- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- I-703-163/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- AB „Laivitė“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Linai Lesnikovai, dalyvaujant pareiškėjos AB „Laivitė“ atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Laivitė“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo ir nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB “Laivitė” prašo panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2008-09-26 sprendimą Nr. 12.-14-13532, kuriuo nuspręsta išieškoti 338007,00 lt. fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių ir nutraukti pajamų išdavimą ir pervedimą iš AB „Laivitė“ banko sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ (buvusio „Hansabanko“); 2) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2008-09-26 nurodymus Nr.12.-09-1354, Nr.12.09-13535 bei Nr.12.-09-13537 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą (išskyrus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetų surenkamąsias sąskaitas) iš atitinkamai AS „UniCredit bank“ Lietuvos skyriuje, AB SEB banke ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančių bendrovės sąskaitų. Skunde nurodo, kad atsakovas priėmė sprendimą išieškoti delspinigius ir pritaikyti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų bendrovei priklausančių banko sąskaitų, nenurodęs jokių tokio sprendimo priėmimo motyvų ir nepaisydamas fakto, kad ginčas dėl šios mokestinės prievolės yra sprendžiamas teisme ir galutinis sprendimas nėra priimtas, nes Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra paduotas ir priimtas nagrinėjjimui skundas bei patikslintas skundas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-20 sprendimo Nr.(6.5)-73 ir centrinio mokesčio administratoriaus 2008-06-17 sprendimo Nr.69-108 panaikinimo. Šie skundai yra susiję su minėta mokestine prievole, nes 2008-05-20 sprendimo pagrindu yra priimtas 2008-09-26 sprendimas. LR Mokesčių administravimo įstaymo 105 str.1 d. 3 p. numatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojui priskaičiuotas sumas, jeigu mokesčių mokėtojas įstatymo numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime nurodytų sumų. Kadangi atsakovo 2008-05-20 sprendimas Nr.(6.5)-73 šiuo metu nėra įsiteisėjęs dėl bendrovės paduoto teismui skundo, todėl bendrovei neatsirado prievolė sumokėti priskaičiuotus delspinigius. Atsakovas, priimdamas 2008-09-26 sprendimą, vadovavosi LR Mokesčių administravimo įstatymo 95 str.1 d. 3 p., tačiau šiame įstatyme numatyti ir kiti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai, kurių pritaikymas nesutrikdytų bendrovės ūkinės –komercinės veiklos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Ona Gailiuvienė pateikė prašymą dėl reikalavimų iš dalies atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas gera valia 2008-11-07 sprendimais pripažino netekus galios 2008-09-26 nurodymus Nr.12.09-1354, 12.09-13535, 12.09-13537, todėl pareiškėja atsisako reikalavimo dėl minėtų nurodymų panaikinimo (b.l. 80). Reikalavimą dėl 2008-09-26 sprendimo Nr.12.14-13532 palaiko skundą išdėstytų motyvų pagrindu, ir papildė, jog mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimui atsakovas 2008-06-13 areštavo bendrovės turtą, kurio vertė 440 830 litai, todėl taikyti dar kitą užtikrinimo būdą nebuvo ne tik pagrindo, bet ir reikalo. Nors ginčas dėl mokestinės prievolės dar vyksta (Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino bendrovės skundą ir panaikino atsakovo 2008-05-20 sprendimą, tačiau sprendimas dcar neįsiteisėjęs), vykdant ginčijamą sprendimą jau išieškota iš pareiškėjos 28 960,93 litai (b.l. 60).
