Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nedirbantis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas, paskutinį kartą 2016-07-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. U. 2016-08-27, apie 11:20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia, žodinio konflikto metu, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į galvą ir tiksliai nenustatytą smūgių skaičių šluotos kotu į galvą ir abi rankas sugyventinei I. B., tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas nukentėjusiajai I. B. kraujosruvą ir nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. U. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad I. (B.) tą naktį nebuvo namuose. Nežiūrėjo, ar ji grįžo „mėlyna“, ar ne, ji su treningu buvo. Ji parsinešė alaus „bambalį“, gėrė su S. K.. K. nedaug išgėrė, išėjo, ji viena pasiliko, toliau gėrė. Tada ji pradėjo triukšmauti, „koliotis“ ant jo. Prikaišiojo visokias moteris. Eidavo gatve, su kuo pasisveikindavo, ji tuoj imdavo prikaišioti. Blaivi ji taip nesielgdavo, bet išgėrusi taip ir „šokinėdavo“. Pasakė eiti į kitą kambarį. Nunešė tą „bambalį“. Nuėjo į kitą kambarį, gulėjo lovoje (o gulėdamas jis sunkiai gali atsikelti, nes skauda nugarą), žiūrėjo televizorių. I. jį toliau visaip koliojo. Atsikėlė, paėmė tą „bambalį“ ir ruošėsi išpilti. Irma ėmė prašyti neišpilti, todėl nepylė, tik paprašė nebetriukšmauti. Ji išgėrė tą „bambalį“, atsidarė parduotuvės, ji nubėgo į parduotuvę ir parsinešė dar vieną „bambalį“. Jau galvojo, kad ji visai išėjo. Jis tik gulėdamas lovoje išgirdo, kaip ji sudejavo. Pamatė ją koridoriuje gulinčią. Ją pakėlė, uždėjo šaltą kompresą. Jai iš galvos bėgo kraujas. Kvietė „greitąją“. Kai uždėjo kompresą, I. dukters dar nebuvo. Kai kvietė „greitąją, I. jam iš rankų išmušo telefoną, sakė „man nereikia jokios greitosios“. Nukrito telefonas, jis vis tiek pasiėmė, paskambino „greitajai“. Kai ją išvežė „greitoji“ , jis ėjo vandens iš kaimyno parsinešti, pamatė policijos mašiną. Paklausė „jūs pas mus?“, atsakė, kad taip. Sakė „niekur neišeik, būk namuose“. Jam davė alkotesterį papūsti, nieko nepripūtė, jį įsodino į mašiną ir išvežė į Šiaulius. I. B. nei kumščiais, nei medine lazda nemušė. Nebuvo net atsikėlęs iš lovos, o ji jį „iškoliojo“. Ji greičiausiai ėjo link jo, o ten senas linoleumas įdėtas, ji galbūt už jo užkliuvo. I. gulėjo koridoriuke. Pamatė, kad iš galvos dešinės pusės bėga kraujas, netoli akies. Atėjo jos dukra, sakė, kad reikia kviesti „greitąją“, jis ir iškvietė. Kai atėjo duktė, I. B. buvo verandoje. Apie sužalojimus ant rankų nieko nežino, jų nematė, gal iš po nakties. Koridoriuje buvo šluota be koto, bet paskutinį kartą ją matė prie vartelių. Koridoriuke šluotos koto nebuvo. Iš kur šluotkotį ten rado policija, nežino, nei kumščiais, nei kotu I. B. nemušė. Anksčiau jos nėra mušęs. Kodėl I. sako kitaip, nežino. Gal buvo pastūmęs ar neįsileidęs į vidų, nes ji girta spardydavo duris, pro verandos langą lindo, rėmus sulaužė. Kai I. B. grįžo namo iš po nakties, nebuvo jokių žymių, kad ji sumušta. Neatsimena, kad medikei būtų sakęs, kad tokia ji jau grįžo į namus. Kaip I. griuvo, jis nematė. Ją koridoriuke rado beveik sėdinčią, po to ji atsikėlė. I. dukrą iškvietė kaimynas, kuris ėjo pro šalį, kai I. išėjo į lauką.

