Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-611-497/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-12-09
Bylos Nr.: 1A-611-497/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17977-2025-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Eglė Venckienė
Nuteistasis: R. B.
Advokatai: Mindaugas Paukštė

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-611-497/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17977-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.2.25.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2025 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Eglės Venckienės, sekretoriaujant Kristinai Krikštanei,

dalyvaujant prokurorei Silvai Pociūtei,nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. (R. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 60 MGL dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausmė.

R. B. paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 3 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš R. B. nuspręsta konfiskuoti automobilį „VW Golf“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2025 m. gegužės 23 d. apie 19.36 val. J. S. g. 25, Šalčininkų m., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Golf“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį baudžiamosios atsakomybės skyrimo dalyje, atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. G. laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, nustatant laidavimo terminą 1 metams. Taikant laidavimą arba nustačius, kad laidavimas negalimas, sumažinti draudimo vairuoti transporto priemones terminą nuo 2 metų iki 1 metų arba kito teismo nuožiūra nustatyto protingo termino, leisti R. B. vairuoti transporto priemones su įrengtu alkobloku (alkoraktu) viso draudimo vairuoti termino metu, palikti automobilio VW „Golf“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą nepakeistą.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai konstatavo BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos nebuvimą, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. neigė vairavęs automobilį neblaivus. [...] R. B. puikiai suvokė kas atsitiko ir kokia atsakomybė jam gresia [...] savo kaltę jis pripažino tik dėl to, kad byloje surinkti neginčijami jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja teisės normų aiškinimo principams.

2.2. Sutinkama, kad įvykio vietoje (2025 m. gegužės 23 d., 19.36 val.) nuteistasis tikrai neigė vairavęs automobilį. Tačiau šis neigimas vyko būnant sunkiai apsvaigusiam – jam buvo nustatytas 2,08-2,14 promilių girtumo laipsnis, artimas sunkiam girtumui. Vėlesnės apklausos metu, jau išsiblaivius, nuteistasis nedelsiant pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir bendradarbiavo su ikiteisminiu tyrimu. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis iškart ir visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, gailėjosi dėl padarytų veiksmų.

2.3. Pirmosios instancijos teismo vertinimas prieštarauja ir galiojančiai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., baudžiamoji byla Nr. 2K-516-697/2015) nurodyta: „Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos parengtinio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas“. Teismas šį principą pritaikė formaliai, neatsižvelgdamas į esmines aplinkybes, kad neigimas įvykio vietoje įvyko ekstremalioje psichinėje būsenoje – būnant labai apsvaigusiam nuo alkoholio. Tokioje būsenoje asmens gebėjimas adekvačiai vertinti situaciją, suvokti įvykio pasekmes ir priimti racionalius sprendimus yra objektyviai sumažėjęs. Tai patvirtina ir paties teismo konstatuota aplinkybė nuosprendžio 10 punkte: „jo kalba buvo nerišli ir asmuo svyravo bei iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas“ (iš 2025 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo). Tokiomis aplinkybėmis elgesys įvykio vietoje negali būti laikomas sąmoningu bandymu išvengti atsakomybės ir negali diskredituoti vėlesnio nuoširdaus kaltės pripažinimo. Skunde pažymima, kad nuteistasis pripažino kaltę ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, jau išsiblaivęs ir adekvačiai vertindamas situaciją. Tai reiškia, kad kaltės pripažinimas vyko pakartotinai, skirtingose proceso stadijose, nuosekliai ir besąlygiškai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatuoja, kad kaltės pripažinimas buvo „išskaičiavimas“.

2.4. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino nuteistojo gailėjimosi nuoširdumo. Teismo posėdyje nuteistasis parodė, kad anksčiau girtas niekada nevažinėdavo. [...] Gailisi, kad taip atsitiko (nuosprendžio 2 p.) Be to, iš sugyventinės J. G. parodymų matyti, kad po įvykio nuteistasis pats pasakė jai apie įvykį, jie daug diskutavo apie nederamą, nepateisinamą elgesį, nuteistasis išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, pradėjo domėtis naujais dalykais, ugdančiais dvasinį pasaulį, suprato, kad problemos negali būti sprendžiamos vartojant alkoholį. Visa tai rodo nuoširdų nuteistojo gailėjimąsi ir asmeninę pastangą pasitaisyti, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Teismas nepagrįstai konstatavo BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos nebuvimą, klaidingai interpretavo nuteistojo elgesio motyvus ir neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes.

