Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-09 · Administracinė byla Nr. eI3-2792-1066/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
eI3-2792-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00904-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2792-1066/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00904-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3.; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. SP1-1693 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – NMA sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 21R-114 (AG-880/06-2019) (toliau – Komisijos sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

2.1. Pasak pareiškėjo, NMA sprendimu nuspręsta pareiškėjui dėl neteisingo deklaravimo buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 17 793,97 grąžintinų išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti atsakovei. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, tiek NMA sprendimas, tiek Komisijos sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės Sprendimo išvada, kad pareiškėjas netinkamai deklaravo naudmenų plotus ir pažeidė susijusius teisės aktų reikalavimus.

2.4. NMA sprendime remiamasi sudaryta nuokrypių nuo deklaruotų plotų lentelėmis, tačiau jose nėra konkretizuota, kuo remiantis padaryti atitinkami skaičiavimai, o lentelėse pateikti duomenys (plotų ir nuokrypių skaičiavimai) nesutampa vieni su kitais, pareiškėjo manymu, yra nesuprantami ir netgi aritmetiškai neteisingi (neatitinkantys elementarių aritmetikos taisyklių). Pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu NMA paskaičiavo deklaruotų, išmatuotų ir priimtinų plotų dydžius bei paramai netinkamą plotą, todėl mano, kad skundžiamas NMA sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu individualiam administraciniam aktui keliamus objektyvumo reikalavimus.

2.5. Taip pat teigia, kad atsakovė patikros vietoje ataskaitoje iš esmės pati nustatė aplinkybes, liudijančias force majeure (nenugalimos jėgos) situacijos buvimą, tačiau savo sprendime šias aplinkybes visiškai ignoravo ir jų nevertino. Šiuo atveju nei atsakovė, nei Komisija neįvertino pareiškėjo pateiktų duomenų, jog atitinkamu laikotarpiu iškrito itin didelis kritulių kiekis, kuris ženkliai viršijo standartinę klimato normą, todėl itin lietingi orai ir kiti krituliai kartu su bebrų veikla užtvindė nemažą dalį deklaruotų laukų. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis turėjo žinoti apie bebrų veiklą, nes plotų deklaravimas vyksta birželio mėn., o šienavimo darbai galimi tik nuo liepos 15 d. iki kitų metų kovo 1 d. Pabrėžė, kad patikros metu informavo NMA darbuotoją, kuris vykdė laukų matavimus, jog yra raštu informavo NMA apie force majeure aplinkybes ir NMA darbuotojo buvo patikintas, kad neprivalo atlikti daugiau jokių veiksmų, o jokios sankcijos nebus skiriamos ar taikomos.

Pareiškėjo teigimu, jo deklaruoti plotai yra Baltosios Vokės biosferos poligone, kuris yra Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos saugomos Natura 2000 paukščių apsaugai svarbiose teritorijose. Dėl paukščių perėjimo nuo kovo 1 d. iki liepos 15 d. bet kokia veikla šiose teritorijose yra draudžiama, kas taip pat apsunkina laukų ir bebrų užtvankų fizinę kontrolę.

2.6. Tvirtina, kad pareiškėjui pritaikytos sankcijos, yra visiškai neproporcingos, anot pareiškėjo, netgi žlugdančios jo veiklą. Skundžiamuose NMA ir Komisijos sprendimuose visiškai neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas, deklaruodamas nurodytas teritorijas teikia viešąsias aplinkosaugos, paukščių buveinių atkūrimo ir išsaugojimo paslaugas. Tose teritorijose nesėjami grūdai ar kita prekinė produkcija, o nupjautas šienas būna peraugęs, šlapias ir todėl netinkamas pardavimui, jokios kitos ūkininkavimo pajamos nėra gaunamos.

2.7. Skundžiamas NMA sprendimas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Komisijos sprendime pareiškėjo nurodyti pažeidimai nebuvo ištaisyti, todėl abu sprendimai naikintini.

Atsiliepimas

3. Atsakovė NMA atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodytą poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Teigia, kad NMA sprendime yra aiškiai nurodyti esminiai dalykai, dėl ko skiriama sankcija bei už kokius pažeidimus yra taikoma sankcija.

3.2. Pareiškėjas, siekdamas tiesioginių išmokų, turi pareigą elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (toliau – PPIS). Įbraižomi visi naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos prašoma paramos, taip pat įbraižomi visi valdomi naudmenų plotai, už kuriuos nepageidaujama gauti išmokų. Pareiškėjas pateikė NMA neteisingus duomenis, t. y. deklaravo plotus, kurie pripažinti netinkamais skirti paramą.