Nors kaltinamasis I. U. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais , įrodymais.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad datos nepamena, tai buvo vasarą, galėjo būti rugpjūčio mėnuo. Pas S. K. adresu (duomenys neskelbtini) buvo ir pasiūlė I. U. kartu išgerti. Jis atsisakė. Kilo konfliktas. Išbėgo į koridorių. I. U. jai kelis kartus kumščiu sudavė į galvą, paskui čiupo šluotos kotą ir trenkė. Ėmė labai kraujuoti, išbėgo į lauką ir sutiko M. M.. Jo paprašė, kad pakviestų jos dukrą. Jis pakvietė dukrą. Atvažiavusi greitoji pagalba nuvežė ją į Pakruojo ligoninės Priėmimo skyrių, o po to nuvežė į Šiaulius. Ten pasiūlė gultis į ligoninę, o ji atsisakė. Su I. U. tuo metu gyveno kartu kaip sugyventiniai. Iš pradžių su juo tik susitikinėdavo pas S. K., o paskui ėmė gyventi kartu. Su I. U. konflikto metu kartu buvo pragyvenę 2-3 metus. Prieš konfliktą tą naktį buvo pas dukrą. Alaus buvo nusipirkusi iš vakaro, turėjo 1 litrą. Buvo „pagiriota“ iš vakaro, todėl buvo nustatytas neblaivumas. Prieš tai alų gėrė viena. Po to alų gėrė kartu su S. K.. Nepamena, ar ėjo dar kartą alaus pirkti. Ar tą rytą namo grįžo girta, nepamena, apsvaigusi jautėsi. I. U. pasiūlė kartu išgerti alaus, jis atsisakė, paskui ėmė rėkti, stumdytis. Konfliktas vyko pas S. K. koridoriuke. Iš pradžių konfliktavo kambaryje, I. U. ėmė rėkti, stumdytis, todėl ji bėgo į lauką, o I. U. ją vijosi. Koridoriuje jis ją prisivijo, prispaudė prie ten stovinčios virtuvinės spintelės, kumščiais ėmė daužyti galvą, tada šluotos kotu sudavė jai į galvos dešinį smilkinį, dėl ko pasipylė kraujas. Paskui jis tuo šluotos kotu sudavė jai į ranką. Jis jai į ranką šluotkočiu galėjo suduoti kokius 5 kartus, ne 10, nes nuo tiek smūgių būtų buvusi nebegyva. Į galvą šluotos kotu jis sudavė kokius tris kartus. Šluotos koto galas yra bukas. Kumščiais jis jai sudavė daug kartų, gal kokius 6. Kai jai labai pradėjo bėgti kraujas, išlėkė į lauką, o I. U. išsigando, jos nebemušė ir ėmė kviesti greitąją pagalbą. Paskui atėjo jos dukra ir su ja laukė atvažiuojant greitosios. Žino, kad greitąją pagalbą iškvietė I. U., būdamas namo viduje. Atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Ją nuvežė į Pakruojo ligoninės Priėmimo skyrių, o ten atvyko ir policija. Kai ją kambaryje ėmė mušti I. U.. S. K. išėjo ir nematė, kaip I. U. ją mušė. Antrame to namo aukšte gyvena V. P.. Ar jis ką girdėjo ir matė, nežino. Jos dukra žinojo, kad I. U. ją mušdavo, ji suprato, kas įvyko. Anksčiau ji dėl smurto niekur nesiskųsdavo. Ant I. U. dabar nepyksta. Gyvena atskirai. Pretenzijų jam ji neturi. Kartu su juo nebegyvena nuo sumušimo. Nepamena, ką apie įvykį pasakojo greitosios pagalbos felčerei. Jai buvo nustatytas apie 3 promilių girtumas. Nepamena, ar tą rytą namo grįžo išgėrusi. Tikrai niekas kitas jos nesumušė, namo grįžo nesumušta. Iš ligoninės pasišalino, nes atsisakė gydytis ligoninėje. Jos ranka buvo visa pamėlusi ir labai skaudėjo. Ligoninėje jai siūlė gydytis stacionare, bet ji atsisakė. Ligoninėje jai peršvietė galvą. Nuo I. U. jai smūgiai kliuvo tik į galvą ir ranką. Kai jis ją mušė, ji šaukėsi pagalbos, kaimynas galėjo ir girdėti. Civilinio ieškinio nereiškia. I. U., neprisipažindamas, kad ją sumušė, meluoja.Apie sumušimo aplinkybes su medicinos darbuotoja galėjo kalbėti. Dukra pati suprato, kas ją sumušė, bet ji ir pati pasakė. Ligoninės Priėmimo skyriuje sakė, kaip buvo sumušta. Tą rytą namo grįžo sveika, nesumušta, tai matė ir S. K., su kuriuo kartu gėrė alų. Neprisimena, ką, atvykus greitajai pagalbai, aiškino I. U.. Namuose ji parėjusi negriuvinėjo, griūdama taip nesusižalotų. Medikai ją apžiūrėjo Pakruojyje. Važiavo ir pas ekspertus, ten ją nuvežė greitoji tą pačią dieną. U. meluoja daug ką. Ji ne pati griuvo, o jis ją sumušė. Šluotos kotas buvo koridoriuke, pati jį padavė tyrėjai, o I. U. tai matė. Tas šluotos kotas yra būtent tas daiktas, kuriuo ją U. sumušė. Žaizda galvoje jai padaryta smailiuoju galu. Lazdą paėmė tyrėja iš tos pačios vietos, kur lazda buvo įvykio metu, tai yra, koridoriaus.