2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad laiduotoja J. G. atitinka visus BK 40 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Niekada nebuvo teista, bausta dėl administracinių nusižengimų, dirba AB „Lietuvos oro uostai“ saugos ir atsparumo departamento inspektorės pareigose – tai atsakinga, valstybės saugumo srities pareigybė, reikalaujanti aukšto patikimumo. Tai nedviprasmiškai patvirtina, kad J. G. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Nuteistasis ir J. G. gyvena kartu jau 6 metus, veda bendrą ūkį, planuoja vestuves ir kurti šeimą, jų tarpusavio santykiai yra geri, artimi ir pagrįsti tarpusavio pagarba. Apklausiama teisme ji parodė, kad galėtų sulaikyti R. B. nuo panašaus elgesio ateityje, nes jie daug laiko leidžia kartu, bendrauja apie alkoholio žalą.

2.6. Nagrinėjamu atveju yra įvykdytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygos laidavimui taikyti. R. B. visiškai pripažino savo kaltę teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (išsiblaivęs), nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, turtinės žalos nėra, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis yra socialiai integruotas asmuo, turintis nuolatinį darbą (dirba (duomenys neskelbtini)), jo darbas reikalauja kasdienio transporto priemonių vairavimo. Nuteistasis turi šeimą ir socialinius įsipareigojimus. Nusikaltimas, už kurį nuteistas R. B., yra susijęs su konkrečia situacija – vairavimu neblaiviam, šis nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio ir nekelia grėsmės visuomenės saugumui. Nuteistasis suvokia savo kaltę ir yra pasirengęs laikytis įstatymų, o laidavimo taikymas su papildomomis sąlygomis (transporto priemonės konfiskavimas, draudimas vairuoti be alkobloko) užtikrintų visuomenės saugumą. Iš išdėstyto matyti, kad yra daugiau nei pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.7. Laidavimo netaikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teismo paskirta bauda (2000 Eur), 2 metų draudimas vairuoti, automobilio konfiskavimas ir įpareigojimas dalyvauti prevencijos programose yra labai griežta sankcija už pirmą kartą padarytą nesunkų nusikaltimą, ypač kai niekas nenukentėjo, žalos nebuvo padaryta, nuteistasis nuoširdžiai gailisi, turi stabilų gyvenimą, šeimą, darbą, stiprią laiduotoją. Laidavimas – tinkamesnė priemonė ir šiuo atveju būtų pakankamas – užtikrintų, kad nuteistasis laikysis įstatymų (laiduotojos kontrolė), teisingas – atitiktų nusikaltimo sunkumą; proporcingas – nesunkintų nuteistojo socialinės padėties, efektyvus – skatintų resocializaciją, o ne stigmatizaciją.

2.8. Skunde teigiama, kad 2 metų draudimas vairuoti yra per ilgas terminas, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, taip pat tai, kad nuteistojo darbas susijęs su vairavimu ir būtinybė vairuoti darbe, todėl nuteistasis praras darbą ir pajamas visam šiam laikotarpiui. Taip pat, nuteistojo gyvenamoji vieta Šalčininkuose, o darbas – Vilniuje, kas be automobilio tampa sunkiai įveikiama kliūtimi. Nuteistasis planuoją vaikus, jaučia atsakomybę prieš šeimą. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad skirdamas teisės vairuoti atėmimo terminą, teismas privalo įvertinti, ar šis terminas nebus pernelyg griežtas atsižvelgiant į nuteistojo profesinę veiklą ir socialinę padėtį. Jei vairavimas yra esminė nuteistojo darbo funkcija, teismas turėtų svarstyti trumpesnio termino skyrimą arba alternatyvias priemones.

