Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-1751-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00040-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 12.19; 55.1.3

2021 m. liepos 7 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. P. ir V. P. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“; 2) panaikinti VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-217 (7-193/2020) „Dėl V. P. skundo“; 4) panaikinti MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S-212 (7-181/2020) „Dėl R. P. skundo“; 5) įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio grąžinimo permokos klausimą.

Nurodo, kad pareiškėjas V. P. 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo, o pareiškėja R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui V. P.. Su prašymais pareiškėjai VMI pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020 m. spalio 1 d. nutartį Nr. DOK-4748 ir 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymą. Teigia, kad VMI priėmė 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 ir 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557, kuriais atsisakė grąžinti pareiškėjui 625 Eur žyminį mokestį, nes pinigai yra pervesti trečiajam asmeniui - antstoliui J. P.. Akcentuoja, kad šis antstolis jokių išieškojimų iš pareiškėjo V. P. nevykdo. Su tokiu VMI sprendimu pareiškėjai nesutiko, todėl pateikė skundus MGK, kuri 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-217 (7-193/2020) ir 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-212 (7-181/2020) pareiškėjų skundus atmetė.

Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis užtikrina nuosavybės neliečiamumą. Pažymi, jog 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo V. P. skundo nagrinėjimo metu (nuotoliniu būdu) MGK pirmininkas įpareigojo VMI atstovą pateikti MGK ir pareiškėjui VMI ginčo sumos 625 Euro pavedimo kopiją trečiajam asmeniui - antstoliui J. P., tačiau VMI atstovas MGK pirmininko nurodymo neįvykdė.

Nurodo, jog pareiškėjai R. P. apskundus VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557, jis nėra įsiteisėjęs. MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. S-212 (7-181/2020) taip pat dar nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas teismui, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priklausančią 625 Euro sumą pervesti tretiesiems asmenims antstoliui, bankui ir/ ar kitiems asmenims.

Nesutinka su MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. S-217 (7-193/2020) nurodytu teiginiu, jog „mokesčio grąžinimo funkciją atlieka mokestį administruojanti institucija, todėl šiuo atveju pirmiausia turi būti taikomos MAĮ nuostatos“ ir teigia, kad VMI pasitvirtinti veiklos nuostatai negali būti aukščiau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pažymi, kad galutinė ir neskundžiama LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartis Nr. DOK-4748 turi būti vykdoma.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–38, 85–86).

Paaiškino, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 10 punkto nuostatomis žyminis mokestis yra mokestis, kuris administruojamas MAĮ nustatyta tvarka. Sprendžiant MAĮ 13 straipsnyje įvardintų mokesčių grąžinimo klausimą, įskaitant žyminį mokestį, turi būti taikomos MAĮ bei Taisyklių nuostatos, kadangi pačiame Civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra numatyta tvarka, pagal kurią turėtų būti grąžinamas žyminis mokestis. CPK 87 str. 3 dalyje yra nustatyta tik tai, jog žyminį mokestį grąžina VMI, tačiau CPK nereglamentuoja pačios procedūros. Nurodo, kad MAĮ 2 str. 12 dalyje nustatyta, kad mokesčio permoka yra mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo/įskaitymo teisinius pagrindus ir tvarką nustato MAĮ 87 straipsnis. Detalią MAĮ 87 straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką numato VMI prie FM viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos „Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Iš Taisyklių 12, 13, 16, 17 punktų matyti, kad mokesčių mokėtojo teisės susigrąžinti mokesčio permoką (skirtumą) realizavimas siejamas su realiu permokos turėjimu ir jos pagrindimu, pateikiant tinkamai užpildytą nustatytos formos prašymą ir dokumentus būtinus permokai pagrįsti. VMI vertinimu, pagal teisės aktų reikalavimus prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti teikiamas mokėtojo, siekiančio susigrąžinti permoką, vardu, nes jo vardu apskaitos sistemoje yra fiksuojama mokesčio / įmokos mokėjimas, jo vardu fiksuojama ir permoka, kurią prašoma grąžinti. Teigia, jog žyminį mokestį pareiškėjas V. P., nors ir sumokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos, tačiau už R. P., LAT nutartyje taip pat nurodyta, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas už R. P.. Vadinasi, permoka priklauso ne pareiškėjui V. P., o pareiškėjai R. P.. Akcentuoja, jog vadovaujantis MAĮ 83 straipsnio 3 dalies nuostatomis mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys, tačiau trečiųjų asmenų permokėtos sumos pagal MAĮ nuostatas nėra laikomos jas sumokėjusių asmenų permokomis, kadangi mokėjimai už kitą asmenį nėra įstatyme nustatyta prievolė, o galimybė (teisė), t. y. jie atliekami laisva valia. Tokios sumos laikomos mokesčių mokėtojų, kuriems įstatymu nustatyta prievolė mokėti mokestį, permokomis (ginčo atveju R. P.). Atsakovo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai atsisakyta grąžinti žyminį mokestį ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis jis buvo grąžintas R. P. (nagrinėjamu atveju antstoliui).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S-217 (7-193/2020) „Dėl V. P. skundo“ ir MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. S-212 (7-181/2020) „Dėl R. P. skundo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas V. P. 2020 m. birželio 29 d. sumokėjo 625 Eur žyminį mokestį (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 4, MGK byla Nr. 7-193/2020, b. l. 2).

LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos R. P. kasacinį skundą atsisakė priimti. Nutarė grąžinti ieškovei R. P. 625 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke (b. l. 5–6).

LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314 ir vietoje „grąžinti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“, nurodyti „grąžinti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“ (b. l. 7–8).

Pareiškėjas V. P. 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo (MGK byla Nr. 7-193/2020, b. l. 9), o pareiškėja R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui V. P. (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 3).

VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 331-1005557 sumokėtą 625 Eur žyminį mokestį pervedė į antstolio nurodytą pareiškėjai R. P. priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 7–8).

VMI priėmė 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815, kuriuo atsisakė grąžinti pareiškėjui 625 Eur žyminį mokestį, nes pinigai yra pervesti į antstolio nurodytą pareiškėjai R. P. priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą (MGK byla Nr. 7-193/2020, b. l. 5–6).

MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. S-217 (7-193/2020) nusprendė patvirtinti VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ (MGK byla Nr. 7-193/2020, b. l. 36–40) ir MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. S-212 (7-181/2020) nusprendė patvirtinti VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 39–41).

CPK 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

MAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 13 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą administruojamas žyminis mokestis.

MAĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, jog mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma. Pagal MAĮ 2 straipsnio 17 dalį, mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį.

MAĮ 83 straipsnio 3 dalis numato, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti.

Pagal MAĮ 110 straipsnį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

Pagal Taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 17 d.) 43.2 punktą, neįskaitytas mokesčio ar baudos už AN permokos (skirtumo) likutis grąžinamas į Prašyme nurodytą mokesčių mokėtojo ar kito asmens kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis MAĮ 102 straipsnio nustatyta tvarka, duotas nurodymas iš Prašymą teikiančio asmens kredito įstaigoje esančios sąskaitos (sąskaitų) nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir pervedimą ar, vadovaujantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdomas mokestinės ar baudos už AN nepriemokos priverstinis išieškojimas iš kredito įstaigoje esančioje sąskaitoje (sąskaitose) piniginių lėšų arba, vadovaujantis Instrukcijos 8¹.2 papunkčio nustatyta tvarka, gautas antstolio pranešimas pervesti pinigines lėšas į antstolio nurodytą sąskaitą, ar fiziniam asmeniui teisme pradėta bankroto procedūra. Visais šiais atvejais permoka (skirtumas) grąžinama į Prašymą pateikusio mokesčių mokėtojo ar antstolio nurodytą sąskaitą.

Taisyklių 9.2.2. punkte numatyta, jog be atskiro mokesčių mokėtojo Prašymo mokesčio ir (arba) baudos už AN permoka (skirtumas) iš mokesčių mokėtojo, pateikusio Prašymą grąžinti permoką (skirtumą) į kito asmens sąskaitą, antstolis vykdo išieškojimą. Permoka (skirtumas) pervedama, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), 8¹.2 papunkčio nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01) 8¹.2. jeigu mokesčių mokėtojas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame prašyme grąžinti mokesčių permoką nurodė šią permoką grąžinti į kredito įstaigoje atidarytą kito asmens sąskaitą, Valstybinė mokesčių inspekcija Antstolių informacinei sistemai siunčia užklausą, ar antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusio mokesčių mokėtojo. Jeigu antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusio mokesčių mokėtojo, Antstolių informacinė sistema Valstybinei mokesčių inspekcijai siunčia vykdomą išieškojimą patvirtinantį pranešimą, kuriame nurodoma kredito įstaigoje atidaryta mokesčių mokėtojo sąskaita, į kurią Valstybinė mokesčių inspekcija turi pervesti mokesčių mokėtojui priklausančią mokesčių permoką.

Pritartina Komisijos argumentui, jog pagal teisės aktų reikalavimus prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti teikiamas mokėtojo, siekiančio permoką susigrąžinti, vardu, nes jo vardu apskaitos sistemoje yra fiksuotas mokesčio / įmokos mokėjimas, jo vardu fiksuojama ir permoka, kurią prašoma grąžinti.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pareiškėja R. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui V. P. (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 3). Pažymėtina, jog pareiškėjos kreipimosi metu dar nebuvo ištaisytas rašymosi apsirikimas ir LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartimi buvo nutarta grąžinti ieškovei R. P. 625 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke (b. l. 5–6). Kaip nurodo ir pareiškėjai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios institucijos, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenimis ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi, VMI, gavusi pareiškėjos prašymą, privalėjo vykdyti LAT 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai. Kadangi pareiškėja VMI pateiktame prašyme nurodė žyminio mokesčio permoką grąžinti į V. P. sąskaitą, tai VMI, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹.2. nustatyta tvarka pagrįstai Antstolių informacinei sistemai siuntė užklausą, ar antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusios pareiškėjos. Iš Antstolių informacinės sistemos gautas pranešimas pervesti VMI mokesčių apskaitoje R. P. turimą permoką į jai priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 12). Taigi, VMI, gavusi tokį antstolių pranešimą, 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Taisyklių 43.2 punktu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹.2., nusprendė grąžinti 625 Eur sumą į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 7–8) bei 2020 m. rugsėjo 24 d. pervedė 625 Eur į kredito įstaigoje atidarytą pareiškėjos sąskaitą (MGK byla Nr. 7-181/2020, b. l. 32, 33).

Dėl pareiškėjų skundo argumento, jog pareiškėjai R. P. apskundus VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557, jis nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo 625 Eur sumą pervesti į antstolio nurodytą sąskaitą, teismas pažymi, jog pagal MAĮ 110 straipsnį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Nagrinėjamu atveju 625 Eur žyminio mokesčio permoka buvo grąžinta į antstolio nurodytą pareiškėjai R. P. priklausančią kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, todėl MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. P. 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl 625 Eur žyminio mokesčio grąžinimo (MGK byla Nr. 7-193/2020, b. l. 9). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. DOK-3314 ir vietoje „grąžinti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“, nurodyta „grąžinti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d. SEB banke“ (b. l. 7–8). Teismo vertinimu, VMI, nustačiusi jog vadovaujantis R. P. pateiktu 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymu, žyminio mokesčio permoka jau yra pervesta į antstolio nurodytą sąskaitą, pagrįstai ir teisėtai priėmė 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo nusprendė negrąžinti pareiškėjui 625 Eur žyminio mokesčio.

Apibendrinant pažymėtina, jog žyminis mokestis ginčo atveju nors ir buvo sumokėtas iš pareiškėjos sūnaus (V. P.) banko sąskaitos, tačiau už pareiškėją R. P., kuri vadovaudamasi CPK normomis kreipėsi į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo ir kuriai CPK nustatyta prievolė mokėti šį mokestį, todėl Inspekcija, gavusi pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą ir 2020 m. liepos 9 d. LAT nutartį, pagrįstai ir teisėtai permoką grąžino į pareiškėjos R. P., o ne pareiškėjo V. P., sąskaitą banke.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. S-217 (7-193/2020) „Dėl V. P. skundo“ ir MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. S-212 (7-181/2020) „Dėl R. P. skundo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamų spendimų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai panaikinti VMI 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 331-1040815 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, VMI 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 331-1005557 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, MGK 2020 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-217 (7-193/2020) „Dėl V. P. skundo“ ir MGK 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. S-212 (7-181/2020) „Dėl R. P. skundo“ atmestinai kaip nepagrįstas. Pareiškėjų skundo reikalavimas – įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti žyminio mokesčio grąžinimo permokos klausimą – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimų panaikinti aukščiau nurodytus sprendimus. Teismui konstatavus VMI ir MGK sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų V. P. ir R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.