Liudytoja S. P. parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, santykiai yra geri. I. U. yra jos mamos buvęs draugas. Šiuo metu jie gyvena atskirai. Tuo metu, kai buvo įvykis, santykiai su juo buvo normalūs. Datos nelabai atsimena. Galėjo būti praeitų metų vasara, rugpjūčio mėnuo. Buvo pas draugo močiutę kieme. Atėjo jos „švogeris“ ir sako, kad ją mama šaukė. Nulėkė ir pamatė ją stovinčią prie durų, kruviną, kaktoje buvo guzas. Paklausė, kas nutiko. Ji iš pradžių nutylėjo, paskui pasakė, kas ją mušė. Ji pasakė, kad J. (I. U.) ją mušė šluotkočiu. Paskui ji vėl nebenorėjo sakyti. J. (I. U.) buvo viduje. Mama nuėjo į vidų kalbėtis. Paklausė mamos, gal „greitąją“ iškviesti, ji sakė „nieko man nereikia“. Nuo mamos gyvena netoliese, norint nueiti, užtekdavo aplinkui kiemelį apeiti. Kad ją kvietė mama, pranešė M. M., kuris yra jos „švogeris“, tai yra, jos draugo brolis. Ji nėra ištekėjusi. Atrodo, kad paros laikas buvo prieš pietus. J. (I. U.) pasakė, kad mama grįžo girta ir griuvo, niekas jos nemušė. Jis nerodė, kurioje vietoje ji griuvo. Žinojo, kad mama griūdama tikrai taip neužsigautų. Ne vieną sykį jai mama yra skundusis, kad ją J. mušdavo. I. U. vadina J., lietuviškai. Anksčiau mama ateidavo tai kruvinomis lūpomis ar su mėlynėmis. Ne vieną sykį naktį mama buvo pas ją atėjusi verkdama, vieną kartą atėjo basomis kojomis. Ji patardavo rašyti policijai pareiškimą, bet ji nerašydavo pareiškimų. Ji už mamą nerašė, norėjo, kad pati išsispręstų. Sakydavo, kad jeigu ją skriaudžia, kad kartu negyventų, ateitų pas ją gyventi. Tada, kai buvo tas įvykis,mamai buvo guzas galvoje prie smilkinio ir visos rankos mėlynos. Bėgo kraujas. Iš pradžių mama nieko nesakė, kuo ją sumušė, paskui pasakė, kad su šluotkočiu. Tiksliai nepamena, ar sakė, kiek kartų sudavė. Mama sakė, kad jai skauda ten, kur sumušta, kur guzas. J. (I. U.) kvietė „greitąją“. Tą girdėjo. Ji laukė, kol atvažiuos „greitosios“ automobilis. Kai atvažiavo „greitoji“, apžiūrėjo, įsisodino į mašiną ir pasakė, kad mamą reikia vežti į priimamąjį. Ją nuvežė, o ji pati gal už dešimties minučių nuėjo į priimamąjį. Kai nuėjo, ligoninės Priėmimo skyriuje buvo policija, ten pasakė, kad mamą reikia vežti į Šiaulius. „Greitoji“ mamą nuvežė į Šiaulius. Ji į Šiaulius nebevažiavo. Buvo su mama susitarę, kad jeigu reiks, parveš. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada viską prisiminė geriau. Mano, kad niekas kitas be I. U. mamos sužaloti negalėjo. Mama jai skųsdavosi, kad I. U. ją muša, po to ir vėl aprimdavo. Jos su mama kalbėdavosi, kad su J. (I. U.) nebegyventų, nes vieną dieną gali užmušti. I. U. pozicija buvo, kad mama griuvo, parėjusi girta. Vietos, kur ji griuvo, jis nenurodė. Žino, kad mamos tą naktį nebuvo namuose, jos buvo kalbėję, kad ji bus gimtadienyje, žino, kad ji grįžo ryte. Šluotkočio tą rytą nematė. Kraujo viduje ar lauke tada nematė. Šį kartą mama aiškiai pasakė, kad ją sumušė J. (I. U.). Jis ir anksčiau ją mušdavo, skriausdavo. Ji ir dabar J. (I. U.) gaili, nenori tiesos pasakyti. Kad ji būtų griuvusi, užsigavusi, mama nesakė. Mama jai ir užvakar sakė, kad U. jai grasino, ji ėjo su juo kartu iš miesto ir jis norėjo jai trenkti, pastumti, grasino, kad jeigu jį pasodins, grįžęs visus užmuš. Mamos abi rankos – ir dešinė, ir kairė - buvo sužalotos tą dieną. Tą matė, kai nuėjo į priimamąjį. Nepasakys, kaip ji buvo apsirengusi, nebeatsimena. Vieną ranką mamai skaudėjo labiau. Mano, kad mama griūdama negalėjo ant rankų tokių mėlynių pasidaryti, kokias matė, mėlynių buvo daug.

Liudytojas S. K. parodė, kad I. U. ir I. B. pažįsta, santykiai normalūs. I. B. pažįsta nuo mažų dienų. Galėjo būti praėjusių metų vasara, žino, kad šilta buvo, tikslios datos nepamena. J. (I. U.) miegojo pas jį namuose, nes jis tuo metu ten gyveno, o I. B. paskambino į duris. Buvo rytas, jau šviesu. Įleido. I. atrodė „pergėrusi“. Ji parsinešė alaus „bambalį“. Jis su ja gėrė alų jo kambaryje. Jis kelias mažas „čierkutes“ išgėrė. Paskui I. U. atsikėlė, o jis išėjo V. P., gyvenančiam jo namo antrame aukšte, parnešti maisto, nes jis tuo metu buvo susižalojęs koją, negalėjo paeiti. Prieš jam išeinant, I. U. susiginčijo su I. B., dėl ko, nežino. Parėjus iš parduotuvės, žiūri, kad atvykusi „greitoji“, stovi policijos mašina. Nesuprato, kas vyksta. I. B. išsivežė „greitoji“, o jis vėl išėjo į miestą jau sau maisto parsinešti. Kai parėjo, atvažiavo policijos mašina ir išsivežė jį (I. U.). I. U. tą rytą buvo blaivus, net alaus negėrė. Jis negėrė net to alaus, kurį I. B. parnešė. Kai I. B. grįžo tą rytą, ji neatrodė sumušta, normaliai atrodė, kaip dabar. Jeigu jai būtų bėgęs kraujas, būtų matęs. Su ja tą rytą nieko doro nešnekėjo. Jis I. B. nemušė, nebuvo už ką mušti. Pas jį namuose yra koridoriukas, kuriuo išeinama į lauką. Koridoriuke yra spintutės, yra visokių rakandų. Ar ten stovėjo šluota, negali pasakyti. Kad lauke buvo šluota, tai tikrai. Dėl ko I. su I. U. pykosi, negali pasakyti. Iš pradžių jie nesipyko, vėliau pradėjo. V. P. tuo metu buvo namo antrame aukšte, jis tuo metu negalėjo paeiti, koja buvo ištinusi. Jo namas medinis. Jeigu televizorius nebūna įjungtas, antrame namo aukšte girdisi, kas vyksta pirmame aukšte. Kaip buvo tą rytą apsirengusi I. B., nepasakysi, jo atmintis šlubuoja. Kai sugrįžo ir matė I. B., tada buvo atvykusi „greitoji“ ir policija, jai buvo sužalota galva, nepamena, kuri pusė. Matė, kad galva kažkur prie plaukų buvo kruvina. I. B. tada matė kieme, prie „greitosios“. Tada kartu su I. buvo „greitosios“ medikai, policijos ekipažas. Kai išėjo į parduotuvę, kai pro vartelius ėjo, girdėjo, kad I. U. su I. susiginčijo, bet dėl ko, negali pasakyti, kas vyko toliau, negali pasakyti, nes jo namuose nebuvo. Kuris ant kurio labiau rėkė, negali pasakyti. Tuo metu I. U. su I. B. pas jį gyveno apie metus, gal kiek mažiau. Tarp jų nėra pastebėjęs smurto, atrodo, viskas normaliai būdavo, pasiginčyti tai pasiginčydavo. Jie prie jo nesimušdavo. I. B. jam sakydavo, kad jie susipyko, bet kad ją I. U. muštų, nesakydavo. Nematydavo mėlynių ar kokių žymių, kad I. būtų mušta. Koridoriuke anksčiau senais laikais stovėdavo dujinė viryklė, dabar viryklės ten nebėra, bet yra keturios spintutės. Spintelės skirtos susidėti daiktams. Iš jo kambario išėjus, patenkama tiesiai į tą koridoriuką. Perėjus koridoriuką, yra lauko durys. Jo šluota yra mediniu kotu. Lauke šluota tai tikrai stovėjo – ir šluota, ir kotas. Po įvykio šluotą su kotu matė, ji stovėjo prie durų. Išeidamas kur nors netoliese, šluotą prie durų pastato, kad nereikėtų rakinėti. Koridoriuke buvo šluota be koto. Nereikalingas šluotas jis sudegina.

