Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. D. (toliau – R. D.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. bausmę atlieka pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 11 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. D. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo R. D. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 53 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir R. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

9. Įvertinus R. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde ir nuteistasis, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, pataisos namuose dirba, nuo 2019 m. birželio 25 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2019 m. spalio 21 d. įsidarbino ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamo atlyginimo dengia civilinį ieškinį, neturi galiojančių nuobaudų, vieną kartą yra skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, palaiko santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. D. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra sumažėjusi nuo 72 balų iki 53 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 26 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog R. D. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo nesistemingai: 2018 m. rugpjūčio 10 d. atlikto elgesio rizikos vertinimas buvo 72 balai, 2019 m. balandžio 3 d. – 68 balai, tačiau 2019 m. birželio 5 d. – 70 balų, šis elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo tik nuo 2019 m. lapkričio 5 d. – 53 balai. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad vis dar išskiriami R. D. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato, priimdamas sprendimus neįvertina savo ankstesnio patyrimo, ankstesni režimo pažeidimai, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

12. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad R. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du sunkius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumui neišnykus. Pažymėtina, kad praeityje jis buvo teistas ir už analogišką nusikaltimą. Vengdamas baudžiamosios atsakomybės buvo pasislėpęs nuo teismo beveik septynis metus, kas neabejotinai atskleidžia didesnį apelianto pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia R. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

13. Nors nuteistasis savo skunde pabrėžia, kad neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra skatintas už gerą elgesį, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, jam leista be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas - 2018 m. birželio 19 d. jam buvo paskirta drausminė nuobauda.

14. Vertinant R. D. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis asmuo bendrauja nenoriai, apie nusikaltimą vengia kalbėti, tikėtina, kad konfliktų metu jo elgesys gali priklausyti nuo kitų asmenų elgesio. Nuteistasis nepripažįsta, kad turi probleminių sričių, dėl susiklosčiusios padėties linkęs kaltinti kitus asmenis, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau šiuo metu linkęs minimalizuoti savo nusikaltimų sunkumą ir vaidmenį juose. Šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą R. D. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

15. Abejonių tinkamu R. D. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Pataisos namuose iš jo vykdomas išieškojimas 1874,32 eurų sumai, iš kurių padengta tik 288,31 eurai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog jokių pastangų būdamas pataisos namuose susirasti darbo vietą jo lygtinio paleidimo atveju laisvėje R. D., sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nededa – išleistas į laisvę dėl darbo jis kreipsis į Užimtumo tarnybą, kas leidžia abejoti pakankama jo darbine motyvacija bei siekiu atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

16. Sutiktina, jog R. D. skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir nuolatinė gyvenamoji vieta analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje R. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.