Pabrėžė, kad NMA atliktos patikros vietoje metu daugelyje 2015 m. Paraiškoje deklaruotų laukų buvo nustatyti ploto trūkumai, taip pat rastas kitas pasėlis (paramai netinkami plotai), nei deklaruotas 2015 m. Paraiškoje.

3.3. Taip pat atkreipė dėmesį, jog patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Patikros vietoje ataskaitoje buvo nurodyta apskundimo tvarka, kuri pareiškėjui buvo išaiškinta. Šiuo atveju, jei pats pareiškėjas manė, kad patikros vietoje ataskaitoje yra nurodytos neteisingai užfiksuotos aplinkybės (faktas), jis galėjo apskųsti patikros vietoje ataskaitą, tačiau sąmoningai to nepadarė.

3.4. Dėl pareiškėjo argumento, jog tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus negalėjo dėl meteorologinių aplinkybių, nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjo pažyma apie meteorologines yra pateikta pavėluotai, t. y. praleidus 15 darbo dienų terminą nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo ar galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, nulėmusias NMA patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus. Taigi šiuo atveju pareiškėjas aktyvių veiksmų ėmėsi jau priėmus NMA sprendimą.

3.5. Taip pat atsakovė nesutinka, kad pareiškėjui paskirtos neproporcingos sankcijos. NMA, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, jog parama yra skiriama teisėtai. NMA tokių garantijų nesuteikė, tad pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių.

3.6. NMA pagrįstai bei teisėtai priėmė NMA sprendimą, kuris, pasak atsakovės, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.

3.7. Teismo posėdžio metu atsakovė atstovė paaiškino, kad šlapynių tvarkymo veikla yra rizikinga, nes susiklosčius nepalankioms oro sąlygoms (neužšalus) praktiškai neįmanoma sutvarkyti šlapynių, tačiau pareiškėjas prisiėmė tokią riziką. 2016 m. vasario 29 d. prašymo atsisakyti deklaruojamo ploto Agentūra nepriėmė, nes iki įsipareigojimų įvykdymo termino buvo likusi 1 diena, kitais atvejais pareiškėjo analogiškus prašymus tenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas 2015 m. birželio 15 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką Nr. 15-1005544031-Al-1 (Komisijos bylos t. 1, b. 1. 147–155) ir 2015 m. birželio 16 d. prašymą „Dėl paraiškos duomenų keitimo“ (toliau – ir Paraiška) (ten pat, t. 1, b. 1. 156–167). Pareiškėjas pretendavo į šią paramą: 1) 129,59 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 129,59 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014—2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovėse) (toliau – ir priemonė MPŪV); 3) 129,59 ha plotas (1,10 ha ariamoje žemėje plotas ir 1,64 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų plotas), už kurį teikiama parama pagal Programos priemonę „Natūra 2000 (Parama „Natūra 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje (2014-2020); 4) 106,49 ha plotas, už kurį teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamą veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ (toliau – ir veikla Ekstensyvus šlapynių tvarkymas).

4.2. NMA nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. kovo 2 d. atliko Paraiškos patikrą vietoje (toliau – ir Patikra). Patikros metu buvo patikrinta deklaruotų laukų būklė, pamatuoti deklaruotų laukų plotai ir netinkami paramai plotai esantys laukuose. Buvo patikrinti šie laukai: Nr. 2 kontrolinis žemės sklypas (toliau – KŽS) Nr. 039572-8076, Nr. 1 KŽS Nr. 041573-2949, Nr. 1 KŽS Nr. 041573-5446, Nr. 1 KŽS Nr. 041574-1808, Nr. KŽS Nr. 041574-5307, Nr. 2 KŽS Nr. 042573-3028, Nr. 2, Nr. 3 KŽS Nr. 042574-9997, Nr. 1 KŽS Nr. 043575-3689, Nr. 1, Nr. 2 KŽS Nr. 040573-3024, Nr. 1 KŽS Nr. 040573-7572, Nr. KŽS Nr. 040574-7510, Nr. 1 KŽS Nr. 041572-4499, Nr. 1, Nr. 2 KŽS Nr. 041573-3874, Nr. 1 KŽS Nr. 042572-0958, Nr. 1, Nr. 3 KŽS Nr. 042573-3028, Nr. 1 KŽS Nr. 042574-0414, Nr. 1 KŽS Nr. 042574-5507 ir Nr. 1 KŽS Nr. 042574-9997. Laukai Nr. 1 KŽS Nr. 039572-8076, Nr. 1, Nr. 2 KŽS Nr. 039573-9646 ir Nr. 3 KŽS Nr. 040573-3024 nebuvo tikrinti, nes pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. pateikė raštą dėl plotų atsisakymo. Pareiškėjas paaiškino, kad ploto trūkumas atsirado, nes dalis plotų buvo užtvindyta bebrų ir jie buvo neįvažiuojami (ten pat, t. 1, b. 1.178–200, t. 2, b. 1. 1–9).