2.9. Siekiant suderinti prevencijos tikslą su resocializacijos tikslu, būtina leisti nuteistajam vairuoti transporto priemones su įrengtu alkobloku. Leidimas vairuoti su alkobloku išsaugo nuteistojo darbą ir pajamas, kas yra svarbu jo resocializacijai. Tai sumažina recidyvo riziką, nes nuteistasis išlieka socialiai integruotas ir turi motyvaciją laikytis įstatymų, nuteistasis išmoksta atsakingo elgesio, nes alkoblokas nuolat primena apie draudimą vairuoti neblaiviam. Alkobloko naudojimas suderina visuomenės saugumo ir nuteistojo teisių apsaugos interesus, tai yra mažiau ribojanti priemonė nei visiškas teisės vairuoti atėmimas, tačiau vienodai efektyvi užtikrinant saugumą. Teisės vairuoti netekimas reiškia darbo netekimą ir pajamų praradimą. Alkobloko skyrimas išsaugotų nuteistojo darbą ir pajamas.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti – atėmimo terminą ir leisti vairuoti su antialkoholiniu variklio užraktu.

5. Šioje byloje ginčo nėra ginčo dėl to, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundu nesutinkama pirmiausia su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir taikyti laidavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje dalyje skundo argumentai yra pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad toks asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.).

8. Tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tiek apeliaciniame skunde sutinkama, kad R. B. jo sulaikymo metu kaltės nepripažino, tai patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 7), 2025 m. gegužės 23 d. (b. l. 8), 2025 m. gegužės 25 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 12-13), 2025 m. gegužės 23 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 26), liudytojo A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30) ir kita bylos medžiaga. Tačiau visi šie duomenys patvirtina būtent tai, kad R. B. savo kaltę neigė sulaikymo metu bendraudamas su pareigūnais, kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame skunde, būdamas akivaizdžiai neblaivus. R. B. nustatytas 2,08 prom. neblaivumas, antro pūtimo metu – 2,14 prom. neblaivumas (b. l. 23-24). Tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, asmuo svyravo bei iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 12, 13, 26).

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, neblaivaus asmens elgesys jo sulaikymo metu negali užkirsti kelio vėlesnio jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio pripažinimui jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jau pirmosios apklausos metu, R. B. būdamas blaivus visiškai pripažino savo kaltę, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigė kad būdamas neblaivus nelabai suvokė, ką sakė pareigūnams (b. l. 67). Pažymėtina, kad pirmoji nuteistojo apklausa atlikta 2025 m. birželio 3 d., nuteistasis apklausoje dalyvavo be gynėjo, taip pat, tuo metu dar nebuvo surinkta dalis ikiteisminio tyrimo duomenų – liudytojas apklaustas 2025 m. birželio 27 d., „Body“ kamerų įrašai apžiūrėti 2025 m. liepos 1 d. Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nuteistajam taip pat išsiųstas 2025 m. liepos 1 d. Apklausiamas teisme R. B. savo kaltę pripažino visiškai, parodė įvykio aplinkybes, taip pat, kad kai jį sustabdė, iš pradžių neigė vairavęs automobilį, kadangi buvo girtas. Sutinka su nustatytu girtumo laipsniu. Anksčiau girtas niekada nevažinėdavo. Gailisi, kad taip atsitiko. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teiginiui, kad kaltinamasis prisipažino kaltę tik tuomet, kai jo kaltė buvo neginčijamai pagrįsta surinktais bylos duomenimis. Sutiktina su skunde cituojama teismų praktika, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, egzistuoja nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga laidavimo taikymui. Nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Dar vienas pagrindas – pagrįstas manymas kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.).

12. R. B. yra jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), įmonės vadovo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 113). Bylos duomenimis nuteistasis jau 6 metus veda bendrą ūkį su J. G., planuoja šeimą. R. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 5 metų laikotarpiu 1 kartą baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 80-84). Remiantis išdėstytais duomenimis, R. B. padarytas nusikaltimas gali būti vertinamas kaip vienkartinis, atsitiktinio pobūdžio, remiantis bylos duomenimis jis problemų su alkoholio vartojimu neturi, juo nepiktnaudžiauja, anksčiau nėra nei teistas nei baustas už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima spręsti, kad R. B. vertas teismo pasitikėjimo, todėl yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019).

14. Nagrinėjamu atveju už R. B. laiduoti sutinka su sugyventinė J. G.. Pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodyta, kad jie kartu jau 6 metus, kartu gyvena ir vedą bendrą ūkį, planuoja kurti šeimą, vienas kitu rūpinasi. Po įvykio (nusikalstamos veikos padarymo) skatinamas sugyventinės R. B. pradėjo domėtis naujais dalykais, skatinančiais ugdyti savo dvasinį pasaulį, kitaip reaguoti į problemas ir kasdienius iššūkius. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja parodė, kad jų tarpusavio santykiai yra geri, planuoja vestuves, turėti vaikų. Apie įvykį R. B. pasakė jai pats. Vertina įvykį neigiamai, kadangi galėjo nukentėti ir kiti žmonės. Apie tai kalbėjo su R. B., problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi. Galėtų sulaikyti R. B. nuo panašaus elgesio ateityje, nes jie daug laiko leidžia kartu, bendrauja ir apie alkoholio žalą. Pati J. G. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini), vadovo vertinama teigiamai, kaip sąžininga ir profesionali darbuotoja, operatyviai priimanti sprendimus atliekant pagrindines funkcijas (b. l. 110-112). Aukštesniojo teismo vertinimu, J. G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir yra tinkama laiduotoja R. B., galinti daryti jam teigiamą įtaką.

15. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kad byloje buvo gautas prašymas atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, byloje nėra nukentėjusiųjų ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, padarytas vienas nesunkus nusikalstamas, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvadą, jog yra pagrindas atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotojai J. G.. Įvertinus tai, kad praeityje R. B. buvo teistas (teistumas išnykęs) pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, taip pat tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, R. B. padarytas nusikaltimas galėjo sukelti pavojų ne tik jo, tačiau ir kitų asmenų turtui bei sveikatai, spręstina, kad nustatytinas 3 metų laidavimo terminas su 2000 Eur užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

16. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti draudimo vairuoti transporto priemones terminą nuo 2 metų iki 1 metų arba kito teismo nuožiūra nustatyto protingo termino ir leisti R. B. vairuoti transporto priemones su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu viso draudimo vairuoti termino metu. Tokių apeliacinio skundo prašymų tenkinti aukštesnysis teismas nemato pagrindo.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

19. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone, anksčiau nei administracine nei baudžiamąja tvarka nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, tačiau nagrinėjamo įvykio metu jam nustatytas girtumo laipsnis buvo artimas sunkiam girtumui, jis bandė šalintis nuo jį stabdančių policijos pareigūnų padidindamas važiavimo greitį ir tokiu būdu keldamas rimtą grėsmę eismo dalyvių saugumui, todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų terminui.

21. Apygardos teismo vertinimu, R. B. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko buvo akivaizdžiai susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, važiuodamas neblaivus kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, galimai bandė šalintis nuo pareigūnų, todėl didesnis nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuteistąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

22. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) už administracinį nusižengimą – vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilių neblaivumo, taigi mažesnio pavojingumo veiką, nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Sistemiškai vertindamas įstatymų nuostatas, aukštesnysis teismas atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės neturi pagrindo sumažinti jam skirto 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – taikymo termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo terminas yra pakankamai efektyvus, siekiant paveikti R. B., kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų normų ir daugiau nenusikalstų.

23. Pažymėtina ir tai, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 31¹ straipsnio 1 dalis). Tokios priemonės BK nenumato. BK 42 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, <...>. Taigi, tokia priemonė, kokią apeliantas prašo paskirti, BK nėra numatyta. R. B. padarė nusikaltimą, t. y. pavojingesnę nei administracinis nusižengimas veiką, tad švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės jam negali būti taikomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

R. B. (R. B.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį toje dalyje, kurioje R. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 MGL dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. B., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį J. G. atsakomybei pagal laidavimą 3 metams su 2 000 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą R. B. nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti R. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei R. B. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėEglė Venckienė