- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-172-606/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00096-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo S. M. atstovo advokato Vidmanto Žylės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 290 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2015 m. vasario 15 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilės girtumas), vairavo automobilį „VAZ-2103“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2016 m. vasario 4 d. nubaustojo S. M. atstovas advokatas Vidmantas Žylė kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi prašymo netenkino, jam Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu nubaustojo S. M. atstovas advokatas V. Žylė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti, paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti. Advokatas V. Žylė tvirtina, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota bei daro, jo įsitikinimu, pagrįstą išvadą apie išankstinį teismo nusistatymą prieš pažeidėją. Nurodo, kad tokio pobūdžio prašymą S. M. pateikė apylinkės teismui jau ketvirtą kartą, tačiau vietoj to, kad suteiktų neįgaliam asmeniui vienintelę galimybę išsaugoti vairuotojo teises, tam, kad jis ir toliau galėtų kabintis į gyvenimą, teismas kiekvieną kartą buvo formalus. Iš anksto suformuotą teismo nuomonę lėmė ir tai, kad teismas netenkino S. M. prašymo, nagrinėti jo prašymą žodinio proceso tvarka. Be to, kiekvieną kartą buvo nepagrįstai konstatuojama, kad pažeidėjas ir šiuo atveju nepateikė naujų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, nors tie įrodymai yra pateikti administracinėse bylose Nr. A2.6.-154-586/2015, A2.13.-772-729/2015, A2.13.-966-904/2015 ir A2.13.-66-586/2016, ir juos reikia vertinti kompleksiškai, vadovaujantis ankščiau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Advokatui V. Žylei įstatymo nustatyta galimybė kreiptis į teismą ATPK 329 straipsnio tvarka kitaip nesuprantama, kaip įstatymo suteikta galimybė, pasikeitus požiūriui į padarytą pažeidimą, kreiptis į teismą tam, kad būtų realizuota teisė ir galimybė reabilituotis visuomenėje. Tačiau toks apylinkės teismo požiūris į šią įstatymo normą yra pernelyg kategoriškas ir ciniškas pažeidėjui, kuris laikosi įstatymų ir jų nepažeidinėja. Tokios pažeidėjo teisės realizavimas, nors ir kelis kartus, nėra draudžiamas, kitaip negalimas ir jo paskatinimas padarius išvadas dėl padaryto pažeidimo praeityje. Įstatymo leidėjas tokią teisę toleruoja, tačiau teisingumą vykdanti institucija šios normos taikymą ignoruoja ir to nepraktikuoja, tai yra pažeidėjo teisinę padėtį pablogina, formuodama ydingą nuomonę – pažeidėjui būti pasmerktam tolesniems išbandymams, neatsižvelgiant nei į jo amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, nei į galimybes dirbti bei užsidirbti. Kodėl tokia norma deklaruojama, jei ji negali būti taikoma, kiekvienam prašymą nagrinėjančiam teisėjui žinant, kad realizuodamas pažeidėjo teisę, jis bus pasmerktas ar kitaip suprastas dėl vykdomos profesinės veiklos. Toks ydingas požiūris netoleruotinas, o panacėja tokiam požiūriui būtų ne kas kita, kaip nurodytos normos panaikinimas. Esant tokiai tikimybei, negaištų laiko nei pažeidėjai nei teismai. Gvildenant šią problemą ir sprendžiant analogiško pobūdžio prašymus turi egzistuoti ir žmogiškumo faktorius, nuosekliai įvertintinas gyvenimiška prasme, o ne principu – „tas teisus, pas kurį daugiau teisių“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas R. Šideikis nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu, įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų susijusių su asmeniu komfortu. Teigia, kad ATPK 329 straipsnio taikymas yra teisė, o ne pareiga institucijai, paskyrusiai tesės vairuoti transporto priemones atėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, atmesdamas prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrįstai ir teisėtai 2016 m. vasario 8 d. nutartyje motyvavo, kad pažeidėjui S. M. paskirtos administracinės nuobaudos termino sutrumpinimas neatitiktų administracinei atsakomybei keliamų tikslų, nes jis anksčiau buvo baustas už analogišką pažeidimą ir išvadų dėl savo elgesio nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas atmesdamas nubaustojo S. M. atstovo advokato V. Žylės prašymą dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo motyvavo tuo, kad pažeidėjas S. M. teismui nepateikė naujų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, jis anksčiau du kartus buvo baustas už analogiškus teisės pažeidimus, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau grubiai pažeidinėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o be to, jo 2016-02-04 pateiktas prašymas yra analogiškas anksčiau teiktiems prašymams bylose Nr. A2.13.-772-729/2015, A2.13.-966-904/2015.
Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad S. M. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.
Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad galimybė taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir numatyta būtent tokiam asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012 ir kt.), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012 ir kt.), bei kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu S. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 290 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas nesutrumpintas, priėmimo buvo praėję daugiau kaip 11 mėnesių. Prašyme sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nubaustojo S. M. atstovas advokatas V. Žylė teigė, kad S. M. naujų pažeidimų nepadarė, tačiau tai patvirtinančių duomenų, jog S. M. naujų teisės pažeidimų nepadarė, būtent iki skundžiamos nutarties priėmimo, nepateikė. Taip pat nurodė, kad S. M. Klaipėdos sveikatos priežiūros centre buvo mokytas ir testuotas pagal alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, dėl nepagydomos odos ligos jis kito darbo, nesusijusio su teise vairuoti transporto priemones, dirbti negali. Nors šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ ekspeditoriaus pareigose, tačiau darbo kokybė yra suprastėjusi ir neduoda teigiamų rezultatų, tam, kad galėtų išlaikyti savo šeimą, neįgalius tėvus bei vėžiu sergantį senelį. Neturint teisės vairuoti, jam yra komplikuotas nuvykimas į darbą, be to, negali pagelbėti sergantiems tėvams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Tačiau šių nurodytų S. M. atstovo advokato V. Žylės aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad S. M. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.
Kaip matyti, S. M. dirba, jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš esmės vykdyti darbines funkcijas nesukliudė. Be to, akcentuotina, jog pagal teismų praktiką, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. M., žinodamas, jog jam teisė vairuoti transporto priemones, kaip teigiama prašyme, itin reikalinga, jis dar prieš sėsdamas už vairo, būdamas neblaivus, turėjo suprasti ir numatyti neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau akivaizdu, jog neigiamų pasekmių S. M. tikėjosi išvengti, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,15 promilės girtumas.
Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Iš duomenų apie S. M. baustumą administracine tvarka nustatyta, kad jis anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 3 kartus. Akcentuotina, kad iš jų, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu baustas ir už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo matyti, kad S. M. ir tuo metu, nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą, prašydamas nebausti jo teisės vairuoti transporto priemones atėmimu už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, teigė, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl to, kad tėvas R. M. yra neįgalus, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, be to jis yra silpnos sveikatos, todėl jam dažnai tenka vykti pas tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kad galėtų juo pasirūpinti, tai yra nuvežti pas gydytojus bei padėti jam buityje. Be to, teisė vairuoti jam buvo reikalinga dėl darbo. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, S. M. nurodytas aplinkybes, Klaipėdos rajono apylinkės teismas parodė S. M. pasitikėjimą ir minėtu 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė švelnesnę negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. paskyrė 1000 Lt baudą bei teisę vairuoti transporto priemones atėmė tik trims mėnesiams. Todėl praėjus paskirtos nuobaudos terminui, kai Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, realiai patikėjo S. M. ir atsižvelgė į jo bei tėvų sveikatos būklę ir amžių, t. y. žmogiškuosius faktorius, jis turėjo visas galimybes elgtis atsakingai ir daugiau analogiškų pažeidimų nedaryti. Tačiau kaip matyti, S. M. išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė, vėl sėdo už vairo, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,15 promilės girtumo laipsnis, kuris viršijo leistiną – 0,4 promilių ribą beveik tris kartus, ir už tai jis nubaustas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, prašyme dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nurodytos analogiškos aplinkybės – darbo pobūdis, jo paties ir tėvų liga ir rūpinimasis jais, kurios teismui buvo nurodytos ir daugiau kaip prieš ketverius metus, vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio, kaip siekis sušvelninti savo padėtį dėl padarytų labai šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, todėl nėra realaus pagrindo manyti, kad atgavęs teisę vairuoti, jis Kelių eismo taisyklių laikysis nepriekaištingai, jų nepažeidinės. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nagrinėjamu atveju būtų sutrumpintas, pažeidėjas, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų ir ateityje, gali daryti naujus pažeidimus. S. M. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo naujų analogiškų pažeidimų nebedarytų.
Nubaustasis S. M. jau ne vieną kartą kreipėsi į teismą su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. gruodžio 11 d. ir 2016 m. sausio 8 d. nutartimis S. M. prašymo netenkino. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį S. M. buvo apskundęs ir Klaipėdos apygardos teismui, tačiau jo skundas kaip nepagrįstas buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimas administracinėn atsakomybėn patrauktam S. M. akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų – nubausti bei siekti auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.
Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nenumatyta, kokia forma – žodine ar rašytine – turi būti nagrinėjami prašymai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, todėl apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei, išnagrinėjęs nubaustojo S. M. atstovo advokato V. Žylės prašymą rašytinio proceso tvarka, įstatymo reikalavimų nepažeidė, ši aplinkybė skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia nubaustojo S. M. atstovo advokato V. Žylės dėmesį į tai, kad nutartys, kurios priimamos vykdymo procese (ATPK 302¹⁵ straipsnis), skundžiamos ne apeliaciniais skundais, bet atskiraisiais skundais, tačiau šiuo atveju ATPK 302¹⁵ straipsnyje nustatytos tvarkos nesilaikymas esminiu pažeidimu nelaikytinas.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.