4.3. NMA 2016 m. gegužės 6 d. atliko pareiškėjo užsakomąją Paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo patikrinti laukai Nr. 1 KŽS Nr. 039572-8076, Nr. 1. Nr. 2 KŽS Nr. 039573-9646 ir Nr. 3 KŽS Nr. 040573-3024, kurių paramos pareiškėjas atsisakė 2016 m. vasario 29 d. Patikros vietoje metu nustatyta, kad laukai yra apsemti vandeniu ir nėra galimybės juos sutvarkyti. Prie lauko Nr. 3 KŽS Nr. 040573-3024 nėra galimybės privažiuoti su technika, o prie laukų Nr. 1 ir Nr. 2 KŽS Nr. 039573-9646 netgi nėra įmanoma prieiti, nes iš visų pusių juos supa grioviai pilni vandens (ten pat, t. 1, b. 1. 86–109).

4.4. Pareiškėjas NMA pateikė 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 12 d., 2016 m. vasario 29 d. prašymus dėl plotų atsisakymo (ten pat, t. 1, b. 1. 5, 33, 166). NMA 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. BR6-10375 nurodė, kad prašymai tenkinami iš dalies: tenkinami prašymai dėl 2015 m. paraiškoje nurodytų laukų (jų dalies) – KŽS Nr. 039572-8076 lauko Nr. 1, KŽS Nr. 039573-9646 laukų Nr. 1 ir Nr. 2, KŽS Nr. 040573-3024 lauko Nr. 3, KŽS Nr. 042573-3028 lauko Nr. 2, KŽS Nr. 042573-3028 lauko Nr. 3, KŽS Nr. 042574-9997 lauko Nr. 1, KŽS Nr. 042574-5507 lauko Nr. 1 (ten pat, t. 1, b. 1. 120–124).

4.5. Ginčijamu NMA sprendimu nustatė, kad pareiškėjui dėl neteisingo deklaravimo buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 14 793,97 Eur grąžintinų išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA (ten pat, t. 1, b. 1. 129–137).

4.6. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti NMA sprendimą. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (ten pat, b. l. t. 2, b. l. 36–41).

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NMA sprendimo bei Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtintas NMA sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja:

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės).

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 9toliau – ir MPŪV taisyklės)

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Su „Natūra 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (toliau – ir Natura 2000 taisyklės).

7. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka dėl to, kad; 1) Sprendimas nemotyvuotas, nesuprantamas, jame yra aritmetinių klaidų, neįmanoma suprasti; 2) nebuvo atsižvelgta į toleruojamą deklaruotų plotų paklaidą; 3) įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

8. Dėl Sprendimo aiškumo:

8.1. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo turinys jam nėra aiškus, nėra nurodyti pažeidimai, kuriuos jis padarė, Sprendime aritmetiškai nesutampa netinkami paramai plotai.

8.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

8.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

8.4. Sprendimo 1 punkte konstatuotas pažeidimas dėl „bl3“ tipo sklypo įtraukimo į deklaruotus plotus. Sprendime nurodyta, kad pagal taisyklių 81.11 punktą toks plotas netinkamas paramai. Taip pat nurodyta, kad remtasi VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenimis, kuriais nustatyta, kad bl3 tipo plotas pateko į pareiškėjo deklaruotus.

8.5. Pareiškėjas skunde akcentuoja Sprendimo 2 punkte nurodytus pažeidimus, jų galimą neaiškumą, aritmetinius neatitikimus.

8.6. Sprendimo 3 lapo lentelės duomenys paimti iš Patikros ataskaitos (Komisijos bylos 1 t. b. l. 178-200). Juose prie kiekvieno lauko pagal kontrolinių žemės sklypų (KŽS) numerius nurodytas netinkamas deklaruoti plotas, o bendra tokių plotų suma yra 20,44 ha, kaip ir nurodyta Sprendime. Taigi atmestini pareiškėjo argumentai dėl aritmetinių nesutapimų.