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiškėjos skundu. Atsiliepime nurodo, kad pateiškėja atsakovės 200—03-17 sprendimu Nr.(16-05)-J-1 „Dėl atleidimo nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą mokėjimo“ buvo atleista nuo 382 393 lt. fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1998-04-01 iki 2001-08-31, mokėjimo. Pareiškėja nuo delspinigių mokėjimo buvo atleista su sąlygomis, jog išsaugos darbo vietas ir investicijas į bendrovę ne mažiau kaip penkerius metus. Nustačiusi, kad pareiškėja nevykdė investicijų projeto pagal pateiktą grafiką bei nesilaikė sprendime nurodytų sąlygų, atsakovė 2008-05-20 priėmė sprendimą Nr.(6.5)-73, kuriuo pripažino netekusiu galios 2003-03-17 sprendimą. Atsakovės 2008-05-20 sprendimą Nr.(6.5)-73 patvirtino valstybinė mokesčių inspekcija 2008-06-27 sprendimu Nr.69-108, todėl, remiantis LR Mokesčių administracvimo įstatymo 105 str., buvo pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas. Atsakovė, vadovaudamasi mokesčių administravimo įstatymo 106 str.1 d. 1 p., 102 str. bei 95 str. 1 d. 3 p. 2008-09-26 priėmė skundžiamą sprendimą Nr.12.-14-13532, bei davė 3 nurodymus nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą. Mokesčių administratoriui įstatymu suteikta teisė pasirinkti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo bei mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Kadangi pareiškėja pateikė įrodymus, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje ginčijami 2008-05-20 ir 2008-06-27 sprendimai, atsakovas 2008-11-07 priėmė sprendimą Nr.12.-16-15131, kuriuo sustabdė pareiškėjos skundžiamo sprendimo vykdymą ir pripažino netekusiais galios pareiškėjos skundžiamus nurodymus. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.46-48).
Atsakovo atstovė Laimutė Mikužienė nesutinka su skundo reikalavimu atsiliepime išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad priimant ginčijamą sprendimą, mokesčių administratoriaus nežinojo apie tai, kad jų 2005-05-20 priimtas sprendimas yra apskųstas, jis turėjo teisę tokiu būdu išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojų teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus (MAĮ 1 str.1 d).
Ginčas tarp pareiškėjos ir atstovo kilęs iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešosios teisės normos. Šioms normoms būdingas subordinacinis (imperatyvus) teisinio reguliavimo metodas, kurio esmė yra ta, kad teisinių santykių subjektų veikla griežtai reglamentuota teisės normose, jų teisės ir pareigos aiškia apibrėžtos, o veikos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Nors mokestiniai teisiniai santykiai pagrįsti asmens pavaldumo principu, tačiau minėto teisinio reguliavimo metodo taikymas riboja valstybinės institucijos subjekto veikos besąlyginį valdingumą, įpareigodamas instituciją, jos pareigūną, realizuojanti valdingus įgalinimus, veikti vadovaujantis bendraisiais viešosios teisės principais, kurių vienas reikšmingiausių – įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmens teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribų (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Tai pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartyje (administracinė byla Nr.A-11-648-2003), administracinėse bylose Nr.A-685-2005, A-127-2007.
Atsakovo (vietos mokesčių administratoriaus) funkcijos apibrėžtos MAĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardintas konkretus mokesčių administratoriaus funkcijų sąrašas, o 2 dalyje nurodoma, kad kitos vietos mokesčių administratoriaus funkcijos numatytos vietos mokesčių administratoriaus nuostatuose, šiame bei kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose. Iš MAĮ 26 straipsnio normos analizės akivaizdu, kad vietos mokesčių administratoriaus funkcijos iš esmės siejasi su mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrole ir jų išieškojimu.
MAĮ įstatymo 33 straipsnis apibrėžia mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) teises, kuriomis jis turi teisę naudotis, atlikdamas jam pavestas funkcijas. Šioje nuostatoje įžvelgiamas tiesioginis mokesčių administratoriaus teisių ir jam pavestų funkcijų ryšys. Teisės apibrėžtos MAĮ 33 straipsnio 19 – oje punktų. 18 – oje punktų pateiktas administratoriaus teisių sąrašas, išvardijant konkrečius mokesčių administratoriaus galimus veiksmus, nenumatant galimybės šias teises išplėsti. Iš to darytina išvada, kad mokesčių administratorius gali veikti tik šių konkrečių nuostatų ribose, jų neviršydamas. To paties straipsnio (33 str.) 19 punktas nustato mokesčių administratoriaus teisę naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis. Iš šios nuostatos akivaizdu, kad kitos, 1-18 punktuose nenustatytos, teisės turi būti apibrėžtos konkrečiuose įstatymuose, be teisės mokesčių administratoriui (pareigūnui) pačiam savarankiškai nuspręsti dėl savo papildomų teisių. MAĮ 32 straipsnis, nustatydamas mokesčių administratoriaus pareigas, įsakmiai reikalauja, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeistų mokesčių mokėtojo teisių (2 punktas), tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktų (3 punktas), naudotųsi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis (6 punktas), atlikdamas savo funkcijas, stengtųsi kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (7 punktas) vykdytų kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas (8 punktas). Aiškinant visas šias MAĮ nuostatas darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Tik tokia mokesčių administratoriaus veika laikytina teisėta. Tokia pat nuostata išdėstyta ir 2000 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime – mokestiniai santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo. Mokesčius nustato įstatymai. Tik šios rūšies teisės normų aktuose gali būti nustatytas mokesčių objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai, mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos.
