Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. G., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi R. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje (2 veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Gydymo metu R. G. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo keičiama : Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini); to paties teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), kuris buvo tęsiamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartimi.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi R. G. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Esminis apelianto skundo argumentas yra tas, kad jo psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi, todėl jam šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), galėtų būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su šiuo reikalavimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Tuo tarpu visiškai pritartina esminei apylinkės teismo išvadai, kad nors R. G. psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi, tačiau šiuo metu dar nėra galimybės jo gydymą užtikrinti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kadangi jo socialiniai ryšiai nepakankami, artimieji juo nesirūpina, dar negautas jo siuntimas į socialinės globos namus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino išsamiai bei savo išvadas pakankamai motyvavo.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja R. G. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Iš bylos matyti, kad 2012 m. R. G. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, iki nusikaltimų jis jau buvo gydytas psichiatrijos ligoninės stacionare. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. G., pagrįstai rėmėsi (duomenys neskelbtini) Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. G. psichikos būklė stabili. Skyriuje buvo ramaus elgesio, be konfliktų, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų. Ligos paūmėjimo nebuvo, gydymas nekoreguotas. Komisijos metu nusiskundimų neišsako. Suvokimo sutrikimų, kliedesių neišaiškinama. Emocijos primityvios, nebrandžios. Mąstymas konkretus, stokojantis logikos. Asmenybė nebrandi, dėl savo netinkamo elgesio linkęs kaltinti kitus. Socialinė adaptacija sutrikusi. Socialiniai ryšiai nepakankami (3 b. l.). Komisija rekomendavo tęsti R. G. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) (2 b. l.). Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Ji teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad R. G. pagal jo psichikos būklę galėtų būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis, tačiau kol kas nėra galimybės tokio jo gydymo užtikrinti, kadangi jis turi būti prižiūrimas kito asmens (25 b. l.). Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį R. G. gydymą stacionare dėl nepakankamų galimybių užtikrinti jo tinkamą priežiūrą ambulatorinėmis sąlygomis. Apygardos teismui duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti. Beje, apylinkės teismo posėdyje R. G. neprieštaravo, kad jo gydymas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) būtų tęsiamas.

8. Tad, nepaisant to, kad tiek Komisija savo išvadoje, tiek ligoninės atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog R. G. psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi, tačiau įvertinus kitus bylos duomenis labai abejotina, ar šiuo konkrečiu atveju tolimesnis R. G. gydymas ambulatorinėmis sąlygomis užtikrins priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Bylos duomenimis, nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. R. G. buvo taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Šio gydymo metu nuo 2016 m. gruodžio mėn. jis nebesilankė poliklinikoje, telefonu su juo susisiekti nepavyko, gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas, buvo atliekama jo paieška (13-14 b. l.). Paties R. G. teigimu, jis išvyko į užsienį uždarbiauti, apie tai jis gydančio gydytojo neinformavo, užsienyje vaistų nevartojo (3-4 b. l.). Svarbu ir tai, kad šio ambulatorinio gydymo metu R. G. priežiūrą žadėjo užtikrinti jo motina, tačiau akivaizdu, kad to nepakako, kadangi R. G. vis vien nesilaikė ambulatorinio gydymo svarbiausių sąlygų – reguliariai lankytis pas gydytoją poliklinikoje bei laikytis jo rekomendacijų, vartoti paskirtus vaistus. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas jam buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini). Įvertinus visa tai bei Komisijos išvadoje nurodomą aplinkybę, kad R. G. stokoja kritikos savo būsenai, susirgimui, darytina išvada, kad jis pats savarankiškai gydytis negali, kadangi egzistuoja reali tikimybė, jog vėlgi jis nesilaikys tokio gydymo sąlygų. Nėra pakankamai svarūs ir apelianto skundo argumentai, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo broliais bei seserimis, kurie užtikrintų jo priežiūrą ambulatorinėmis sąlygomis. Iš bylos matyti, kad R. G. telefonu palaiko ryšį tik su viena iš savo seserų, tačiau, jo paties teigimu, ji rūpintis juo negalėtų. Tuo labiau, Komisijos išvadoje nurodoma, kad kiti artimieji R. G. nesirūpina, su motina jis nebendrauja. Apylinkės teismo posėdyje R. G. artimieji, kurie galėtų jį prižiūrėti ambulatorinio gydymo metu, nedalyvavo, jie apklausti nebuvo. Atsižvelgiant į visus šiuos duomenis, sutiktina su skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvada, kad R. G. socialiniai ryšiai nėra pakankami, gilūs bei pastovūs, t. y. tokie, kurie galėtų R. G. daryti teigiamą įtaką ambulatorinio gydymosi metu. Kita vertus, iš bylos matyti, kad šiuo metu yra užpildyti R. G. dokumentai vietai socialinės globos namuose gauti, kur jo ambulatorinį gydymą galėtų užtikrinti specialistai. Visgi, tokia vieta R. G. dar nėra suteikta. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad nors R. G. psichikos būklė ir yra pagerėjusi bei stabili, tačiau šiuo metu jam nerekomenduojama dabartinėje stadijoje pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę švelnesne, kadangi nėra jokios galimybės jam užtikrinti ambulatorinio gydymo tęstinumo. Esant tokiai situacijai bei apelianto požiūriui į savo psichikos būklę, jo savarankiškas gydymasis ambulatorinėmis sąlygomis nebus efektyvus ir kels pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams.

9. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis apygardos teismas abejoja galimybe šiuo metu užtikrinti tinkamą R. G. elgesio kontrolę ir efektyvų ambulatorinį jo gydymą bei sutinka su apylinkės teismo išvada, jog jo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis jam tikslinga kol kas tęsti. Taigi, skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia. Pažymėtina, kad R. G. psichikos būklei nepasikeitus, atsiradus galimybei užtikrinti jo ambulatorinę priežiūrą, Komisija turėtų spręsti dėl jam reikalingo tolimesnio medicinos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti R. G. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.