Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. S., suinteresuotam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. 2016 m. lapkričio 16 d., apie 21.23 val., Šešuolių g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 2,64 promilės girtumas), ir judėdama atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažįsta ir gailisi. Nurodė, kad jai buvo sunki diena, namie su sutuoktiniu A. S. bei kaimynais G. M., K. K. bei dar vienu asmeniu vartojo alkoholį, po to susipyko su sutuoktiniu, išėjo iš namų ir sugalvojo pasivažinėti. Kartu su ja palaikydami išėjo ir kaimynai, kurie važiavo kartu. Kaip važiavo aplinkybių nepamena, nes buvo išgėrusi, šoke. Kad ji padarė eismo įvykį, jos vyras sužinojo tik iš pareigūnų. Taip pat nurodė, kad tai pirmas kartas kada ji sėdo už vairo neblaivi, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (b.l. 24-25).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. D. parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje ir budėjimo metu kartu su pareigūnu M. S. važiavo pagal pranešimą į įvykio vietą, kur juos pasitiko liudytojas (vyriškis), kuris matė kontaktą tarp automobilių bei nurodė eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. Apžiūrėjus automobilius matėsi, kad jie subraižyti, apgadinti, todėl jie iškvietė kelių patrulius, kad šie įformintų eismo įvykį. Atvažiavus kelių policijos pareigūnams, jie nuėjo prie eismo įvykį sukėlusio automobilio, atėjo moteris, kuri traukiama administracinėn atsakomybėn, tada liudytojas grįžo į savo tarnybinį automobilį, surašė tarnybinį pranešimą. Su avarijos kaltininke jis nebendravo. Taip pat nurodė, kad kieme taip pat buvo dar du asmenys, t.y. vaikinas su mergina, kurie lyg buvo su šunimi, tačiau jie neprisistatė, sakė, kad, nieko nematė. Liudytojui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 4) palaikė jame nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. I. parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau jau buvo tamsus paros metas, jis išvedė šunį į lauką. Pamatė, kaip iš priešingo kiemo išvažiavo automobilis be šviesų, kuris bandė išsukti, tačiau jam nepavyko, tada pavažiavo į priekį, vos neatsitrenkė į kitą automobilį, po to pavažiavo vėl ir vis dėlto atsitrenkė į kitą automobilį, tada išsuko vairą ir išvažiavo. Iš šių veiksmų matėsi, kad vairuotojas neadekvatus. Matė kaip iš automobilio išlipo gan aukštas vaikinas, kuriam jis norėjo padaryti pastabą, tačiau vaikinas jį užsipuolė, pasakė, kad nieko nėra, viskas tvarkoje. Liudytojas nuėjo, išmetė šiukšles, po to paėmęs telefoną paskambino policijai. Kai atvažiavo pareigūnai pirma niekas iš automobilyje buvusių asmenų neprisipažino kas vairavo, vėliau pareigūnai pasakė, kad surado kaltininką. Taip pat nurodė, kad jis 20-30 metrų atstumu stebėjo bandžiusį iš aikštelės į gatvę išvažiuoti automobilį, tačiau vairuotojas buvo neadekvatus, nepajėgus išvažiuoti, nes automobilį sukinėjo, netilpo, bandė važiuoti atgal, tada vėl išvažinėjo, atsirėmė į maišą su lapais, ir važiuodamas atgal atsirėmė į kitą automobilį. Atsirėmimas į kitą automobilį nebuvo stiprus, tačiau matėsi, kad automobilis sujudėjo, tada kaltininko automobilis atsitraukė nuo kliudyto automobilio ir sustojo. Kai jis ėjo link minėto automobilio, likus iki automobilio 10-15 metrų iš jo išlipo šviesus vaikinas, liudytojo nuomone, jis išlipo iš galinės kairės pusės keleivio vietos. Kas vairavo automobilį (ar vyras, ar moteris) jis neįžiūrėjo, nes buvo tamsu, automobilis važiavo be šviesų. Kai liudytojas išmetė šiukšles ir pasiėmė telefoną, matė, kad kaltininko automobilis jau buvo pastatytas prie bortelio, automobilyje jau nieko nebuvo, šalia stovėjo keli vaikinai. Liudytojo nuomone, kad viso buvo 4-5 vaikinai ir viena mergina. Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. S. jis neįsidėmėjo. Taip pat nurodė, kad kaltininko automobilis į kitą automobilį atsirėmė priekiniu sparnu, o paskui perstatė automobilį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad pamena administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Paaiškino, kad dirba Kelių patrulių rinktinėje, ir kai jie su porininku atvyko, vietoje jau buvo patrulių rinktinės ekipažas. vietoje buvo liudytojas, kuris nurodė apgadintą automobilį, bevaikščiojant kieme pastebėjo ir kaltininko automobilį, kurį apžiūrint pamatė moterį (L. S.), kuri pati atėjo, pasakė, kad ji vairavo, nurodė, kad automobilį patraukė, kad jis netrukdytų pravažiavimui. Patikrinus alkotesteriu, jai buvo nustatytas girtumas, surašytas ATP protokolas. Šiuo metu nepamena ar moteris bendravo adekvačiai, tačiau su ja buvo kalbama, bendraujama, ji minėjo, kad su kompanija važiavo automobiliu namo, kažką išleido, važiavo atbula. Nuo pagrindinės gatvės įvažiuojant į kiemus yra „T“ formos sankryža, jai reikėjo sukti į kairę, o ji važiavo atbula ir atsitrenkė į šalimais stovintį automobilį. Tada perstatė automobilį prie savo namo. kai pareigūnai apžiūrinėjo automobilį, moteris sakė, kad automobilis jos, buvo apžiūrėti apgadinimai, išmatuoti apgadinimų aukščiai. Jo kolega bendravo su vairuotoja, o jis braižė schemą. Apžiūrėjus nukentėjusiojo automobilį, ant jo buvo paliktas kvietimas atvykti į policiją. Apžiūrint kaltininko automobilį, vairuotojos sutuoktinis nebuvo išėjęs į lauką, jis buvo rastas namie su draugais ar kaimynais, nes buvo užėjęs pas juos į butą atiduoti pažymą dėl eismo įvykio. Negali nurodyti kas konkrečiai vairavo kaltininko automobilį, tačiau moteris pasakė, kad ji vairavo, be to liudytojas lyg nurodė, kad moteris vairavo. Liudytojui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 5-6) palaikė jame nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad pažįsta L. S., kuri yra jo kaimynė, apie nagrinėjamą bylą žino. Nurodė, kad kai įvyko eismo įvykis, jis buvo likęs namie su L. S. vyru, o L. buvo išėjusi su K. ir V., jie kažkur norėjo važiuoti. Jiems su L. S. sutuoktiniu bežiūrint televizorių, sužinojo, kad įvyko eismo įvykis, iškviesta policiją. Kai jis išėjo su drauge J. ir šuniu į kiemą, pareigūnai reikalavo pakviesti automobilio savininką, tačiau jis žino, kad automobilį vairuoja tiek L. S. vyras, tiek ji pati, bet kadangi jis buvo su jos sutuoktiniu, tai eismo įvykio metu už vairo sėdėjo L. S.. Taip pat nurodė, kad bendrauja su kaimynais S., vyras dirba tolimųjų reisų vairuotu, ir kada grįžta namo, užeina pas juos į svečius. Minėtą vakarą svečiuojantis buvo vartojamas alkoholis- degtinė, tačiau jo draugė J. ir draugas V. negėrė. Nežino, kur tą vakarą L. S. buvo išėjusi su J. ir V., ar perstatyti automobilį, ar ruošėsi kur važiuoti. Visų to vakaro aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau pamena, kad į kiemą išėjo kai atvažiavo pareigūnai, ir L. S. tuo metu buvo prie automobilio. Su pareigūnais atvažiavęs liudytojas kieme tvirtino matęs kontaktą tarp automobilių, tačiau jis apžiūrėjęs automobilius nieko nepastebėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, jog pažįsta L. S., ji jo draugų kaimynė. Parodė, kad tą vakarą su draugais buvo pas S. svečiuose, vėliau L. S. nuėjo iki automobilio, jis su J. nuėjo taip pat. Įsėdus į automobilį L. S. pradėjo važiuoti, važiuodama atbula kiek prisilietė prie kito automobilio, tačiau nestipriai, nes net signalizacija nesuveikė. O kažkoks žmogus pamatė, paskambino į policiją, kad kliudytas automobilis, nors nei ant L. S., nei ant kliudyto automobilio nebuvo jokių įbrėžimų. Nurodė, kad automobilį vairavo L. S., jie norėjo važiuoti link stoties, nes jam reikėjo. Po to automobilis buvo pastatytas kieme kur buvo laisva vieta, užrakintas, visi išsiskirstė. Jis iki stoties važiavo autobusu. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad važiavo iš kiemo atbuline eiga, nes kiemas didelis, palietus kitą mašiną, užsuko į šoną. Jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Sukant į dešinę pusę L. S. vairuojamo automobilio dešinė pusė kontaktavo su kito automobilio galine dalimi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad pažįsta L. S., kuri yra jų kaimynė ir žino apie nagrinėjamą bylą, t.y. dėl vairavimo išgėrus. Nurodė, kad įvykio metu ji sėdėjo automobilio vairuotojo pusėje galinėje sėdynėje, L. S. bandė išvažiuoti atbuline eiga, automobilį sumėtė ir jis dešine puse prisilietė prie kito automobilio. Nežino, ar buvo kliudytas kitas automobilis, nes jie nuvažiavo į kitą vietą priparkuoti automobilio. Negali nurodyti kur jie ruošėsi važiuoti. Automobilyje jie buvo trise - L. S. už vairo, šalia Valentinas, o ji gale. Kiek suprato L. S. vairavo išgėrusi. Kai kliudė kitą automobilį ir priparkavo L. S. automobilį, buvo priėjęs kaimynas, kurio ji nepažįsta, kuris teigė, kad buvo kontaktas, o jie bandė įrodyti, kad nieko neatsitiko. Šiuo metu nepamena ar ji viena grįžo namo, ar jie visi nuėjo, tačiau kai atvažiavo policija, L. S. išėjo į lauką. Išvedusi šunį liudytoja matė kaip L. S. viena kalbėjosi su pareigūnais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kelio ir kitų įrenginių ar kitokio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šis pažeidimas padaromas neblaivaus vairuotojo. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad L. S. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga: pačios L. S. rašytiniais (b.l. 1) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. D. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio T. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5-6) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 7-8), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9) bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10), liudytojo G. I. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 11) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nukentėjusio automobilio savininko L. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 12), alkotesterio duomenimis (b.l. 13), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 15), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų G. M., V. K. bei J. K. duotais parodymais, draudimo bendrovės pretenzija bei apmokėjimo kvitu (b.l. 20,21) bei kita byloje surinkta medžiaga. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog L. S. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, jos nesuvaldė ir kliudė kitą transporto priemonę, taip sukėlė eismo įvykį ir apgadino dvi transporto priemones, t.y. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir ATPK pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ir ATPK pakeitusiame Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) atsakomybė už neblaivių vairuotojų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį, be kita ko, ir kelio ir kitų renginių ar kito kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, taikoma tik vairuotojams, kuriems nustatytas girtumo laipsnis neviršija 1,5 promilių (ANK 423 str. 3 d.). Tačiau L. S. nustatytas 2,64 promilių girtumo laipsnis. Už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumo laipsnis, nuo 2017 sausio 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Naujai įsigaliojęs įstatymas sugriežtino atsakomybę už L. S. padarytą pažeidimą, ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnio nuostatomis, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, todėl L. S. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį neperkvalifikuojamas ir jai skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta nuobauda.

L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti bei savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: neblaivus asmuo, vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, eismo įvykio metu apgadino 2 automobilius, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 45 metų amžiaus, vedusi (b.l. 16), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3), duomenų apie teistumą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. S. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda ir teisės vairuoti atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16063313775). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.