Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės), Algimanto Kukalio, ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vivatrans“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1498-90/2012 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovei UAB „Vivatrans“, trečiajam asmeniui D. A. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas ieškinį grindė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris suteikia ieškovui teisę, išmokėjus draudimo išmoką, reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prielaidomis, kad techninės priemonės būklė galėjo pasikeisti kelionės metu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad velkama priekaba Krone (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga. Byloje esantis priekabos techninės apžiūros aktas patvirtina, jog priekabos techninė būklė atitiko reikalavimus. Transporto priemonės gedimas galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau konkrečią nulėmusią ašies lūžį ir ratų kritimo priežastį turėjo įvardyti bei įrodyti ją esant ieškovas;Iš TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto seka, kad atgręžtinio reikalavimo teisė draudikui atsiranda ne dėl bet kokio sukėlusio eismo įvykį gedimo, o tik dėl tokio, kuriam esant, transporto priemonę draudžiama naudoti ir toks gedimas sukėlė eismo įvykį. Teismas neįvardijo konkretaus gedimo, kuris galėjo uždrausti toliau naudoti transporto priemonę. Laikytina, jog ieškovas neįrodė visų atgręžtinio reikalavimo teisės atsiradimo sąlygų, numatytų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pirmosios instancijos teismas negalėjo byloje taikyti CK 6.264 nuostatų, kadangi šios nuostatos taikytinos tik tais atvejais, kai nėra sudaroma civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Šiuo atveju tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta;Teismas nepagrįstai nurodė, jog trečiasis asmuo pripažino kaltę dėl šio įvykio, kadangi byloje trečiasis asmuo apie tai nekalbėjo;Teismas netyrė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiųjų vairuotojų sužalojimų dydžių paskaičiavimų, t.y. byloje nėra duomenų apie nustatytą žalos dydį vairuotojų sveikatai. Be to, teismas neanalizavo aplinkybės, jog žalą už automobilį (draudimo išmokos) prašė atlyginti ne automobilio Opel Corsa savininkas F. F., o vairuotojas A. F.. Byloje nėra duomenų, jog vairuotojas būtų įgaliotas prisistatyti transporto priemonės savininku ir reikalauti draudimo išmokos.

Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad transporto priemonės velkama priekaba eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga. Teismas nepagrįstai teigė, jog priekabos būklė galėjo pasikeisti kelionės metu, šio argumento neįrodo joks rašytinis dokumentas, tuo tarpu byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės būklė buvo patikrinta;Trečiasis asmuo neigia pripažinęs savo kaltę dėl kelių eismo įvykio, priešingai, trečiasis asmuo teigė, jog turi ilgametę darbo patirtį, yra patyręs vairuotojas. Kiekvieną kartą prieš išvykdamas į reisą, patikrina transporto priemonę, šio reiso metu taip pat tai atliko, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Trečiasis asmuo patvirtina, jog prieš išvykstant transporto priemonė nebuvo sugedusi, kelionės metu trečiasis asmuo nepastebėjo jokių gedimų, kelyje nebuvo jokių kliūčių.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais. Atsakovė ir trečiasis asmuo procese buvo visiškai pasyvūs, t.y. teigdami, jog transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, rėmėsi tik prieš 8 mėnesius iki eismo įvykio kilimo atliktos techninės apžiūros talonu (kas įrodo, jog transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga apžiūros atlikimo metu, tačiau ne eismo įvykio metu), nulūžus priekabos dešinės pusės ratams (kas jau savaime rodo, jog transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga) nenurodė jokios jų nukritimo priežasties (nors po eismo įvykio transporto priemonę remontavo ir šią priežastį tikrai turėjo žinoti), nesugebėjo paaiškinti, kodėl procesiniuose dokumentuose ir atsakyme į pretenziją nurodė buvus kliūtį kelyje, o vėliau šios kliūties buvimą neigė; Byloje yra pagrindas taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi transporto priemonė Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kažkurį laiką iki eismo įvykio kilimo ir eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga; dėl šio techninio netvarkingumo ją naudoti draudė teisės aktai, eismo įvykis įvyko dėl šio techninio netvarkingumo. Techninius transporto priemonių reikalavimus nustato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymas „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“, įsakymo priedas IV “Techniniai reikalavimai ir techninės būklės vertinimo kriterijai“. Šio įsakymo priedo IV “Techniniai reikalavimai ir techninės būklės vertinimo kriterijai“ 5 grupėje „Ratai ir pakaba“, kodas 510 (Galinis tiltas), nustatyta, kad galinės pakabos kreipiančioji sistema ir tamprieji elementai neturi būti įtrūkę, lūžę ar deformuoti, neturi būti pakabos elementų poslinkio; ašies sija / svirtys / statramsčiai neturi būti labai paveikti korozijos; Ašies sija / svirtys / statramsčiai neturi būti remontuoti mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitais būdais, dėl ko galėtų pasikeisti atsparumo ar kitos savybės arba būtų pažeista elemento funkcinė paskirtis. Esant aukščiau išvardintiems pakabos pažeidimams, transporto priemonę draudžiama eksploatuoti. Nors atsakovė nurodė įvairias priežastis, dėl ko ašis galėjo lūžti, tačiau ašies metalo trūkinėjimas ir senėjimas vadovaujantis aukščiau nustatytu teisiniu reglamentavimu, yra laikomas techninių reikalavimų neatitikimu ir tokią transporto priemonę draudžiama eksploatuoti, byloje nėra jokių duomenų, jog priekabos ašis galėjo būti brokuota, netinkamai išlieta ir pan., byloje nėra jokių duomenų, jog transporto priemonė Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)prieš 2010-03-13 eismo įvykį būtų buvusi apgadinta kituose eismo įvykiuose.2010-03-26 klausimuose įvykio aplinkybėms išsiaiškinti trečiasis asmuo D. A. į 22 klausimą „Ar pripažįstate, kad esate kaltas dėl šio įvykio. Jei taip, tai ar jūsų kaltė 100 proc.?“ atsakė „Taip“. Šis klausimynas yra surašytas trečiojo asmens ranka, pasirašytas;Atsakovė, teigdama, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo ieškinyje nurodytas sumas, visiškai neįrodinėjo, kodėl šios sumos laikytinomis nepagrįstomis. Priešingai, ieškovas dublike paaiškino, kaip buvo skaičiuojama draudimo išmoka, ją pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vadovaujantis LR CK 1.44 str., 1971-05-04 Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 str., 8 str., nustatant už eismo įvykį atsakingus asmenis, atsakomybės pagrindą, eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisė (šio ginčo atveju - Italijos teisė). Atsakovė turėjo įrodinėti kaip žala turėjo būti tinkamai nustatyta, apskaičiuota ir išmokama, vadovaujantis Italijos teise, tačiau to nedarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas klausimas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo ginčo situacijai pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog 2009-06-30 šalys sudarė transporto priemonės Mercedes Benz 2540 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo liudijimas LT/ARBA 6304932 (t. 1, b. l. 21). 2010-03-13 Italijoje eismo įvykio metu nuo apdraustos transporto priemonės, kurią vairavo atsakovės vairuotojas trečiasis asmuo D. A., priekabos, lūžus ašiai, nukrito dešinės pusės dvigubas ratas, buvo apgadintos dvi transporto priemonės - Opel Corsa Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford S-MAX Nr. (duomenys neskelbtini)ir sutrikdyta šių automobilių vairuotojų sveikata. Už padarytus nuostolius ieškovas išmokėjo 24 473,75 eurus, t.y. 84 502,96 Lt draudimo išmokas (t.1, b. l. 37-42). Transporto priemone vilktos priekabos Krone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo atlikta 2009-07-17, galiojo iki 2010-07-17 (b. l. 29).

TPVCAPDĮ išsiskiria iš kitų rūšių civilinės atsakomybės draudimo tuo, kad teisiniu reguliavimu užtikrinama patikima nukentėjusių asmenų teisių apsauga, TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nustatant tik kelis atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga kilo dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1. vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3. padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4. pasišalino iš įvykio vietos; 5. padarė žalos tyčia. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo ieškinį grindė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t.y. kad atsakovės darbuotojas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudė teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Byloje nustatyta, kad priekabos Krone Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo atlikta 2009-07-17. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-11-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintame Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo apraše (toliau – aprašas) nustatyta, jog privalomąja technine apžiūra laikoma Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Aprašo 20 ir 20.1 punktai nustato, jog tuo atveju, kai atlikus privalomąją ar pakartotinę apžiūrą ir nustačius, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga (transporto priemonė sukomplektuota ir neturi didelių ar draudžiamų eksploatuoti trūkumų), valdytojui išduodamas talonas ar kitas dokumentas. Aprašo 26 punktas nustato, jog talonas, ženklas-lipdukas, transporto priemonės pavojingų krovinių vežimo bei techninės apžiūros ir eismo saugumo reikalavimų atitikimo sertifikatai yra privalomi naudojant transporto priemonę ir nustoja galioti po juose nurodyto termino. Taigi, toks nustatytas motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros įstatyminis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog atsakingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, jog motorinė transporto priemonė ar priekaba buvo techniškai įvertinta, patvirtina, jog visą jame nurodytą laikotarpį transporto priemonė ar jos priekaba laikoma techniškai tvarkinga, priemonė yra sukomplektuota ir neturi didelių ar draudžiamų eksploatuoti trūkumų. Kaip minėta, atsakovė byloje pateikė 2009-07-17 išduotą priekabai Krone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą techninės apžiūros taloną, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog 2010-03-13 eismo įvykio metu atsakovės darbuotojo vairuojamas automobilis ir jo velkama priekaba galėjo būti techniškai netvarkinga, padarė nepagrįstą išvadą. Šiuo atveju, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovės nurodytas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl priekabos Krone (duomenys neskelbtini)techninių defektų. Taigi, ieškovo teiginį, kad atsakovės darbuotojas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, paneigia byloje pateikti dokumentai. Be to, ir trečiasis asmuo D. A. patvirtino, jog jis daug metų dirba vairuotoju ir visada prieš išvykdamas į reisą apžiūri automobilį. Prieš autoįvykį automobilio priekaba buvo techniškai tvarkinga, jai atlikta ir tuo metu buvo galiojanti techninė apžiūra. Nors ieškovas savo atsiliepime į skundą, cituoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymo „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ nuostatas, teigdamas, kad eismo įvykio metu priekaba Krone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkinga, teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Rašytiniai bylos įrodymai, t.y. techninės apžiūros talonas įrodo, kad draudėja UAB „Vivatrans“ tinkamai rūpinosi apdrausta transporto priemone ir jos priekaba, atliko jos techninę apžiūrą, techninės priežiūros patikrinimas eismo įvykio metu buvo galiojantis. Pažymėtina, jog ieškovas nenurodė, kad Draudimo sutartimi draudėjas būtų prisiėmęs kokius nors papildomus įsipareigojimus dėl transporto priemonės ir jos priekabos techninės priežiūros. Ieškovas ieškinį grindė dar ir tuo, jog avarija įvyko pervažiavus kliūtį, po kurios vairuotojas nesustojo, neapžiūrėjo transporto priemonės, taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 15 punkto reikalavimai. Teismas ir šituos ieškovo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi pacituotos Kelių eismo taisyklių 15-to punkto nuostatos nepatvirtina, kad eismo įvykio dieną prieš pradėdamas vairuoti automobilį Mercedes Benz 2540 Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės vairuotojas D. A. nepatikrino transporto priemonės ir neįsitikino jos techniniu tvarkingumu. Priešingai, kaip matyti iš trečiojo asmens išsakytos pozicijos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į skundą, jis patikrino automobilio techninę būklę ir mašina buvo tvarkinga. Tai paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Esamų įrodymų pagrindu teigti, kad vairuotojas nekreipė dėmesio, ar jo vairuojamo automobilio techninė būklė gera, ar ratai yra pritvirtinti tinkamai, būtų visiškai nelogiška ir neatsakinga, nes akivaizdu, kad tinkamas automobilio ratų pritvirtinimas yra tiesiogiai susiję tiek su paties vairuotojo saugumu ir rizika gyvybei, tiek su krovinio saugumu. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė nevykdė pareigos laiku ir tinkamai informuoti draudiką apie draudiminį įvykį, šios bylos kontekste nesudaro prielaidos daryti išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu šalių sudaryta Draudimo sutartis nustatė konkrečius terminus dėl draudiko informavimo apie draudiminį įvykį ir atsakovė šios savo sutartinės prievolės neįvykdė, ieškovas gali taikyti atsakovei kitas sankcijas, nustatytas Draudimo sutartyje, tačiau tuo negali pagrįsti ieškinio dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Taigi, nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog ieškovas byloje neįrodė egzistuojant visas prielaidas ginčo santykiui taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi šiuo atveju neegzistuoja priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų bei kilusios žalos. Nustačius šias aplinkybes, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į kaltininką, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes, tampa teisiškai nereikšmingi, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą regreso tvarka, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Iš ieškovo valstybei priteistinos 52,96 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.), t.y. atsakovei iš ieškovo priteistinas 2 535,08 Lt žyminis mokestis (t. 2, b. l. 42).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovei UAB „Vivatrans“, trečiajam asmeniui D. A. dėl išmokėtų sumų grąžinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (į. l. 300633222, reg. Vilniuje, T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12) valstybei 52,96 Lt (penkiasdešimt dviejų litų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei UAB „Vivatrans“ (į. k. 300073617, reg. Alytuje, Naujoji g. 17/Kalniškės g. 2) iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (į. l. 300633222, reg. Vilniuje, T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12) 2 535,08 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt penkių litų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.