- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1749-661/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje yra sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: nustatyti vaikų M. P. ir G. P. gyvenamąją vietą kartu su motina I. P.; priteisti iš atsakovo A. P. po 500 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams M. P. ir G. P. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti Ieškovę I. P.; priteisti iš atsakovo 36 000 Eur įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų išlaikymą nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M. P. ir G. P. gyvenamąją vietą su motina I. P. iki teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš atsakovo A. P. po 235 Eur dydžio laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis M. P. ir G. P. iki teismo sprendimo, kuriuo bus priteistas nuolatinis išlaikymas ir įsiskolinimas už vaikų išlaikymą, įsiteisėjimo dienos.
4. Ieškovė nurodė, kad šalims nuo 2015 m. pradėjus gyventi skyrium abu vaikai liko gyventi su ieškove. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, tokiu būdu apsunkindamas ieškovės finansinę padėtį ir ribodamas vaikų poreikių tenkinimą. Atsakovas jau kelis metus bendrauja su vaikais kas dvi savaites savo namuose. Ieškovė ne kartą bandė susitarti su atsakovu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovė pažymi, kad ji rūpinasi vaikų kasdiene buitimi, sudaro jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina kasdienį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuoja mokymosi bei lavinimosi procesą. Vaikams sudarytos palankios sąlygos gyventi ieškovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Ieškovė daug bendrauja su sūnumi ir dukra, tarp jų yra stiprūs dvasiniai ryšiai, vaikai myli motiną ir noriai gyvena kartu su ja.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė prašydama nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su ja šio prašymo iš esmės nepagrindė. Tarnyba ištyrė tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos aplinkos sąlygas ir nenustatė, kad kurio nors iš tėvų aplinkos sąlygos būtų netinkamos vaikams gyventi. Be kita ko, nustatė, kad šalių bendru sutarimu vaikai dvi savaites per mėnesį gyvena pas motiną, dvi savaites – pas tėvą. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos vertinimu, šiuo metu būtinybės laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove nėra. Tarnybos nuomone, nustatant laikiną išlaikymo dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad šalių bendru sutarimu vaikai dvi savaites gyvena su tėvu, dvi savaites – su motina. Atsakovas nurodė, jog jis apmoka vaikų būrelius, dengia sveikatos išlaidas, perka drabužius, mokymosi priemones, važiuoja su vaikais atostogauti, leidžia laisvalaikį. Tuo tarpu ieškovės teigimu, tėvas vaikams perka telefonus, kompiuterius, planšetes, dronus ir kitas brangias dovanas, skiepija vaikus, veda į mokamas klinikas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atmestas ieškovės I. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju laikinai nesureguliavus tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, nepilnamečių vaikų, ar vieno iš tėvų teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymas dėl laikinosios nepilnamečių vaikų G. P. ir M. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ja atmestinas. Byloje dar nesurinkti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, jų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, nėra įrodymų apie realius vaikų poreikius ir jų patenkinimui patiriamas išlaidas. Šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad atsakovas šiuo metu vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko kyla grėsmė teisėtiems vaikų interesams gauti išlaikymą ir yra būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, ieškovė teismui nenurodė. Esant nurodytam, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. Nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.1. Teismas supainiojo vaiko gyvenamosios vietos teisinį institutą su vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu institutu ir padarė klaidingas išvadas. Įstatymai nenustato, kad būtinybė nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų turi būti pagrįsta kokiais nors kito tėvo blogo elgesio įrodymais, finansiniu nestabilumu ar pan. Juo labiau aplinkybė, kad vaikų ir kito tėvo santykiai yra geri nereiškia, kad nėra būtinybės nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė savo prašymą grindžia aplinkybe, kad tėvai gyvena skyriumi ir tuo, kad laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove užkirs kelia vaikų interesų pažeidimui ta apimtimi, kuria nėra aiškus vaikų santykis su jų gyvenamąja vieta. Be to, bus užkirstas kelias ir ieškovės teisių pažeidimui, kai kreipdamasi į socialinės rūpybos įstaigas dėl socialinės paramos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ji galėtų prašyti skirti pašalpą, kuri jai priklausytų ir nuo bendrai gyvenančių asmenų, įskaitant nepilnamečius vaikus, skaičiaus. Šiuo metu ieškovė neturi galimybių už socialinės paramos skyrimą atsakingoms institucijoms įrodyti, kad ji skyriumi nuo vaikų tėvo gyvena viena su dviem nepilnamečiais vaikais, nes nėra nustatyta jų gyvenamoji vieta su ieškove. Todėl laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ne tik pašalintų teisinį netikrumą ir neaiškumą dėl vaikų gyvenamosios vietos, bet ir sudarytų prielaidas ieškovei pretenduoti į adekvačią socialinę paramą, kas taip pat yra ir tinkamas vaikų interesų užtikrinimas.
9.2. Atsakovas, nesvarbu, kokia apimtimi bendrauja su savo vaikais, nėra atleistas ir negali būti atleistas nuo pareigos teikti vaikams minimalų išlaikymą tuo laikotarpiu, kai vaikai gyvena su motina. Atsakovas neteikia vaikams išlaikymo kasmėnesiniais mokėjimais, o tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad išlaikymas vaikams bus teikiamas kokia nors kitokia forma. Juo labiau tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti susitarimo, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti išlaikymą vaikams kasmėnesiniais mokėjimais.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama nutartis yra teisėta bei priimta atsižvelgiant į objektyvią Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-09-29 išvadą dėl nepilnamečių G. P. ir M. P.. Ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Šalių vaikai po dvi savaites gyvena pas ieškovę ir po dvi savaites pas atsakovą, vaikai nurodė, kad jiems tokia tvarka tinka. Atsakovas teikia visišką išlaikymą vaikams, kai vaikai gyvena pas jį, moka už būrelius, medicinines paslaugas, todėl nėra būtina nustatinėti laikino išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove
12. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog ji nepagrindė savo prašymo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove. Anot apeliantės, ji įrodė esminę aplinkybę dėl ko turi būti nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta su ja, t. y. kad tėvai gyvena skyriumi. Toks apeliantės teiginys yra nepagrįstas.
13. Nors ieškovė savo prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ja, grindė siekiu apsaugoti vaikų teises ir interesus, tačiau Tarnyba savo išvadoje konstatavo, jog ieškovė tokio prašymo niekuo nepagrindė. Tarnyba taip pat pažymėjo, jog nepilnamečiai vaikai pagal nusistovėjusią tvarką 2 savaites gyvena pas ieškovę ir 2 savaites gyvena pas atsakovą, todėl jokios būtinybės laikinai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove nėra. Tarnyba pažymėjo, jog, vaikų nuomone, ši nusistovėjusi tvarka yra geriausia ir atitinka jų interesus. Dėl šios priežasties manytina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ja neatitiktų vaikų išsakytų norų ir jų interesų. Be to, ieškinyje net neprašoma nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
15. Taigi, vien ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė dėl tėvų gyvenimo skyrium, nėra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad 5 metų laikotarpis, kai vaikai pagal nusistovėjusią tvarką dvi savaites gyvena pas ieškovę ir dvi savaites gyvena pas atsakovą įrodo, jog dėl to nebuvo pakenkta nei turtinėms nei neturtinėms vaikų teisėms per visą laikotarpį. Kaip minėta, vaikai Tarnybai patvirtino, jog nusistovėjusi tvarka labiausiai atitinka jų interesus.
16. CK 3.65 straipsnyje įtvirtintos specialios laikinosios apsaugos priemonės, taikomos teismui nagrinėjant šeimos ginčus. Tuo atveju, kai sprendžiamas šeimos ginčas yra susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
17. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiama nutartimi iš esmės įteisinama ir toleruojama vadinamoji „pakaitinė vaikų gyvenamoji vieta“ su abiem skyriumi gyvenančiais tėvais, nes Lietuvos įstatymai tokios pakaitinės vaikų gyvenamosios vietos su abiem skyriumi gyvenančiais tėvais nenustato. Toks ieškovės teiginys nepagrįstas, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas negali būti bylos išsprendimo iš esmės priemonė. Teismui bylą išsprendus iš esmės vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su vienu iš tėvų. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, jog ieškovės nurodomoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis c.b. Nr. e3K-3-279-969/2019) nebuvo nenagrinėjamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas (laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas), o ieškovės nurodomi išaiškinimai gali būti taikomi tik bylos išsprendimui iš esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo teiginius, kad dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių susiklostė teisiškai neapibrėžta situacija ir nėra aiškus vaikų santykis su jų gyvenamąja vieta, vaikų deklaruota vieta skiriasi nuo faktinės – formalus įstatymo pažeidimas, ieškovei užkertamas kelias prašyti socialinės paramos. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra taikomos siekiant apsaugoti būtent vaikų, o ne jų tėvų interesus, todėl niekuo nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nesant deklaruotos vaikų gyvenamosios vietos su ja, jai yra sunkiau kreiptis dėl socialinės pagalbos. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tai, kad vaikai nėra deklaruoti jos gyvenamojoje vietoje, jai sudaro kliūtis kreiptis dėl socialinės paramos ar kad ji apskritai yra kreipusis dėl tokios pagalbos.
19. Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo nustatyti laikinosios vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, dabartinė situacija vaikų interesų nepažeidžia, o priešingai – ją atitinka, nes vaikai nurodė, kad esama gyvenimo tvarka yra patenkinti.
20. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl ši atskirojo skundo dalis atmetama.
Dėl laikino išlaikymo
21. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys paneigia ieškovės teiginius, jog skyrium gyvenantis tėvas neprisideda prie vaikų išlaikymo, jų kasdienių poreikių patenkinimo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šioje bylos stadijoje nėra duomenų, jog atsakovas nevykdo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, konstatavo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
23. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovas neteikia kasmėnesinio išlaikymo vaikams, tokiu būdu apsunkindamas Ieškovės finansinę padėtį ir ribodamas vaikų poreikių tenkinimą per jų išlaikymą yra nepagrįsti.
24. Pati ieškovė Tarnybai nurodė, kad „abu rūpinasi vaikais, domisi vaikų ugdymu, raida, emocine būsena. Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, todėl jis vaikams perka telefonus, kompiuterius, planšetes, dronus, ir kitas brangias dovanas, skiepija vaikus nepasitaręs, veda į mokamas klinikas.“
25. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
26. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savitikslis, o ieškovei turi pagrįsti bei įrodyti jų taikymo būtinybę. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. ieškovė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų kiek ji pinigų išleidžia vaikų išlaikymui, kokie yra realūs vaikų poreikiai, taip pat nepateikė įrodymų paneigiančių atsakovo teiginius, jog jis teikia visišką išlaikymą vaikams tiek tuo metu, kai vaikai pas jį gyvena, tiek apmokėdamas už jų būrelius, medicinines paslaugas, mokyklines prekes ir kt.
27. Tarnybos pateiktoje išvadoje ne tik ieškovė, bet ir patys vaikai patvirtino, jog atsakovas nuolat teikė ir tebeteikia išlaikymą savo vaikams. Šalių sūnus nurodė, jog pagal nusistovėjusią tvarką jis dvi savaites gyvena pas tėtį, dvi savaites – pas mamą. Jam patinka leisti laiką su tėčiu, kartu žaidžia tenisą, eina į kiną, pramogauja, tėtis perka saldainius, normalų maistą, žaislus, supirko visas kanceliarines prekes į mokyklą. Jis lanko teniso treniruotes, kurias apmoka atsakovas. Šalių dukra taip pat patvirtino, jog pagal nusistovėjusią tvarką ji dvi savaites gyvena pas tėtį, dvi savaites pas mamą. Ji papildomai lanko kartingų treniruotes, kurias apmoka tėtis. Duktė nurodė, jog tėtis ja rūpinasi, apmoka būrelius, daugiau perka rūbų, mokyklinių priemonių. Taigi, patys nepilnamečiai vaikai patvirtino, jog visi jų poreikiai yra nuolat užtikrinami.
28. Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog vien pats faktas, kad atsakovas nemoka išlaikymo vaikams ir skyriumi gyvenanti vaikų motina negauna tokių mokėjimų jau savaime reiškia, kad tam tikra apimtimi yra pažeidžiami vaikų interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vaikai po dvi savaites gyvena su tėvu, dvi savaites – su motina. Atsakovas nemoka ieškovei periodinių mokėjimų, o ieškovė nemoka atsakovui.
29. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas perveda pinigus už vaikų būrelius, ugdymo įstaigas, apmoka medicinines paslaugas, laisvalaikio pramogas, perka kanceliarines prekes, nuolatinius autobusų bilietus ir kt. Be to, sutiktina su atsakovo teiginiais, kad kai vaikai po dvi savaites gyvena pas atsakovą, būtent jam nepertraukiamai tenka rūpintis visa buitimi, kasdieniniais nepilnamečių poreikiais, juos maitinti, vežioti į mokyklas, būrelius. Tokia praktika tarp šalių susiklostė nuo 2015 metų.
30. Ieškovė skunde nurodo, jog CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad tokiais atvejais abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes nurodytas klausimas išsprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Be to, ieškovė iš viso neatskleidė savo turtinės padėties ir nepateikė jokių įrodymų dėl jos gaunamų pajamų dydžio.
31. Kadangi pagal šiuo metu byloje esančius duomenis galima daryti išvadą, jog atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia nuolatinį ir pakankamą išlaikymą ir ieškovė to nepaneigė, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ir kitą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams priteisimą. Taigi, ir ši atskirojo skundo dalis atmetama.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.