8.7. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, prisiėmė atsakomybę dėl teisingo deklaravimo, taip pat jam turėjo būti žinomi Taisyklių reikalavimai. Taisyklių 23 punkte nurodyta, kad pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų. Pavyzdžiui, 23.1 papunktyje nustatyta, kad ganyklas arba pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ ir DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus arba visiškai nuganyti iki einamųjų metų liepos 15 d. 23.3 punkte nustatyta, kad ganyklų arba pievų laukuose (klasifikatoriaus kodai GPŽ ir DGP) visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Kad pareiškėjui buvo žinomi reikalavimai deklaruotų plotų tvarkymui matyti ir iš to, kad pareiškėjas, kaip nurodo 2016 m. gegužės 24 d. rašte, yra deklaravęs paramai nemažą plotą (1 000 ha). Be to, iš Agentūros 2016 m. rugpjūčio rašto (Komisijos bylos 1 t. b. l. 46 – 51) matyti, kad ir anksčiau buvo deklaravęs žemės plotus tai pačiai paramai gauti. Taip pat pareiškėjas su 2016 m. vasario 29 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, kad atsisako Paraiškoje nurodytų plotų (Komisijos bylos, 1 t. b. l. 168). Vėliau, 2016 m. gegužės 24 d. raštu kreipėsi į Agentūrą dėl Patikros rezultatų (Komisijos bylos 1 t. b. l. 81). Šiame rašte nurodė, kad „Atėjus Natura 2000 teritorijų šienavimo terminui, pradėjau tvarkymo darbus, nušienavau plotus, deklaruotus kodu DGP, o plotų, kuriuose nebuvo galima įvažiuoti, atsisakiau. <...> Dalies plotų, kurie buvo itin užtvindyti ir technika neįvažiavo, atsisakiau nepradelsęs šlapynių tvarkymo termino (prašymu 2016-02-29). Prašyme nurodžiau, kad likę nenušienauti plotai yra užtvenkti bebrų ir lietaus, todėl yra neįvažiuojami su technika.“ Aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas žinojo, kad dalis jo deklaruotų paramai plotų yra nesutvarkyti pagal paramos reikalavimus. Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. prašymu siekė atsisakyti nuo tokių plotų paramos, nes jie yra užtvindyti ir neįvažiuojami (tokias aplinkybes, kaip priežastį 2016 m. vasario 29 d. prašymui, galima matyti iš pareiškėjo pastabų Patikros ataskaitoje). Taigi iš to matyti, kad pareiškėjui buvo aišku, kad dalis jo deklaruotų plotų neatitinka paramai keliamų reikalavimų ir yra netinkami.

Agentūra 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu (Komisijos bylos t.1 b. l. 45-51), atsakydama į pareiškėjo 2016 m. vasario 29 d. prašymą atsisakyti dalies deklaruotų plotų, iš dalies patenkino pareiškėjo prašymus, tačiau dėl dalies atsisakė, nes pareiškėjas dar 2015 m. gruodžio 14 d. buvo informuotas apie ketinimą atlikti patikrą, taigi prašymą atsisakyti deklaruotų plotų pateikė jau žinodamas apie patikrą. Šiame rašte nurodyta, kad negali būti tenkinamas prašymas dėl šio rašto 1 lentelėje nurodytų plotų, kuriuose nustatyti pažeidimai. Būtent šie plotai nurodyti ir Sprendimo 2 punkte esančioje lentelėje.

Taigi laikytina, kad ir pats pareiškėjas, teikdamas 2016 m. vasario 29 d. prašymą, suvokė, kad minėti plotai neatitinka paramos reikalavimų.

Patikros ataskaita 2016 m. kovo 10 d. buvo išsiųsta pareiškėjui, joje buvo nurodyti deklaruojamo ploto neatitikimai. Šioje ataskaitoje pareiškėjas paaiškino, kad dalis plotų buvo užtvindyta bebrų ir jie buvo neįvažiuojami. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad pareiškėjas sutiko, kad dalis plotų buvo nesutvarkyti, tik laikė, kad yra nuo jo nepriklausanti priežastis, kodėl taip įvyko (bebrų veikla). Dėl Patikros ataskaitos pareiškėjas nesutikimų neišreiškė. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios būtų netinkamai užfiksuotos Patikros ataskaitoje.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas suvokė, kokie plotai ir kodėl neatitinka paramai keliamų reikalavimų, todėl jo argumentai, kad jam buvo neaiškus Sprendime konstatuoto pažeidimo turinys, atmestini.