Liudytojas V. P. parodė, kad I. U. ir I. B. pažįsta, jie gyveno pas S. K., kur jis irgi gyvena, tik nuo jų atskirai. Buvo tuo metu susižeidęs koją, gulėjo antrame namo aukšte, kur gyvena. Įėjimas į jo patalpas yra iš kitos pusės, atskiras. Kokias tris dienas beveik nepaėjo. Maisto nupirkęs jam atnešdavo S. K.. Langas buvo atviras, girdėjo, kad medicinos darbuotoja kalbėjo, kad „jeigu kas, kviečiam policiją“. Kiek per langą girdėjo, tik tiek. Neužilgo policija atvažiavo. Tą rytą triukšmo negirdėjo, nulipęs nebuvo, kas ten vyko, nematė. Girdėjo abiejų (I. U. ir I. B.) balsus, kad jie ginčijosi. Didelių garsų, kad kas kristų, dužtų, nebuvo. Paskui atvažiavo „greitoji“ ir I. B. išvežė. Sužinojo, kad ji tą dieną buvo sužeista. Tą rytą jos nematė. Paprastai juos (I. U. ir I. B.) susitikdavo, kol dirbdavo, grįždamas iš darbo. Kad jie pyktųsi, pasitaikydavo. Pas S. K. ir dabar tebegyvena. Pas jį gyvena daug metų. I. B. jam nesiskundė dėl I. U.. Sumuštos jis nematė, gal tuo metu nebuvo susitikę. Apačioje girdėjo ginčą tą dieną, girdėjo du balsus – J. (I. U.) ir I. B.. S. K. tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę. Tesigirdėjo du balsai.

Liudytoja J. J. parodė, kad I. U. žino iš matymo, kaip pakruojietį, I. B. – taip pat. Santykių jokių nėra. Dirba Pakruojo PSPC Greitosios med. pagalbos bendruomenės slaugytoja - GMP felčere. Buvo rugpjūčio mėnesio pabaiga, savaitgalis, buvo šilta. Atėjo iškvietimas, kad įvyko konfliktas, moteris buvo sumušta, į (duomenys neskelbtini) gatvę, namo numerio neprisimena. Ten nuosavas namas. Atvažiavo į vietą. Moteris stovėjo prie gatvės. Vienoje galvos pusėje matėsi didelė hematoma, sumušimas. Buvo tas žmogus (I. U.), ta jauna moteris (S. P.) buvo, o daugiau neprisimena, ar dar kas buvo. Paklausė, kas čia atsitiko, tas žmogus (I. U.) pasakė, kad ji tokia grįžo į namus. Vyko konfliktas, buvo ir keiksmažodžiai, ir barniai. Ta jauna moteris, kaip suprato, nukentėjusiosios duktė, ėmė ant to vyro šaukti „tu nemeluok, tai tu sumušei mamą“. Pamatė, kad reikalinga rimtesnė pagalba, trauma atrodė rimta. Moteris kurį laiką spyriojosi, kad nelips į mašiną, niekur nevažiuos. Pasakė, kad reikia būtinai važiuoti, nors iki Pakruojo ligoninės Priėmimo skyriaus, nors įtarė, kad su taip sužalota galva reikia ir į Šiaulius važiuoti. Paskui moteris sutiko nuvykti iki Pakruojo Priėmimo skyriaus. Įsisodino su vairuotoju ją į mašiną. Moteris akivaizdžiai buvo neblaivi. Pamatavo spaudimą, atliko viską, kas priklauso. Atsisėdo prie jos, važiuojant, moteris ėmė dejuoti, kad skauda rankos, paklausė, kas nutiko rankoms. Ji iš pradžių apie rankas nieko nebuvo sakiusi. Greitosios pagalbos automobilyje moteris pasakė, kad jai su medžiu ar strypu sumušė abi rankas. Pasižiūrėjo, viena ranka akivaizdžiai buvo sužalota taip, kad įtarė lūžį. Ranka buvo sutinusi, buvo iškilęs toks kalnas. Iki ligoninės priimamojo tiek ten to kelio. Nusinešė krepšį su vaistais, pasiūlė suleisti vaistų nuo skausmo, o ji atsisakė. Paėmė parašą, kad ji vaistų atsisakė. Bevažiuojant, ji jos klausė, kas ją sumušė. Ji pasakė „tai tas“, įvardinti neįvardijo, suprato, kad tas žmogus (buvęs kieme). Priėmime ji pasakė „sesute, aš nerašysiu jokių pareiškimų policijai“. Ji atsakė „ne mano reikalas, jeigu nori, kad kitą kartą tave užmuštų, tai daryk kaip nori“. Paliko, viską užpildė ir išėjo iš priėmimo. Kai pasakė, kad sumušė „tas“, suprato, kad sumušė tas vyras, kuris buvo kartu kieme, kai atvyko. Ji neįvardijo, kad vyras ar sugyventinis, pasakė „tas“ ar „jis“. Ji sakė, kad pareiškimo nerašys. Sužalojimai atrodė šviežiai padaryti. Ar jie buvo padaryti iš vakaro ar ryte, nepasakys, bet sumušta ji ne prieš savaitę, nes buvo tokios spalvos, kaip būna neseniai sumušus, nei pageltę, nei pažaliavę. Jai atrodo, kraujo nebuvo, tvarsčio lyg ir nedėjau. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad uždėjo nedidelį tvarstį, tai tiesa, bet daug to kraujo tikrai nebuvo. Hematoma, guzas buvo labai didelis. Į Šiaulius ją išvežė kolegė, ji jau kartu nebevažiavo. Ji suprato, kad kieme buvusi jauna moteris yra nukentėjusiosios duktė, nes ją pavadino mama. Jauna moteris šaukė ant kieme buvusio vyro, kad jis sumušė jos mamą. Ką tas vyras sakė, nebesiklausė, įsivedė moterį į mašiną. Sužalota moteris kieme buvusiam vyrui sakė „tu mane sumušei“. Nuo vieno nugriuvimo pastūmus tokių sužalojimų nebūtų. Buvo sužalota ir kita ranka, dar ir nugara. Ant kitos rankos matėsi mėlynės, o viena ranka atrodė netgi lūžusi. Moteris skundėsi, kad ir nugara skauda. Užrašė „bendras kūno sumušimas“. Kai ji skundėsi nugaros skausmu, nugaros nebeapžiūrėjo, nes buvo netoli Priėmimo skyriaus. Įtarė, kad galėjo būti rankos lūžis. Matėsi stiprus galvos sumušimas, be rentgeno nuotraukos sunku buvo pasakyti, ar galėjo skilti kaktikaulis, ar dar kas nutikti. Mano, kad iki jiems atvykstant, moteris galėjo ir be sąmonės būti. Į Šiaulius siųsti nusprendė Priėmimo skyriuje budėjęs chirurgas dėl galvos sužalojimo. Dėl rankos būtų nuotrauką padarę ir būtų matę, ar lūžis yra ar ne. Dėl ko ji nerašys pareiškimo, ji nesakė, sakė, kad nenori. Iš ant rankų esančių žymių nebuvo aišku, kad suduota pagaliu, buvo tik mėlynės.

