Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjui Laimučiui Luožiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis Kruopių k., Skuodo r., prie savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra užėmęs 660 m² privačios žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P.. Šis faktas užfiksuotas 2010-11-12 atliekant žemės naudojimo patikrinimą ir surašant naudojimo patikrinimo aktą Nr. 9. Nustatyta, kad S. B. svetimame, V. P. priklausančiame žemės sklype, ant kelio yra pastatęs užkardą ir dalį užimto sklypo (660 m²) naudoja daržui. Šiais veiksmais S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį.

S. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis V. P. priklausančios žemės nebuvo užėmęs, kad žemės vieta, šalia vandens telkinio, kurioje buvo užsodinęs daržą, priklauso jam, šią žemę įsigijo iš Valstybės 2008 m. Sodyboje gyvenąs nuo 1972 metų, žeme apie sodybą naudojosi visą laiką, tačiau ją nusipirko vėliau iš Valstybės. Užtvarą buvo pastatęs ant įvažiavimo į savo sodybą, kad V. P. negadintų kelio. Jo manymu, V. P. neteisingai jį kaltina naudojantis savavališkai jo žeme.

Nukentėjusysis V. P. paaiškino, kad 16 ha žemės (duomenys neskelbtini), jis paveldėjo. Miško laukymėje yra S. B. sodyba. Jam nežinoma, kad S. B. 2008 m. nusipirko prie savo sodybos iš Valstybės žemės. Jam tik matininkas buvo sakęs, kad S. B. teturi 25 arus žemės. Pats jis gyvenąs Klaipėdoje, žemę (duomenys neskelbtini) kaime prižiūri pats. Iš pradžių S. B. jo žeme nesinaudojo, tačiau atsiradus konfliktams su B., jie neteisėtai užgrobę jo žemę, todėl jis kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą. Jis niekada nėra draudęs B. naudotis įvažiavimu į sodybą, nors keliukas nutiestas jo žeme. Jam priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai nėra atlikti, jo žemės linija su S. B. žeme eina pagal miško proskynas abiejuose galuose, kitų riboženklių nėra. Liniją galima išvesti tik vizualiai.

Liudytoja Z. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) k. sodyboje jie apsigyvenę 1972 m. Nuo tada ir naudojasi 80 arų sklypų. Sklypas prie sodybos nebuvo išpirktas, vėliau jį išpirkę iš Valstybės. Gyvendami sodyboje, išsikasė vandens telkinį. Prie to vandens telkinio, nuosavoje žemėje 2010 metais buvo pasidarę daržą. Žinojusi, kad šalia yra V. P. žemė, tačiau į jo valdas jie niekada nesikėsinę. Buvo atvykęs matininkas, kuris įdūrė du pagaliukus, o kitus liepė patiems įsikasti ir taip pasižymėti savo žemės ribas. Prasidėjus konfliktams su V. P., V. P. pagrasinęs, kad juos iš sodybos iškraustys, keliuką uždarys. Buvo atvykę kažkokie vyrai, matavę žemę, tačiau jie su savo vyru išsigandę ir užsidarę savo troboje. Protokolą gavę paštu. Šiuo metu atlieka sodybos geodezinius matavimus UAB „Apskrities matininkas“. Pirminiais matavimais jų iškastasis vandens telkinys yra jų žemėje, tokiu būdu ir daržas, kurį neva buvo užsodinę V. P. žemėje, patenka į jų žemės valdą, tačiau šiuo metu matavimai dar nėra suderinti iki galo. Jie V. P. žemės savavališkai neužėmę, tačiau prasidėjus bylinėjimuisi, daržo ten nebesodina, užtvarą išardė. Užtvarą buvo pastatę ant savo žemės, kad V. P. neišvažinėtų jų keliuko.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad jam žinoma, kad S. B. buvo užgrobęs dalį jo tėvui priklausančios žemės, tai matęs pats, nes dažnai nuvykstąs į tą žemę (duomenys neskelbtini) k. Jis dalyvavęs nustatant žemės ribas, kai žemėtvarkos darbuotojai nustatinėjo S. B. pažeidimo faktą, kad neteisėtai užėmė jo tėvo žemę.

Liudytojas Ž. K. paaiškino, kartu su vyr. specialistu V. G. vykę į Barstyčių seniūniją pagal S. P. skundą dėl jo dalies žemės neteisėto užėmimo, kad žemę užėmė S. B.. Žemės ribų patikrinime dalyvavo abi šalys S. B. ir V. P.. Su V. G. jie išvedę tiesią ribą tarp riboženklių, apmatavę žemės sklypo plotą iki užtvaro. Nustatę, kad V. P. žemės sklype yra S. B. daržas, kurio plotas 660 m². Pradžioje dalyvavęs ir S. B., jis įrodinėjęs, kad tai jo žemė, o paskui išėjęs. Z. B. sakiusi, kad užtvarą pasistatė todėl, kad neįvažiuotų V. P.. S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik S. B. pristatant su policija į seniūniją, tačiau S. B. atsisakęs pasirašyti.

Institucijos, surašiusios administracinį teisės protokolą, atstovas Laimutis Luožys paaiškino, kad į žemėtvarkos skyrių kreipėsi sklypo savininkas V. P., nurodydamas, kad S. B. yra užėmęs sklypą ir pastatęs užtvarą. Apžiūrėta ir nustatyta 2010-11-12, dalyvaujant vyr. specialistui V. G., užfiksuota, pranešta dalyvaujant S. B., V. P. ir nustatyta, kad yra apie 660 m² užimtos V. P. žemės. S. B. pripažino, kad užtvara yra pastatyta prie jo kūdros, daržas, matosi, kad jie naudoja ir teigia, kad ten jų žemė. Peržiūrėjus dokumentus ir matosi, kad ta žemė yra V. P.. 2000 m. V. P. atkurta nuosavybės teisė. Geodeziniai matavimai abiem sklypam nėra atlikti, yra tik preliminarūs planai. Riboženkliai tiesiojoj linijoj nėra statomi. Proskyna irgi yra riba. Iš tarybinių laikų visi naudojo ir buvo tarp miškų buvusi laukymė, kurią naudoja. O, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės, kodėl nieko nesakė, jis negalįs pasakyti. Manąs, kad žemę S. B. užėmė tyčia, nes pastatė užtvarą. Planai buvo rodyti B., vietoj apžiūrėta žemė, labai gerai matosi, kad S. B. naudojasi V. P. priklausančia žeme. S. B. visada teigė, kad tai yra jo žemė. S. B. riboženklių sklype nėra. L. Luožio nuomone S. B. kaltė įrodyta, jam skirtina administracinė nuobauda.

S. B. atstovo, advokato A. S. nuomone S. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, kadangi S. B. veiksmuose nėra tyčios. Tarp S. B. ir V. P. yra ginčas dėl žemės sklypų ribų, kuris spręstinas civilinio proceso tvarka.

S. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1330/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad S. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), valdo nuo 1972 m, o žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su V. P. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš Valstybės 2008 metais. V. P. savo žemės sklypą paveldėjo 2001-01-08. Abiejų sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, sklypų ribos riboženkliais nepaženklintos ir tarp savininkų tarpusavyje nesuderintos. Kadangi kadastriniai matavimai sklypams neatlikti, yra tik preliminarūs matavimai ir planai, ribų nustatymai taip pat nėra tikslūs, todėl jais kategoriškai teismas remtis, spręsdamas S. B. administracinę atsakomybę pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, negali, kadangi nėra tikslūs. S. B. nuo pat pradžių yra įsitikinęs, kad daržas 2010-11-12 buvo jam priklausančioje žemėje, o kelio užtvaras buvo pastatytas taip pat jo žemėje tam, kad V. P. negadintų kelio. Tai patvirtinta jo paties bei liudytojos Z. B. parodymai. Liudytojai Ž. K. taip pat patvirtino, kad S. B. atliekant 2010-11-12 patikrinimą buvo įsitikinęs, kad V. P. žemės neužėmė ir daržas yra jo žemėje. Be to, institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovas L. Luožys taip pat nurodė, kad, surašant protokolą S. B., S. B. nesutiko su tuo, kad daržas ir užtvaras buvo ne jo žemėje. Teismo manymu, tarp V. P. ir S. B. dėl žemės sklypų tarpusavio ribų nustatymo yra iškilęs civilinio pobūdžio ginčas, kuris spręstinas civilinio proceso tvarka. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog 2010-11-12 S. B. būtų tyčia, savavališkai užėmęs 660 m² privačios žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P.. Nesant tikslių V. P. ir S. B. priklausančių sklypų geodezinių matavimų, S. B. galėjo sąžiningai suklysti dėl jo valdomo žemės sklypo ribų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. B., nelaukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo pabaigos, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 45 straipsnio l dalies sudėties subjektyvųjį elementą – tyčią, t. y. nėra duomenų, kad S. B. aiškiai suprasdamas, tyčia, savavališkai užėmė 660 m² privačios žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios V. P..

ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kadangi S. B. veiksmuose nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl jo veika neatitinka ATPK 45 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Administracinė byla S. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

S. B. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą, arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.