- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 2-17-503/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui L. V., suinteresuotam asmeniui V. L., suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovei V. K., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), VĮ Turto banko atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. V. pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jam, L. V., nuosavybės teise priklauso dalis vieno aukšto mūrinių mechaninių dirbtuvių, indekso Nr. 1P1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patalpos, plane pažymėtos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-8, 1-9, 1-11, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-19.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nori įgyti daiktines teises į nekilnojamojo daikto – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1273236, dalį – patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-8, 1-9, 1-11, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-19. Daiktinės teisės į šią dalį daiktų neįregistruotos. VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti jo prašymą dėl daiktinių teisių įregistravimo. Nuo 2002-01-30 šią pastato dalį pradėjo valdyti, naudojosi kaip savu, valdo nepertraukiamai, moka mokesčius, atliko kadastrinius matavimus. Pastato dalį įgijo sąžiningai – už pajus. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos 1999-11-29 protokolas Nr. 8, turto perdavimo aktas, 2002-01-30 pajaus perleidimo sutartis, pagal kurią V. L. perleido pajų, kurio vertė 3000,00 Lt. Mechaninių dirbtuvių dalį valdo minėtų dokumentų pagrindu. Mechaninės dirbtuvės rekonstruotos 1985 metais, yra 1 aukšto, plotas – 529,03 kv. metrų, sienos iš plytų, perdanga iš gelžbetonio, pamatai iš akmenbetonio. Pastato dalį valdo daugiau kaip 10 metų ir prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Paaiškino, kad nuo 1991 metų dirbo kolūkyje „Komunizmas“, sandėlyje ir fermose, po to dirbo (duomenys neskelbtini), kurią likvidavus, gavo pajus. Pareiškėjas asmeniškai už pajus gavo dalį patalpų. Pastatai, kuriuos gavo už pajus, statyti kolūkio lėšomis. Valstybė ar savivaldybė į minėtus pastatus lėšų neinvestavo. Kolūkio ar bendrovės laikais pastatai nebuvo registruoti viešame registre. Pats pareiškėjas dalį patalpų pradėjo naudoti nuo 2002 metų. Naudojamas patalpas remontavo, įsirengė gyvenamąsias patalpas, patalpose yra elektra, moka mokesčius už patarnavimus. Elektros tinkluose jis nėra abonentu, bet už kitus mokesčius moka jis tiesiogiai. Ginčo tarp buvusių kolūkiečių, pajininkų nėra. Patalpos buvo išdalintos jam – pareiškėjui, ir V. L.. Į ginčo patalpas niekas nepretenduoja (b. l. 4–5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. L. tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pastate, kurio Nr. 1P1/p, jam priklauso patalpos Nr. 1-10, 1-12, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, o likusios patalpos priklauso kitiems asmenims. Kolūkyje jis nedirbo, bet dirbo jo tėvai, kurių turtą paveldėjo, tame tarpe ir pajus. Taip pat nusipirko pajų ir iš kitų asmenų. Pajus buvo galima pirkti ir parduoti. Dalies patalpų atsisakė, o L. V. išreiškė norą jas priimti. Dėl to perdavimo – priėmimo aktu, jos perduotos L. V., bet perdavimo – priėmimo akte yra neteisingai parašyta. Klaida tame, kad parašyta, jog kai kurios patalpos paskirtos jam, V. L., nors jas perėmė L. V.. Bendrovė turėjo surašyti dokumentą, kad patalpos yra paskirtos pareiškėjui, L. V.. Nurodė, kad kai atsisakė paskirtų patalpų, vėl gavo pajus, kuriuos pardavė L. V.. Buvo surašyta sutartis, kad perleidžiami pajai. Pagal 2002-01-30 Turto perdavimo – priėmimo aktą L. V. naudojasi patalpomis, akte viskas nurodyta teisingai. Patalpas statė kolūkis (duomenys neskelbtini). Po to perėmė kiti kolūkiai. Savivaldybė neprisidėjo prie pastatų statybos ar valdymo. Pareiškėjas sąžiningai įgijo ir sąžiningai valdo patalpas nuo 2002 metų. Valdymas buvo atviras. Pareiškėjas patalpas remontavo. Pastatai neregistruoti L. V. ar kito asmens vardu, nes buvo nesutvarkyti dokumentai (b. l. 37).
Suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovė tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Mano, kad pakanka įrodymų, patvirtinti pareiškime nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad pareiškėjas nuo 2002-01-30 teisėtai, viešai, nepertraukiamai valdo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad steigiant (duomenys neskelbtini), savivaldybė būtų dalyvavusi, kaip įnašo davėja. Savivaldybė to pastato niekada neapskaitė, juo nedisponavo. Kai keitėsi nuosavybės formos, kai vyko nuosavybės formos perėjimas iš valstybinės į privačią, likvidavus kolūkius, buvo steigiamos žemės įmonės, vėliau – iš žemės įmonių steigiamos žemės ūkio bendrovės. Steigiant (duomenys neskelbtini), savivaldybė tame procese nedalyvavo ir jokio turto, kaip priklausančio savivaldybei, neapskaitė. Todėl pastatas nėra viešosios nuosavybės objektu. Mano, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) iškeltas sąlygas pagrindė, todėl sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintinas (b. l. 31).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl pareiškimo patenkinimo, jei bus įrodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas (b. l. 55–56).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neturi duomenų apie likviduotą (duomenys neskelbtini) ir jos likvidavimo procedūras. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pastato dalis buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdoma daugiau kaip 10 metų, nes Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše įrašų apie pareiškėjo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą nėra. Be to, pareiškėjo į bylą pateiktame 2002-01-30 turto perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 turtas nėra detalizuotas, iki akto pasirašymo nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to pastato priklausymas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise yra abejotinas. Pažymėjo, kad minėtuose aktuose nurodytas turtas nėra identifikuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nepriklausė valstybei. Draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą (b. l. 59–61).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.
Nustatyta, kad 1999-11-29 tuometinė žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija nutarė V. L. už pajus išduoti mechaninių dirbtuvių remonto salę, kalvės patalpas, buitines patalpas, katilinės patalpas, administracines patalpas, suma 12260, taip pat 3 garažus, suma 2030. Taip pat nutarė L. V. už pajus išduoti 4 automobilių garažus, suma – 4000 litų (b. l. 10-13). 2000-07-17 žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija perdavė už pajus V. L. mechaninių dirbtuvių komplekse: remonto salę, kalvės patalpas, buitines patalpas, administracines patalpas, katilinės patalpas (išskyrus Lietuvos telekomui išnuomotas patalpas) (b. l. 38). 2002-01-30 V. L. perleido pajus, kurių vertė 3000 litų, L. V. (b. l. 24). 2002-01-30 Turto perdavimo–priėmimo aktu žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija perdavė už pajus L. V. mechaninių dirbtuvių komplekse: buitines patalpas, administracines patalpas, katilinės patalpas (išskyrus Lietuvos telekomo naudojamas patalpas ir buvusios akumuliatorinės patalpas) (b. l. 25). L. V. ir suinteresuotas asmuo V. L. patvirtino, kad tai tos pačios patalpos, kurias nuo 2002-01-30 iki dabar valdo pareiškėjas. L. V. užsakymu buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai (b. l. 14-22). 2014-09-18 L. V. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pastato kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, tačiau prašymai atmesti ( b. l. 7-9).
CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pagal pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjas L. V. praeityje nebuvo iki galo įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamojo daikto – mechaninių dirbtuvių, indekso Nr. 1P1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį – į patalpas, pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-8, 1-9, 1-11, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-19, jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu, 2) daiktinės teisės į šio nekilnojamojo daikto dalį nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškime minimas nekilnojamasis daiktas nėra identifikuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nepriklausė valstybei. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl bylose dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Tokių įrodymų į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamasis daiktas ar jo dalis priklausė valstybei ar savivaldybei, 3) pareiškėjas L. V. nekilnojamojo daikto dalį pradėjo valdyti ir ja naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamojo daikto dalį už jį, 4) nuo 2002-01-30 pareiškėjas nekilnojamojo daikto dalį valdė teisėtai, su pajininku V. L. atsiskaičius ir žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidacinei komisijai 2002-01-30 Turto perdavimo–priėmimo aktu perdavus už pajus L. V. nekilnojamojo daikto dalį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nekilnojamojo daikto dalį pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, 5) nuo 2002-01-30 L. V. nekilnojamojo daikto dalį valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami: pastato dalį remontavo, įrengė gyvenamąsias patalpas, mokėjo komunalinius mokesčius, užsakė kadastrinius matavimus, 6) nuo 2002-01-30 L. V. nekilnojamojo daikto dalį valdė ir naudojo nepertraukiamai, 7) pareiškėjas L. V. nekilnojamojo daikto dalį valdė kaip savo, elgėsi kaip savininkas, 8) nekilnojamojo daikto dalį pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – nuo 2002-01-30.
Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas L. V. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo daikto – mechaninių dirbtuvių, indekso Nr. 1P1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį – į patalpas, plane pažymėtas Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-8, 1-9, 1-11, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-19, įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad vieno aukšto mūrinių mechaninių dirbtuvių, indekso Nr. 1P1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis –patalpos, plane pažymėtos Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-8, 1-9, 1-11, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-19, nuosavybės teise priklauso L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.