Liudytojas M. M. parodė, kad I. B. ir I. U. pažįsta iš matymo, santykiai normalūs. Dienos neprisimena. Ėjo iš parduotuvės pro S. K. kiemą, jam ten dažnai tenka vaikščioti, nes jų daržai ribojasi. Tada išėjo I. B. kruvinu veidu ir paprašė, kad pakviestų jos dukrą. Nuėjo ir pakvietė. Žinojo, kad I. B. gyvena pas S. K. su kaltinamuoju, t. y. I. U.. Buvo vasaros pabaiga, šilta. Ėjo iš parduotuvės Jovarų kaime. Galėjo būti dešimta ar vienuolikta valanda ryto. Vos vartelius atsidarė, kai išėjo I. B. ir paprašė pakviesti jos dukrą. I. B. buvo kruvinu veidu. Žaizdos nematė, tik matė, kad veidas kruvinas. Nepamena, kaip ji buvo apsirengusi. Jis nesidomėjo, kas jai nutiko, nes jam neaktualu, kaimynų bėdos yra ne jo bėdos. I. B. dukrą pažįstu, ji gyvena su jo broliu. Ji gyvena kaiminystėje. Nuėjo pas I. B. dukrą, pasakė, kad jos mama kruvina ir ją kvietė. Tada išėjo į namus. Anksčiau I. B. sumuštos matyti neteko. Nepasakytų, kad I. B. tą rytą buvo blaivi. Kiek ji buvo išgėrusi, jam sunku pasakyti, nes jis pats buvo pagiriotas. Daugiau žmonių kieme nebuvo, tik viena I. B. buvo išėjusi. Nepamena, ar ji buvo apsiverkusi, tik tiek, kad buvo kruvinu veidu.

Iš 2016-08-27 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti ,kad 2016-08-27 nustatyta, jog ,kilus konfliktui tarp I. U. ir I. B., I. U. trenkė kumščiu I. B. į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, buvo sužalota galva ( b.l.23-26).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad I. U. 2016-08-27 11:19 val. skambino 112 ( b.l.32-33).

Iš 2016-08-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta –namas (duomenys neskelbtini) ( b .l. 9-11).

Iš 2016-08-27 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini), nusikaltimo įrankis nerastas, apžiūrėta nukentėjusioji, nufotografuota ( b .l. 12-16).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo , daikto apžiūros protokolo , nutarimo, kvito matyti, kad I. B. pateikė medinę lazdą, kuri buvo apžiūrėta , perduota saugoti ( b.l.18,19-20, 21-22).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad I. B. nustatyta: bendras kūno sumušimas, galvos žaizda, girtumas ( b.l.45-46).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016-08-27 I. B. nustatytas 3,40 promilių girtumas, I. U. 0,00 promilių ( b.l.56).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad duomenų, kad I. B. būtų sužalota dešinė ranka nėra, I. B. padaryta kraujosruva ir nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, jie yra vienodo senumo, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui,sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l.38,53-54).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo I. U. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamojo I. U. duoti parodymai yra prieštaringi ir nevienodi .Kaltinamasis I. U. neigė, kad jis tyčia namų koridoriuje sumušė I. B., sukeldamas jai skausmą, ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą Jis parodė, kad gulėdamas lovoje išgirdo, kaip I. B. sudejavo. Pamatė ją koridoriuje gulinčią. Ją pakėlė, uždėjo šaltą kompresą. Jai iš galvos bėgo kraujas. Greičiausiai ji ėjo link jo, o ten senas linoleumas įdėtas, ji galbūt už jo užkliuvo. I. gulėjo koridoriuke. Tačiau liudytoja J. J. patvirtino, kad tas žmogus (I. U.) pasakė, kad ji ( I. B.) tokia ( sužalota) grįžo į namus.

Kaltinamojo I. U. parodymus, kad jis I. B. nei kumščiais, nei šluotos kotu nemušė, jos nesužalojo, nesukėlė jai fizinio skausmo teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją ir siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo I. U. duoti parodymai yra prieštaringi ir nevienodi, todėl jie atmestini, nes paneigti surinktų byloje įrodymų visuma, t. y. nuosekliais nukentėjusiosios I. B. bei liudytojų parodymais , kuriais netikėti pagrindo nėra, specialisto išvada .

Nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad I. U. pasiūlė kartu išgerti alaus, jis atsisakė, jie iš pradžių konfliktavo kambaryje, I. U. ėmė rėkti, stumdytis, todėl ji bėgo į lauką, o I. U. ją vijosi. Koridoriuje jis ją prisivijo, prispaudė prie ten stovinčios virtuvinės spintelės, kumščiais ėmė daužyti galvą, tada šluotos kotu sudavė jai į galvos dešinį smilkinį, dėl ko pasipylė kraujas. Paskui jis tuo šluotos kotu sudavė jai į ranką. kokius 5 kartus, į galvą šluotos kotu jis sudavė kokius tris kartus. Kumščiais jis jai sudavė daug kartų, gal kokius 6. Kai jai labai pradėjo bėgti kraujas, ji išlėkė į lauką, o I. U. išsigando, jos nebemušė ir ėmė kviesti greitąją pagalbą. Paskui atėjo jos dukra ir su ja laukė atvažiuojant greitosios. Liudytojas S. K. patvirtino, kad I. B. į namus parėjo iš ryto, I. atrodė „pergėrusi“, parsinešė alaus „bambalį“, jis su ja gėrė alų jo kambaryje. Paskui I. U. atsikėlė, o jis išėjo. Prieš jam išeinant, I. U. susiginčijo su I. B.. Parėjus iš parduotuvės, matė, kad I. B. išsivežė „greitoji“ ,jai buvo sužalota galva. I. U. tą rytą buvo blaivus, alaus negėrė. Kai I. B. grįžo tą rytą, ji neatrodė sumušta, normaliai atrodė. Jo namo koridoriuke yra spintutės, yra visokių rakandų, ten buvo ir šluota be koto. Liudytojas V. P. patvirtino, kad tuo metu jis buvo susižeidęs koją, gulėjo antrame namo aukšte, tą rytą nulipęs nebuvo, kas ten vyko, nematė, tačiau girdėjo abiejų (I. U. ir I. B.) balsus, kad jie ginčijosi, didelių garsų, kad kas kristų, dužtų, nebuvo. Paskui atvažiavo „greitoji“ ir I. B. išvežė. Sužinojo, kad ji tą dieną buvo sužeista. Kad jie pyktųsi, pasitaikydavo. Liudytojas M. M. patvirtino, kad ėjo iš parduotuvės pro S. K. kiemą, išėjo I. B. kruvinu veidu ir paprašė, kad pakviestų jos dukrą. Jis pakvietė. I. B. dukra gyvena su jo broliu kaiminystėje. Daugiau žmonių kieme nebuvo, tik viena I. B. .Liudytoja S. P. patvirtino, kad atėjo jos „švogeris“ ir pasakė, kad ją mama šaukė. Nulėkė ir pamatė ją stovinčią prie durų, kruviną, kaktoje buvo guzas, visos rankos mėlynos, bėgo kraujas. Mama pasakė, kad J. (I. U.) ją mušė šluotkočiu. J. (I. U.) buvo viduje. J. (I. U.) pasakė, kad mama grįžo girta ir griuvo, niekas jos nemušė. Žinojo, kad mama griūdama tikrai taip neužsigautų. Ne vieną sykį jai mama yra skundusis, kad ją J. mušdavo. I. U. vadina J., lietuviškai. J. (I. U.) kvietė „greitąją“. Mano, kad niekas kitas be I. U. mamos sužaloti negalėjo. I. U. pozicija buvo, kad mama griuvo, parėjusi girta. Žino, kad mamos tą naktį nebuvo namuose, kad ji grįžo ryte. Šį kartą mama aiškiai pasakė, kad ją sumušė J. (I. U.). Kad ji būtų griuvusi, užsigavusi, mama nesakė. Mamos abi rankos – ir dešinė, ir kairė - buvo sužalotos tą dieną, mano, kad mama griūdama negalėjo ant rankų tokių mėlynių pasidaryti, kokias matė, mėlynių buvo daug. Liudytoja J. J. patvirtino, kad atvažiavo į iškvietimo vietą, moteris stovėjo prie gatvės, vienoje galvos pusėje matėsi didelė hematoma, sumušimas. Buvo tas žmogus (I. U.), ta jauna moteris (S. P.) . Paklausė, kas čia atsitiko, tas žmogus (I. U.) pasakė, kad ji ( I. B.) tokia grįžo į namus. Nukentėjusiosios duktė, ėmė ant to vyro šaukti „tu nemeluok, tai tu sumušei mamą“. Moteris akivaizdžiai buvo neblaivi, važiuojant ji ėmė dejuoti, kad skauda rankos, greitosios pagalbos automobilyje moteris pasakė, kad jai su medžiu ar strypu sumušė abi rankas. Pasižiūrėjo, viena ranka akivaizdžiai buvo sužalota taip, kad įtarė lūžį, nes ranka buvo sutinusi. Bevažiuojant, ji jos klausė, kas ją sumušė. Ji pasakė „tai tas“, įvardinti neįvardijo, suprato, kad tas žmogus (buvęs kieme, kai atvyko). Ji neįvardijo, kad vyras ar sugyventinis, pasakė „tas“ ar „jis“. Sužalojimai atrodė šviežiai padaryti, sumušta ji ne prieš savaitę, nes buvo tokios spalvos, kaip būna neseniai sumušus, nei pageltę, nei pažaliavę. Sužalota moteris kieme buvusiam vyrui sakė „tu mane sumušei“. Nuo vieno nugriuvimo pastūmus tokių sužalojimų nebūtų.

