Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. gynėjos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo iš dalies pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria E. A., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, buvo pritaikytas BK 75 straipsnis, ir nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas E. A. buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teikti nukentėjusiajai S. D. pagalbą, kol ji gydysis, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 59, 68 ir 172 punktų reikalavimus, vairavo automobilį nesaugiu greičiu ir jo nesuvaldęs kelyje, (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į medį. Dėl šio eismo įvykio nuo patirtų sužalojimų mirė automobilio keleivė K. J., kitai automobilio keleivei S. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleiviui M. S. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Apkaltinamasis nuosprendis E. A. priimtas pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. To neginčija ir kasatorė. E. A. už šį nusikaltimą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri artima straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai bausmei, atitinka BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus. Iš kasacinio skundo matyti, kad tokią bausmę kasatorė laiko per griežta dėl to, kad E. A. apeliacinės instancijos teismas panaikino BK 75 straipsnio taikymą. Šie kasatorės teiginiai atmestini, nes dar labiau švelninti E. A. paskirtą bausmę nėra pagrindo, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti E. A. BK 75 straipsnio taikymą kolegijai nekelia abejonių.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija laiko, kad byloje teisingas išvadas dėl BK 75 straipsnio taikymo padarė apeliacinės instancijos teismas, nes šios išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. A. atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Apygardos teismas įvertino, kad E. A. šioje byloje padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir yra teisiamas pirmą kartą. Kolegija taip pat įvertino, kad E. A. yra apibūdinamas teigiamai ir savo noru atlygino padarytą žalą. Tačiau kolegija įvertino ir tai, kad nusikaltimą šioje byloje E. A. padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ir kad tokia jo veika sukėlė sunkius padarinius – buvo sužaloti kartu važiavę keleiviai, iš kurių vienas nuo patirtų sužalojimų mirė, o kitam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegija nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. A. ir anksčiau nuolat šiurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Iš bylos matyti, kad jis nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus daugiau kaip trisdešimt kartų, tarp jų – ne vieną kartą už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, minėtame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančią informaciją apie nuteistojo dažną Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimą įvertino paviršutiniškai, o bausmės vykdymą E. A. atidėjo neakcentuodamas, kokios konkrečios bylos aplinkybės yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje bausmės tikslai E. A. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasatorės teiginiai šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia, nes tokią išvadą apygardos teismas grindė duomenimis, susijusiais tiek su E. A. padaryta nusikalstama veika, tiek su jo asmenybe. Todėl tenkinti šioje byloje paduotą nuteistojo E. A. gynėjos kasacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. A. gynėjos kasacinį skundą atmesti.