Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1349-486/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-06
Bylos Nr.
e1-1349-486/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
D. A.
Kategorijos
Byla Nr. e1-1349-486/2022
Proceso Nr. 1-01-1-07199-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Trakų r. apylinkės teismo 2013-07-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, skiriant galutinę 8 MGL dydžio baudą. 2013-09-17 bauda sumokėta;

2. Trakų r. apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, skiriant galutinę 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, galutine bausmė 20 MGL dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022-03-01, apie 15.51 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,64 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl to labai gailisi. Jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra uždarbis iš pavienių, sezoninių (duomenys neskelbtini) darbų, kurių šaltuoju metų periodu nebūna. Augina dukrą M. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurią išlaiko kartu su sugyventine (vaiko mama) K. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini), ir kuomet jis neturi darbo, pragyvena iš jos darbo užmokesčio. Nori parodyti, kad 2022-03-01, dienos metu, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, jis ir V. B., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bei jo tėvas M. B., vartojo alkoholinius gėrimus, o tiksliau valstybinę degtinę, vieną butelį apie vieno litro talpos. Kai baigėsi alkoholis, jis ruošėsi namo ir paprašė M., kad jis jam paskolintų automobilį. Kadangi jų kieme yra daug automobilių, pagalvojo, jog vieną jų galėtų jam paskolinti. M. sutiko ir davė jam automobilio raktus bei dokumentus, nieko jo neklausė ir nepamena kad būtų priekaištavęs, kad yra išgėręs. Pasiėmęs automobilį, jis vienas važiavo į (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė draugą J. S., su kuriuo jie važiavo į Maximos bazę. J.neminėjo, kad yra išgėręs, ir jis jam nieko nesakė, jog jam kiltų įtarimas dėl jo blaivumo. Kadangi šiuo metu nedirba, apie 1,5 mėnesio vartoja alkoholį ir išgėręs jaučiasi gerai, jam atrodo, kad aplinkoje puikiai orientuojasi, suvokia savo veiksmus. Važiuojant iš Maximos bazės į (duomenys neskelbtini), jis kalbėjo su J. ir į jį pažiūrėjo vos kelias sekundes, kai atsisukęs į priekį išvydo BMW automobilį ir smūgio išvengti nebegalėjo. Dėl jo padaryto eismo įvykio pradėta administracinė teisena, nei vienas automobilio keleivis jokių sužalojimų nepatyrė. BMW vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus, kurie patikrino ir nustatė jam girtumą (b. l. 58-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. apklausos metu parodė, kad 2022-03-01, apie 15.00 val., jai važiuojant nuo Gariūnų link Pirklių gatve, Vilniuje, pastebėjo, kad į ją iš šalutinio kelio dideliu greičiu važiuoja „Opel“ markės automobilis. Ji bandė išvengti susidūrimo, tačiau minėtas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamo „BMW“ galinę dalį, ko pasekoje ją apsuko bei ji sustojo. Po kelių minučių ji išlipo iš automobilio, tuo metu prie jos priėjo liudytojas, vairavo galimai automobilį, kuris pasiteiravo, kaip ji jaučiasi. Išlipusi iš automobilio, priėjo prie „Opel“ automobilio, kuriame tuo metu buvo du asmenys, t. y. vairuotojas, kuris tuo metu buvo atsigulęs gale ant galinių sėdynių ir keleivis, kuris jai priėjus sėdėjo už vairo. Eismo įvykio kaltininkas, t. y. asmuo, vairavęs automobilį, išlipo iš automobilio bei pradėjo jai siūlyti pinigų už tai, kad ji nekviestų policijos, kadangi jis jau tris kartus yra praradęs vairuotojo pažymėjimą. Tačiau ji vis tiek iškvietė policijos pareigūnus bei jų laukė savo automobilyje. Atvažiavusiems policijos pareigūnams ji nurodė vairuotoją, kuris iš karto teigė, jog nevairavo, tačiau vėliau prisipažino. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, bei, kiek matė vėliau, jį sulaikė. Kad būtent tas asmuo vairavo, ji matė prieš pat eismo įvykį bei atpažinti jį galėtų iš veido bruožų, keleivį taip pat atpažinti galėtų. Liudytojas, kuris buvo prie jos priėjęs, taip pat galėtų paliudyti, kad būtent tas asmuo, kurį sulaikė policijos pareigūnai, vairavo, nes po eismo įvykio jis iš karto buvo priėjęs prie „Opel“ automobilio. Po eismo įvykio medikų pagalba jai nereikalinga. Daugiau nieko negali papasakoti (b. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. apklausos metu parodė, kad 2022-03-01, dienos metu, pas jo sūnų V. B. atvyko jo draugas D. A. D. pas juos atvežė jo draugas L., kurį žino tik iš matymo, kuris po to išvažiavo, o D. liko pas juos. Ką D. su V. veikė, kuom užsiėmė, jis nežino, nes yra senas ir į jų bendravimą jis nesikiša. D. jo paprašė, jog jis jam paskolintų jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, kad galėtų grįžti namo ir jis jam davė. D. prašydamas jo automobilio buvo blaivas, prieš tai jo vartojančio alkoholinius gėrimus jis nematė, todėl padavė jam automobilio dokumentus ir raktelius. Jo žiniomis, jis turi vairuotojo pažymėjimą ir anksčiau yra matęs jį vairuojantį automobilį. Dėl D. A. padaryto eismo įvykio jis informuotas ir neturi jam jokių pretenzijų, civilinio ieškinio nereikš, norėtų tik atsiimti jam priklausantį automobilį, kad nereikėtų mokėti už automobilio saugojimą (b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. apklausos metu parodė, kad 2022-03-01, dienos metu, jis iš savo namų užėjo į parduotuvę, esančią prie Vilties ir Vilniaus gatvių sankirtos, kur sutiko D. A.. Prie parduotuvės jie išgėrė po buteliuką alaus. Tuo metu, jo manymu, D. buvo blaivus. Jis paklausė jo, kas galėtų paskolinti automobilį, kad jis galėtų grįžti namo. Kadangi jo tėvui M. tuo metu nereikėjo į darbą, jis paskambino jam ir paprašė, jog šis paskolintų D. savo automobilį. Tėvas sutiko. Jiems išgėrus alų, jo atvažiavo pasiimti pažįstamas ir jis išvažiavo savo reikalais, o D. liko prie parduotuvės. Tos pačios dienos vakare D. jam paskambino ir pasakė, kad su tėvo automobiliu padarė eismo įvykį ir paprašė informuoti apie tai tėvą. J. D. tėvo automobilio neperleido, su juo tą dieną matėsi tik prie parduotuvės, prie kurios jie išgėrė po buteliuką alaus „Kalnapilis“, 0,5 l talpos. Prie jo jis daugiau alkoholio nevartojo, atrodė blaivus. Daugiau nieko nežino ir negali parodyti (b. l. 37-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S.apklausos metu parodė, kad, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. A., iš budėtoje gavo pranešimą apie eismo įvykį. Atvykę į įvykio, sankryžoje pastebėjo du apgadintus automobilius. Moteris, prisistačiusi BMW vairuotoja, buvo blaivi ir nurodė, kad kito automobilio vairuotojas galimai neblaivus, po sukelto eismo įvykio persėdo ant galinės sėdynės. Po eismo įvykio buvo atvykęs vairuotojos draugas, tačiau jis nieko nematė. Jiems bendraujant su automobilio vairuotoju, buvo patikrintas jo girtumas, jo asmens duomenų ar nustatyto girtumo nepamena - vadovautis tarnybiniu pranešimu. Vairuotojas pripažino, jog vairavo automobilį ir dėl jo kaltės kilo eismo įvykis, savo kaltės neneigė, su parodymais sutiko. Apžiūrėjus automobilio saloną, bagažinėje buvo pustuštis degtinės butelis (b. l. 40-41).

2022-03-01 vyriausiojo patrulio M. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022-03-01, apie 15.51 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu E. A., iš Vilniaus VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad prie MB salono susidūrė 2 automobiliai, t. y. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėja teigia, kad Opel vairuotojas neblaivus. Atvykę į įvykio vietą rado apgadintas transporto priemones, vairuotojas D. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido aitrus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu D. A. 6810 Nr. ARYK-0104 pirmu pūtimu 16.02 val. nustatytas 1,66 promilės, 16.21 val. - 1,64 promilės. Vairuotojas paaiškino, kad vairuodamas Opel, valst nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo pagrindiniu keliu Pirklių g. važiuojančio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į minėtą automobilį (b. l. 8).

2022-03-07 tarnybiniu pranešimu pranešta, kad atliekant IT Nr. 01-1-07199-22, susisiekta liudytojos J. M. parodymuose nurodytu telefono numeriu su įvykio vietoje buvusiu T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris parodė, kad 2022-03-01 buvo įvykio vietoje, bet automobilių susidūrimo nematė, sustojo iškart po kilusio eismo įvykio. Jam sustojus, Opel Vectra automobilyje sėdėjo du vyriškiai. Vyriškis, sėdėjęs vairuotojo vietoje, neišlipdamas iš automobilio, perlipo į ant automobilio salono galinės sėdynės, o kitas vyriškis sėdėjo automobilio salono priekyje. Taip pat pridūrė, kad iki iškviečiant policijos pareigūnus, vyras, kuris perlipo iš automobilio salono priekyje esančios vairuotojo vietos į salono galą, prašė nekviesti policijos pareigūnų, nes jau porą kartų yra praradęs vairuotojo pažymėjimą (b. l. 43).

Alkoholio kiekio matuoklio D. A. 6810 Nr. ARYK-0104 rodmenimis D. A. 2022-03-01 16.02 val. nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, 16.19 val. - 1,64 promilės (patikros sertifikato Nr. 1540700) (b. l. 10-12).

2022-03-01 neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio D. A. 6810 Nr. ARYK-0104 rodmenys (b. l. 9)

2022-03-01 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022-03-01 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. buvo gautas tarnybinis pranešimas, dėl to, kad 2022-03-01, apie 15.51 val., adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), D. A., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, bei vairuodamas automobilį neblaivus padarė eismo įvykį. Patikrinus „Opel Vectra“ automobilio vairuotojo D. A. blaivumą alkoholio matuokliu „D. A. 6810" po pirmo pūtimo buvo nustatytas 1,66 promilių girtumas. Antro pūtimo metu buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 1-3).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Vectra, 2000 metų gamybos, kaina su (duomenys neskelbtini) eurų (b. l. 25).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas M. B. (b. l. 26).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis D. A. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad D. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo D. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, 1,64 promilės. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia realų pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. A. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, leistina jam baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, taip suteikiant jam galimybę įsidarbinti ir surasti lėšų baudos išmokėjimui. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertės išmokėjimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – baudą. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,64 promilės. Jis vairavo transporto priemonę vietoje kur intensyvus eismas, padarė eismo įvykį, tik atsitiktinumo dėka išvengta didesnės nelaimės. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones, kurio terminas nustatytinas artimas įstatyme numatytam vidurkiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė, automobilis registruotas M. B. vardu, automobilio savininkas nežinojo, kad asmuo vairuos transporto priemonę neblaivus. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi taikytinas konfiskuoto turto vertės priteisimas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina, vairuotojo pažymėjimą perduodant VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. A., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 75 MGL, 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti D. A. galutinę bausmę - 50 MGL, 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti D. A. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš D. A. konfiskuotino turto automobilio Opel Vectra“, vertę su PVM - 810 (aštuonis šimtus dešimt) eurų, valstybės naudai.

Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą D. A. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti, dokumentą perduodant VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski