Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 2A-8-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
2A-8-124/2012
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02701-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė (pirm.), Jolanta Badaugienė, Danutė Matiukienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr.2A-8-124/2012

Teisėja A. Alčauskienė Teismo proceso Nr.2-47-3-02701-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1,121. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2012 m. sausio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovui K. K. , jo atstovei adv.Rasai Valiukienei,atsakovei E. G., jos atstovui adv. Gvidui Armanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei E. G. dėl pažeistų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (1–2 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (18–19 b. l.), prašydamas įpareigoti atsakovę E. G. netrukdyti pagal suderintą projektą įsirengti atskirą įėjimą į ieškovui priklausančias patalpas per pirmo aukšto patalpą 1-7 bei kol bus įrengtas įėjimas, leisti ieškovui vaikščioti per pagrindines duris, įpareigoti atsakovę atstatyti nupjautus šildymo ir vandentiekio įrenginius, sutvarkyti garaže esantį garaže ventiliatorių.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. Telšių rajono apylinkės teismo patvirtintu 2008 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu nusipirko A. G. priklausiusį turtą: 44/100 realiąsias dalis iš 146,65 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, 1/2 dalį garažo, 1/2 dalį sandėlio, 1/2 dalį kiemo statinių, o taip pat 28754/65600 realias dalis 0,0656 ha bendro ploto žemės sklypo individualiems namams statyti ir eksploatuoti, esančius (duomenys neskelbtini). Telšių rajono apylinkės 2007-12-17 teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka tarp sutuoktinių A. ir E. G.. Kadangi ieškovas nusipirko A. G. dalį, tai ir naudojosi jo dalimi. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa 1-7 (6,23 kv. m.) patalpas mansardoje II-1(11,26 kv. m.) , II-2 (12,62 kv. m.), II-3 (8 kv. m.) ir rūsio patalpas 0-3(13,76 kv. m.), 0-4 (13,06 kv. m.), ūkiniu pastatu ir garažo patalpas bei žemės sklypo dalimi (93,56 kv. m.), garaže esančiu tualetu(1,49 kv. m.) bei kiemo statiniais ieškovas turi teisę bendrai naudotis su atsakove E. G.. Atsakovė neleidžia ieškovui įsirengti atskiro įėjimo, neleidžia laikinai naudotis bendru įėjimu. Nors ieškovas pateikė rekonstrukcijos projektą, tačiau atsakovė nesutinka su šiuo projektu, tokiais savo veiksmai atsakovė varžo ieškovo teises.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2011m. birželio 23 d. sprendimu (73–76 b. l.) ieškovo K. K. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo K. K. valstybei 800 litų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 21,55 Lt proceso išlaidas.

Teismas nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2007 12 17 sprendimu, E. G. atiteko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos I-1, I-2, I-3, I-4, I-5, I-6 ir rūsio patalpas 0-1, 0-2, 0-5, 0-6, 0-7, 0-8, kurių rinkos vertė 18 364, 29Lt; ūkinių pastatų ir garažo patalpas Nr.1, Nr.2, kurių rinkos vertė 4753,39Lt, ir žemės sklypo dalį, kurios plotas 267,18 kv. m, o rinkos vertė 1838,19 Lt, viso 24955,87 Lt vertės turto, o A. G. - gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą 1-7, patalpas mansardoje II-1, II-2, II-3 ir rūsio patalpas 0-3, 0-4, kurių rinkos vertė 14605,71 Lt, taip pat ūkinių pastatų ir garažo patalpas Nr.4 ir Nr.5 su atskiru įėjimu, kurių rinkos vertė 4458,60Lt, bei žemės sklypo dalį, kurios plotas 186,26 kv. m., o rinkos vertė 1281,46Lt, viso turto už 20345,77 Lt. Nekilnojamojo turto registre K. K. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 44/100 dalis gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį sandėlio, ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad ieškovas siekia rekonstruoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį pagal 2008m. inžinierės D. Kesminienės paruoštą projektinį pasiūlymą, siekdamas uždėti perdangą esamoje laiptinėje, užkertant kelią ieškovei patekti į palėpės patalpas, bei įsirengti stoglangius, tokiu būdu, palėpės sąskaita padidinant mansardos plotą. Iš turto pardavimo iš varžytynių akto, bei 2007-12-17 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1593-671/2007, matyti, kad ieškovas neįgijo asmeninės nuosavybės teisių į palėpės patalpas, nes jos nėra inventorizuotos, nustatyta tvarka nėra atidalintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kad bendrąją jungtinę nuosavybę kiekvienas bendraturtis valdytų savarankiškai, ieškovas turėjo parengti patalpų atidalinimo projektą. Kadangi gyvenamojo namo palėpės patalpos ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovo parengtas projektas prieštarauja įstatymams ir suvaržo bendraturtės – atsakovės teises. Ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti įrengti atskirą įėjimą į ieškovui tenkančias patalpas per pirmo aukšto patalpą 1-7, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę leisti ieškovui vaikščioti per pagrindines duris, konstatuodamas, kad šiai dienai atsakovas nėra paruošęs pastato rekonstrukcijos projekto, nėra duomenų kada jis bus paruoštas, per kiek laiko ieškovas ketina įsirengti atskirą įėjimą, todėl neapibrėžtas laike įpareigojimas leisti naudotis atsakovei priklausančiu turtu, suvaržys jos kaip turto savininkės teises. Ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovę atstatyti nupjautus šildymo ir vandentiekio kanalizacijos įrenginius, sutvarkyti garaže esantį ventiliatorių yra nekonkretūs, teismas netenkino, nurodydamas, kad jie nepagristi jokiais įrodymais. Atsakovė logiškai paaiškino, kad ieškovas nupirktoje namo dalyje negyveno ir nesiėmė priemonių susitvarkyti atskirą šildymo ir vandentiekio sistemą. Kadangi atsakovė neprivalo šildyti ieškovo patalpų, ji atsijungė nuo ieškovo šildymo sistemos vamzdyno bei vandentiekio.

Šalies argumentai

Ieškovas K. K. apeliaciniu skundu (81–83b. l.) prašo Telšių apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais :

Telšių rajono apylinkės teismo 2007 12 17 sprendimu Nr. 2-1593-671/2007 buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Ieškovas naudojosi A. G. priklausiusia turto dalimi. Teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad A. G. įsirengti atskirą įėjimą buvo įsipareigojęs per vienerius metus, t. y. iki 2008 12 17, o ieškovas šią nuosavybę įsigijo 2008 08 04, todėl, akivaizdu, kad terminas atskiro įėjimo įrengimui dar nebuvo pasibaigęs. Be to, A. G. sakė, kad net ir neįrengus atskiro įėjimo, pagal teismo sprendimą yra nustatytas bendras įėjimas ir ta laiptine ieškovas galės naudotis. 2007 m. sprendimu teismas patvirtino, kad pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta 1-7, atiteko A. G.. Vadinasi, šiuo metu ši patalpa, per kurią ieškovas nori įsirengti įėjimą į mansardą, priklauso ieškovui. Todėl, mano, kad šio įėjimo įrengimas, priešingai negu nustatė teismas, atsakovės teisių nepažeidžia ir prieštarauja ieškovės teiginiui, neva ieškovas nori naudotis būtent jai priklausančiu įėjimu.Teismas neišsamiai išnagrinėjo aplinkybę dėl pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos 1-1 (pagrindinis įėjimas) - laiptinės priklausomybės tik, neva, vien atsakovei E. G.. Iš pateikto patalpų plano matyti, kad ši laiptinė yra didesnė negu 1,72 kv. m. ploto, todėl, esant didesnei šiai patalpai-įėjimui, atsakovė neturi teisės uždrausti juo naudotis ir ieškovui. Minėtos laiptinės dalis 3,21 kv. m. yra bendro naudojimo, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai neleidžia per ją patekti į ieškovui priklausančią mansardą. Dėl atsakovės E. G. neleidimo naudotis bendru įėjimu, ieškovas buvo priverstas nutraukti nuomos sutartį su D. E..Gyvenamojo namo patalpų padalijimas nėra naujas, jis yra toks pat, dėl kurio santuokos nutraukimo metu buvo susitarę E. ir A. G.. Šis projektas skiriasi tik tuo, kad buvo padaryti papildomi brėžiniai, nes G. paruoštas patalpų padalijimo projektas neatitiko reikalavimų, siekiant gauti atitinkamus leidimus rekonstrukcijai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Ieškovas K. K. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti pagal jo paruoštą ir suderintą projektą įsirengti atskirą įėjimą į jam tenkančias patalpas per pirmo aukšto patalpą 1-7, ir kol bus įrengtas įėjimas leisti vaikščioti per pagrindines duris. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę atstatyti nupjautus šildymo ir vandentiekio kanalizacijos įrenginius , sutvarkyti garaže esantį ventiliatorių. Teismui nepatenkinus ieškinio, ieškovas pateikė apeliacinį skundą tik dėl pirmojo reikalavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas 2008-06-10 varžytinių aktu įgijo skolininkui A. G. priklausantį turtą 44/100 realiasias dalis iš 146,65 kv m bendro ploto gyvenamojo namo , esančio (duomenys neskelbtini). 2007-12-17 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka tarp buvusių sutuoktinių A. G. ir E. G.. Buvęs savininkas, iš kurio apeliantas įgijo nuosavybės teisę, neįvykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos įsirengti atskirą įėjimą per pirmo aukšto patalpą , todėl ieškovas negali patekti į savo namo dalį. Taigi apeliantas pageidauja atlikti savo dalies namo rekonstrukciją, savo lėšomis paruošė jam priklausančios ginčo namo dalies rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą. Kaip suprastina iš ieškinio bei apelianto aiškinimo teisme, pastarasis negali atlikti jam priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos , nes tam trukdo atsakovė . Taigi šioje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo teisės atlikti jam priklausančios namo dalies rekonstrukciją projektiniame pasiūlyme nurodytu būdu. Pažymėtina, kad sprendžiant šios kategorijos bylas negali būti kvestionuojama gyvenamojo namo bendraturčio teisė rekonstruoti savo namo dalį, padidinant jos plotą įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.75 str. 1 d., 4.77 str.), tačiau teismo užduotis - patikrinti, ar ieškovo pasirinktas savo teisės įgyvendinimo būdas nepažeidžia kitų namo bendrasavininkų teisių į bendrą daiktą ar jų teisėtų interesų. Tokiu būdu ieškovo teisė rekonstruoti bendrą daiktą ribojama kitų bendrasavininkų teisėtų interesų. Bendraturčio sutikimas duodamas ne namo rekonstrukcijai apskritai, o konkrečiai apibrėžtai statybos dokumentuose (arba jų eskizuose, projektuose) rekonstrukcijai. Esant tokiems reikalavimams, teismas privalo aiškintis, kodėl atsakovė nesutinka leisti atlikti rekonstrukciją ir ar pateiktas projektas nepažeidžia bendraturtės teisių ir jos teisėtų interesų.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 straipsnio 13 punktas), o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 straipsnio 18 punktas). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti, konkrečiai apibrėžtai statybos dokumentuose (arba jų eskizuose, projektuose) rekonstrukcijai. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Vadovaujantis LR CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, ieškovas turėjo įrodyti, kad jam priklausančios namo dalies rekonstrukcija pagal pateiktą projektinį pasiūlymą nepažeis bendraturtės teisių ir teisėtų interesų, o atsakovė priešingai, privalėjo įrodyti, kaip konkrečiai bus pažeistos jos teisės ieškovui atliekant rekonstrukciją projektiniame pasiūlyme nurodytu būdu. Ieškovas. nagrinėjamoje byloje savo teisę atlikti jam priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukiją grindė inžinierės D. Kesminienės parengtu projektiniu pasiūlymu (b.l.43).Šiame projektiniame pasiūlyme užfiksuoti visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys. Įstatymas nereikalauja, kad į tokios kategorijos bylas būtų pateiktas rekonstrukcijos išsamus projektas, tačiau pateikti į bylą projektiniai pasiūlymai statybos leidimui gauti turi būti konkretūs tiek, kad būtų galima atlikti projektinių pasiūlymų ekspertizę pagal šalių pateiktus klausimus ir teismas galėtų įvertinti bendraturčio atsikirtimų rekonstrukcijai pagrįstumą. Projektiniai pasiūlymai yra skirti bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimai atlikti statinio dalies rekonstrukcijai, ar ši nepažeis jų teisėtų interesų, taip pat yra pagrindas teismui nuspręsti, ar norima atlikti statinio rekonstrukcija nepažeis statinio bendraturčių teisėtų interesų, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senas dvaras“ v. daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.J. v. J.R., bylos Nr. 3K-3-227/2006). Vertinant bendraturtės atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, yra vertinama, kiek toks atsisakymas yra protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, nepablogėti natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos, gaisrinės saugos, ir kt reikalavimai .Be to pažymėtina, jog bendraturčio teisės atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo dalies rekonstrukciją būtinos įgyvendinimo sąlygos yra siejamos ne tik su kitų bendraturčių sutikimu, bet ir su prievole laikytis teisės normose nustatytų taisyklių. Todėl bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio rekonstrukcijos, bendraturčio veiksmais, gali nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Namo rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d.), todėl jai keliami griežtesni reikalavimai, ji turi atitikti LR Statybos įstatymo 4, 5, 6 straipsnius. Bendraturtė atsakovė ginčijo ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, kaip pažeidžiantį jos teises, naudojantis bendromis patalpomis.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl projekto įvertinimo, kaip pažeidžiančio bendraturtės teises. Namo palėpės ir pastogė liko bendrojoje bendraturčių nuosavybėje, jos nebuvo padalintos tarp bendraturčių, nėra nustatytos nuosavybės dalys, jos nėra inventorizuotos., įregistruotos, priklauso bendram bendraturčių naudojimui. Pirmosios instancijos teisme apklausta ruošusi projektą inžinierė D.Kesminienė patvirtino, kad norint įgyvendinti projekto sprendinius , pirmiausia reikia šias palėpes inventorizuoti, padaryti palėpių padalinimo projektą. Teisingai teismas nustatė, kad pateiktu projektiniu pasiūlymu yra akivaizdžiai pažeidžiamos atsakovės teisės, nes pagal ieškovo projektinį sprendinį uždedant perdangą laiptinėje , atsakovei atimama galimybė patekti į bendro naudojimo patalpas palėpėje bei užlipti prie stogo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimas grindžiamas susitarimu tarp šalių, kurį vykdydamos šalys turi laikytis geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių, nepiktnaudžiavimo teisėmis, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų (LR CK 1.2 str., 1.137 str.). Pažymėtina, kad LR CK 4.75 str. 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas bendraturčių susitarimu ir tik tada, kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarką nustato teismas, suponuoja, kad teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad bendraturčių susitarimas negali būti keičiamas. Kolegija pažymi, kad LR CK 6.223 str. 2 d. 2 punktas yra blanketinė norma, nustatanti, kad pagrindai pakeisti sutartį gali būti reglamentuoti kitose įstatymų normose. Viena tokių normų – LR CK 4.75 str. 1 dalis, įtvirtinanti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą. Bendraturčiai tokiais susitarimais siekia kuo racionaliau panaudoti nuosavybę savininkų poreikiams tenkinti ir turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus. Ieškovas neprašė pakeisti sprendimu nustatytos tvarkos, nesprendė bendro naudojimo patalpų atidalinimo. Taigi sutiktina su teismo išvadomis, kad parengtas projektas prieštarauja įstatymams ir suvaržo bendraturtės teises. Neesant tinkamai parengto projekto, pagrįstai buvo atmestas ir reikalavimas dėl leidimo ieškovui vaikščioti per pagrindines duris, kol bus įrengtas įėjimas. Šis reikalavimas nėra sukonkretintas laike , nors ieškovui eilę kartų buvo siūloma sukonkretinti jo reikalavimus, priešingu atveju tai pažeistų atsakovės interesus, nes ieškovas galėtų ir neberengti atskiro įėjimo per mansardą. Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad pirmo aukšto patalpos I-1 priskirtos bendram naudojimui. Šias išvadas apeliantas daro atsižvelgdamas į ieškovei tenkantį plotą bei remdamasis inžinierės D. Kesminienės paaiškinimais. Ši patalpa 2007-12-17 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu nuosavybės teise atiteko atsakovei. Šiuo teismo sprendimu nebuvo sprendžiamas šios patalpos naudojimas bendrai abiejų bendraturčių.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u taria:

Apelianto K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Matiukienė0