Taigi, kaltinamojo I. U. versiją paneigė nukentėjusiosios ir liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje, parodymai. Kaip jau buvo anksčiau minėta, liudytojas S. K. patvirtino , kad į namus tą rytą I. B. grįžo nesužalota. Namuose, be I. U. , kitų asmenų, kurie galėtų sužaloti I. B., nebuvo, nes liudytojas V. P. ,nors ir gyveno antrame aukšte, tuo metu buvo susižalojęs koją ir negalėjo judėti, o liudytojas S. K. buvo išėjęs į parduotuvę, liudytojai S. K., V. P. ir patvirtino, kad tarp I. U. ir I. B. buvo kilęs konfliktas, ginčas, triukšmas, pati nukentėjusioji I. B. greitosios med. pagalbos darbuotojai J. J. ir dukrai S. P. pasakė, kad ją sužalojo I. U., nurodė, kad su kumščiu ir šluotos kotu, greitosios med. pagalbos darbuotoja J. J. patvirtino, kad sužalojimai I. B. atrodė šviežiai padaryti , nuo vieno nugriuvimo pastūmus tokių sužalojimų nebūtų, buvo sužalota ir ranka, ir nugara, ant rankos matėsi mėlynės, o viena ranka atrodė netgi lūžusi. Teismas nenustatė jokio pagrindo I. B. apkalbėti I. U..

Kaltinamojo I. U. parodymus, kad I. B. susižalojo pati griūdama, paneigia ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog I. B. padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo I. U. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą - tai yra sukėlus fizinį skausmą ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą I. B., yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis , tyčia, mušdamas , nežymiai sužalojo savo šeimos narį sugyventinę I. B. bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo I. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis I. U. buvo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ( b.l. 90-91,92-95,96-99,100-101,103 ), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi ( b. l. 104-105), į Pakruojo rajono PSPC psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitą neįrašytas, priklausomybių įskaitoje įrašytas nuo 2000m. (b. l.107 ), gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) charakterizuoja teigiamai ( b. l.109 ), niekur nedirba , tačiau registruotas darbo biržoje .

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) I. U. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis I. U. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, o nukentėjusioji - girta, kaltinamasis pats iškvietė pagalbą nukentėjusiajai, byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, žala nusikaltimu nebuvo padaryta, nukentėjusioji I. B. šiuo metu jam pretenzijų neturi ir atleidžia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo I. U. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją bei į nukentėjusiosios poziciją, išsakytas baigiamosiose kalbose, I. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo I. U. įvykdyta veika susijusi su smurto panaudojimu šeimos nario atžvilgiu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 124-125) kaltinamajam I. U. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-08-27 11val.50 min. iki 2016-08-29 9 val.30 min., t. y. dvi paros (b.l. 112,126).

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 ( devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklėmis, bausmę paskirtą šiuo nuosprendžiu ,dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2016-07-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK138 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, kuri , remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ , keistina į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti I. U. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 ( devyniems) mėnesiams ir 2 ( dvejoms ) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktų, 4 dalies taisyklėmis, I. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąjį I. U. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje .

Vadovaujantis LR BK 67straipsnio 1dalimi, 2 dalies 9 punktu , 72² straipsniu , I. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-27 iki 2016-08-29 , t. y. dvi paras.

Daiktinį įrodymą- medinę lazdą, saugomą Šiaulių AVPK Pakruojo r. PK ,sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

I. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.