Dėl pareiškėjo argumento, kad Agentūra ėmėsi priemonių tik po 3 metų po neatitikimų nustatymo, teismas pažymi, kad Agentūra nepraleido Taisyklių 89 punkte nustatyto 4 metų termino susigrąžinti išmokėtą paramą. Be to, jau Agentūros 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad už 2015 m. deklaracijų neatitikimus bus taikomos sankcijos. Taigi pareiškėjas negalėjo susikurti teisėto lūkesčio, kad jo atžvilgiu nebus taikomos korekcijos dėl nustatytų pažeidimų.

9. Dėl toleruotinų nuokrypių:

9.1. Pareiškėjas remiasi tuo, kad pagal MPŪV taisykles ir Natura 2000 taisykles nuokrypiai nuo deklaruojamo ploto iki 3 proc. yra galimi ir už juos sankcijos neskiriamos. Sprendimo lentelėse nurodyti itin maži nuokrypiai.

9.2. Šiuo atveju nuokrypis nuo tinkamo deklaruoti ploto sudarė daugiau kaip 3 proc., t. y. netinkamas deklaruoti plotas sudarė 20,44 ha, o deklaruotas plotas 129,59 ha.

10. Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių:

10.1. Pareiškėjas remiasi tuo, kad nealėjo sutvarkyti deklaruotų plotų dėl to, kad susiklostė nepalankios oro sąlygos.

10.2. Pagal Taisyklių 90 p. teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus.

10.3. Pareiškėjas pažymą apie hidrometeorologines sąlygas 2015 -2016 m. pateikė tik ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu 2020 m. sausio 7 d., t. y. ženkliai praleidęs terminą. Anksčiau pareiškėjas nebuvo informavęs atsakovės apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Pažymėtina, kad Patikros ataskaitoje pareiškėjas kaip dalies plotų nesutvarkymo priežastį nurodė bebrų užtvankas, bet ne hidrometeorologines sąlygas. Darytina išvada, kad jeigu pareiškėjas būtų sąžiningai laikęsis informavimo apie nenugalimos jėgos aplinkybes tvarkos, apie jų atsiradimą būtų informavęs anksčiau. Be to, pats kritulių kiekis (lietaus ar sniego) per kelis mėnesius pats savaime neįrodo, kad pareiškėjas negalėjo nušienauti deklaruotų plotų, o ir iš pareikėjo pateiktos pažymos matyti, kad, pavyzdžiui, 2016 m. sausį kritulių kiekis buvo mažesnis nei standartinė klimato norma. Taigi šie pareiškėjo argumentai atmestini.

11. Dėl sankcijų (ne)proporcingumo:

11.1. Pareiškėjas skundžiasi, kad jam pritaikytos sankcijos yra neproporcingos, visiškai neįvertinta, kad pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas, susijusias su aplinkosauga.

11.2. Agentūra Sprendime nurodė teisės aktus, kuriais remiantis parinktas poveikio priemonių dydis, t. y. Taisyklių 85 punktas, kuris nukreipia į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyrių. Reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 19 straipsnio 1 dalį: „jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 % remiamo ploto.

11.3. Pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš paramos skyrimo schemos, nėra baudžiamojo pobūdžio. Pasisakydamas dėl tam tikrų priemonių, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, ESTT yra nurodęs, jog laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudėtinė paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamą viešųjų Sąjungos lėšų administravimą. Bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (ESTT 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 28, 30 p. ir jame nurodyta praktika).

11.4. Šiuo atveju pareiškėjas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus vykdyti su parama susijusius įsipareigojimus. Tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią rizikos dalį. Kaip aptarta, paramos susigrąžinimo priemonė nepasižymi baudžiamumu, o labiau skirta užtikrinti viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą. Tokiu būdu viešosios gėrybės finansuojamos pasitelkiant privačią iniciatyvą, kuriai būdingas dispozityvumas pasirenkant konkrečias tikslų pasiekimo priemones.

11.5. Agentūra pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir neturėjo galimybės taikyti kitokių poveikio priemonių. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad sankcija yra žlugdanti, tačiau nenurodo, kokie konkretūs požymiai tai parodo. Šiuo atveju poveikio priemonė pritaikyta pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kuris jos dydį sieja su nustatyto neatitikimo mastu (procentą nuo viso deklaruoto ploto). Iš pareiškėjo buvo susigrąžinta parama už tą plotų dalį, kuri neatitiko reikalavimų didinant ją dvigubai. Įvertinus tai, kad pareiškėjas niekada ir neturėjo teisės į paramą už netinkamus plotus, paramos susigrąžinimas už netinkamą dalį apskritai nelaikytinas sankcija. Nėra pagrindo išvadai, kad likusi susigrąžintina dalis akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimams.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. SP1-1693 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 21R-114 (AG-880/06-2019).

13. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis