Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK, Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimu D. Ž. buvo nubausta pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį bauda 100 litų, kas atitinka 28 Eur, už tai, kad 2014 m. spalio 27 d., 7 val. 25 min., Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama automobilį naudojosi (kalbėjo) mobiliuoju telefonu rankomis.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. Ž. jį apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. kovo 17 d. nutarimu panaikinti skundžiamą 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. Ž. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y., kad D. Ž., vairuodama automobilį, naudojosi (kalbėjo) mobiliuoju telefonu. Teismo nuomone, pagal bylos duomenis negalima kategoriškai teigti, kad D. Ž. kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo.

Alytaus AVPK viršininkas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą. Nurodo, kad nors D. Ž. nepripažįsta, kad vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone (mobiliojo ryšio telefoną laikė dešinės rankos plaštakoje – delne), tačiau tai vienareikšmiškai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas ir policijos pareigūnų parodymai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nevertino kaip įrodymų, patvirtinančių D. Ž. kaltę, padarius jai inkriminuotą pažeidimą. Būtent, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. Ž., vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad D. Ž., vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, (telefoną laikė dešinės rankos plaštakoje – delne). Pažeidimas buvo akivaizdus, matomumo sąlygos – geros. Pažeidimas užfiksuotas, prasilenkiant transporto priemonėms. Policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, akivaizdžiai, tiesiogiai matė D. Ž. daromą pažeidimą. Per posėdį policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime patvirtino nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad, prasilenkiant automobiliams, aiškiai buvo matyti, jog D. Ž., vairuodama automobilį, naudojosi (kalbėjo) mobiliojo ryšio telefonu (telefoną laikė dešine ranka pridėjusi prie dešinės ausies). Policijos pareigūnas taip pat nurodė, kad D. Ž. sustabdė būtent dėl šios priežasties.

Anot apelianto, administracinėje byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti ir teigti, kad policijos pareigūnų ir pareiškėjos D. Ž. santykiai yra priešiški, kad policijos pareigūnai turi pagrindo nepagrįstai kaltinti pareiškėją D. Ž.. Tam, kad netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Policijos pareigūnai, važiuodami tarnybiniu automobiliu ir prasilenkdami su priešais atvažiuojančiu automobiliu, gerai matė pravažiuojantį automobilį ir jame esančią vairuotoją. Šios aplinkybės yra nurodytos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Įvertinus tai, darytina išvada, kad D. Ž. pažeidė KET 20 punkto reikalavimus ir padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad telefoninių pokalbių išklotinės negali paneigti kitais įrodymais patvirtinamo telefono naudojimo fakto, kadangi asmuo gali turėti su savimi ir kitų telefonų, kurie naudojami su išankstinio mokėjimo planais ir abonento asmens duomenys nėra fiksuojami. Šiuo konkrečiu atveju fiksuojant pažeidimą, nebuvo nustatytas telefono numeris, kuriuo naudojosi pažeidėja. Be to, KET numatyta, kad vairuojant transporto priemonę, draudžiama naudotis telefonais, t. y. draudimas apima ne tik kalbėjimąsi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą D. Ž. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nurodytų argumentų nepakanka tam, kad įrodyti jos kaltę, juolab, kad byloje yra eilė kitų įrodymų, kurie yra prieštaringi su pareigūnų nurodomais argumentais.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad D. Ž. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹straipsnio 2 dalyje. Policijos pareigūnų parodymų apie tai, kad jie matė administracinėn atsakomybėn patrauktąją laikant mobilųjį telefoną dešine ranka prie dešinės ausies, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, D. Ž. naudojamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo fiksavimo dieną, t. y. 2014 m. spalio 27 d., pradėtas naudoti 8 val. 3 min. 42 sek., tuo tarpu iš nutarimo matyti, kad pažeidimo padarymą policijos pareigūnai fiksavo 7 val. 25 min. Iš kito D. Ž. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo dieną, tai yra 2014 m. spalio 27 d., pirmas išeinantis skambutis darytas 8 val. 6 min. Taigi, nurodytas laikas, vėl gi, niekaip nesutampa su nutarime nurodytu pažeidimo padarymo laiku. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas šiuos neatitikimus laike pagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamosios naudai. Šiame kontekste Institucijos argumentą, kad asmuo gali turėti su savimi ir kitų telefonų, kurie naudojami su išankstinio mokėjimo planais ir abonento asmens duomenys nėra fiksuojami, aukštesnysis teismas vertina kritiškai, nes tai patvirtinančių įrodymų nebuvo nustatyta. Tai tėra tik prielaida, kuria negali būti grindžiamas kaltinimas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepakankamu D. Ž. kaltės įrodymu laikytina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esanti nuotrauka, kurioje matyti, kad jos dešinė ranka pakelta prie dešiniojo smilkinio, tačiau konstatuoti faktą, kad rankoje buvo laikomas būtent mobilusis telefonas, kuriuo naudotis vairuojant yra draudžiama, nėra pagrindo. Tai taip pat tėra tik prielaida, tačiau ne neginčijamas ir aiškus naudojimosi mobiliuoju telefonu įrodymas. Be to, ši nuotrauka nepaneigia D. Ž. nuosekliai nurodomos versijos, kad ji dešine ranka tuo momentu galėjo taisytis akinius ar plaukus.

Kita vertus, įstatymas įpareigoja pareigūnus, turinčius teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Pažymėtina, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 47 punkte nurodyta, jog policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Ž. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė nuo pat to momento, kai jos vairuojamą automobilį sustabdę pareigūnai konstatavo, jog padarytas KET pažeidimas,- teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turintys pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant surinkti kuo daugiau duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių galimos pažeidėjos kaltę. Tiek apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą D. Ž. teigia, kad prašė, jog pareigūnai patikrintų jos turimo telefono skambučių registrą ir įsitikintų, kad ji, vairuodama automobilį, nesinaudojo telefonu, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Teisę patikrinti daiktus, siekiant surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, policijos pareigūnams numato ATPK 268 straipsnio 3 dalis, taigi šiuo atveju, asmeniui, įtariamam padarius administracinį teisės pažeidimą, neigiant, kad jis kalbėjo telefonu ir prašant patikrinti jo telefono skambučių registrą, policijos pareigūnų atsisakymas atlikti šiuos veiksmus, kuriuos atlikti jie turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, vadovaujantis aukščiau minėta Policijos patrulių veiklos instrukcija, vertintinas kaip sudaręs kliūtis surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Apibendrinus teismo aukščiau išnagrinėtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog D. Ž. 2014 m. spalio 27 d., 7 val. 25 min., Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama automobilį naudojosi (kalbėjo) mobiliuoju telefonu rankomis. Esant šioms aplinkybėms, byloje neįrodžius D. Ž. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą D. Ž. atžvilgiu pagal 124¹ straipsnio 2 dalį, nutraukė. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.