Ginčijamas sprendimas yra priimtas siekiant įvykdyti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-20 sprendimą Nr.(6.5)-73, kuriuo pripažintas netekęs galios atsakovo 2003-03-17 sprendimas Nr.(16-05)-J-1 dėl AB “Laivitė”, įmonės kodas 140356037, atleidimo nuo 382 393,00 Lt. fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 1998-04-01 iki 2001-08-31 (b.l. 19-20). Atsakovo 2008-05-20 sprendimas Nr.(6.5)-73, įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjos buvo apskųstas centriniam administratoriui, kuris patvirtino atsakovo sprendimą (b.l.21-25) ir 2008-05-9-05 Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b.l.64-68). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-12-12 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos AB “Laivite” skundą patenkino ir panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008-06-27 sprendimą Nr. 69-108 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-05-20 sprendimą Nr.(6.5)-73. Šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs.
LR mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 1 p. nurodyta, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 str. Atsakovas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui 2008-06-13 turto arešto aktu areštavo bendrovės turtą, kurio vertė 440 830 litų. 2008-09-26 atsakovas davė nurodymus AS „UniCredit“ bank“ Lietuvos skyriui, AB SEB bankui ir Danske Bank A/S Lietuvos filialui Nr.12.-09-1354, Nr.12.09-13535 bei Nr.12.-09-13537 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą (išskyrus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetų surenkamąsias sąskaitas) iš atitinkamai AS „UniCredit bank“ Lietuvos skyriuje, AB SEB banke ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančių bendrovės sąskaitų. Tiek turo areštas, tiek nurodymas kredito įstaigai nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčio mokėtojo sąskaitos yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai, numatyti Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. Atsakovas 2008-11-07 priėmė sprendimą Nr.12.-16-15131, kuriuo sustabdė pareiškėjos skundžiamo sprendimo vykdymą ir pripažino netekusiais galios pareiškėjos skundžiamus nurodymus, pareiškėja atsisakė reikalavimo panaikinti ginčijamus nurodymus, šioje dalyje byla nutrauktina, todėl teismas nenagrinėja nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovas nenurodė teismui jokio atskiro įstatymo dėl ginčijamos mokestinės prievolės vykdymo, todėl reikia vadovautis mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 1 d. nuostata, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Pareiškėja skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2008-09-05, ginčijamas sprendimas priimtas 2008-09-26. Atsakovų motyvas, kad jie, priimdami sprendimą, nežinojo apie tai, kad pareiškėja dėl atsakovo 2008-05-20 sprendimo, kurio pagrindu priimtas ginčijamas 2008-09-26 sprendimas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nedaro šio sprendimo teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 - 89 straipsniais, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos AB „Laivitė“ skundą patenkinti.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 12.-14-13532, kuriuo nuspręsta išieškoti 338007,00 lt. fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių ir nutraukti pajamų išdavimą ir pervedimą iš AB „Laivitė“ banko sąskaitų, esančių AB „Swedbank“ (buvusio „Hansabanko“), panaikinti.
Bylą dalyje dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2008-09-26 nurodymų Nr.12.-09-1354, Nr.12.09-13535 bei Nr.12.-09-13537 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą (išskyrus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetų surenkamąsias sąskaitas) iš atitinkamai AS „UniCredit bank“ Lietuvos skyriuje, AB SEB banke ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančių bendrovės sąskaitų, nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.