Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-01 · Administracinė byla Nr. eI2-3401-1064/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
eI2-3401-1064/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09179-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
O. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3401-1064/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09179-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Z. (O. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186839 (toliau – ir Sprendimas) panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimą priėmė vadovaudamasis tuo, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) numatytus reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, nes nėra viešojo administravimo institucija, kuriai būtų pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Teisės aktais nėra pavesta atsakovui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių; tokią teisę turi Lietuvos Respublikos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) ir Lietuvos Respublikos kelių policija.

Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyvent išduoti, o nagrinėjamu atveju Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne Įstatyme nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso reikalavimams. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek išduodant leidimą laikinai gyventi, tiek ir sprendžiant dėl jo panaikinimo turi būti vertinama pareiškėjo atitiktis būtent Įstatymo, o ne kito teisės akto normoms.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 2018 m. sausio 26 d.; pareiškėjo įsitikinimu, Bendrovė nuo jos įsteigimo vykdė ir vykdo teisėtą veiklą ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus, o teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo nepasikeitė. Taigi, jei Bendrovė neturi pakankamai licencijų kopijų ir kroviniams skirtu vežti automobiliu ir todėl negali vykdyti deklaruojamos veiklos, tai reiškia, kad tokia padėtis (tariama neatitiktis teisės aktų reikalavimams) egzistavo Migracijos departamentui svarstant leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui klausimą 2022 m. spalio 7 d.

Pareiškėjo teigimu, Sprendime atsakovas nepaaiškina, kokios būtent aplinkybės, susijusios su Bendrove, pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo užsienietis nebeatitinka Įstatymo reikalavimų leidimui laikinai gyventi išduoti. Sprendime nurodoma, kad viena EBKR licencija turi būti skirta vienam vilkikui, kuriam gali būti priskirta ne daugiau 5 vairuotojų, tačiau Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo tik vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų ir situacija nėra pasikeitusi.

Pareiškėjas pažymi, kad valstybės institucijos dar 2017-2018 m. patvirtino, jog Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 10 d. išvadoje nurodoma, kad Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla, t. y. išvadoje neužsiminta, kad Bendrovės veikla (vairavimo paslaugos teikimas) galėtų būti nelegali ar neteisėta ar negalima Lietuvos Respublikoje. Be to, 2017 m. Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius, patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taip pat 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir (duomenys neskelbtini) įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste nurodė, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas.

Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovės verčiasi teisėta veika, todėl jo kaip viešojo administravimo institucijos Sprendimas, negali turėti atgalinio poveikio ir neigiamai paveikti pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad jis dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini), tai yra, pareiškėjas vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas. Trečiojo asmens grupės įmonės turi 289 autovežius, yra vienas didžiausių (duomenys neskelbtini) regiono darbdavių, veiklą vykdantis nuo 1991 m. Pareiškėjas turi darbo sutartį tik su trečiuoju asmeniu, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą, sudarė darbo sutartį su pareiškėju ir išpildė kitas sąlygas nustatytas Įstatyme; nėra jokio kito darbdavio; pareiškėjas ir trečiasis asmuo moka mokesčius Lietuvos Respublikoje; nėra jokių veiklos fiktyvumo ir / ar laikinojo įdarbinimo požymių. Jokios aplinkybės nuo pareiškėjo ir trečiojo asmens dokumentų pateikimo Migracijos departamentui nepasikeitė; pareiškėjas atlieka darbo funkciją, kuriai atlikti Migracijos departamentas ir išdavė leidimą, Migracijos departamentui įvertinus visas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas klaidina teismą, kad pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas pas trečiąjį asmenį (duomenys neskelbtini). Tokią teisę pareiškėjui ir trečiajam asmeniui suteikia 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis, kuri nustato, kad tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo liudijimas išduodamas ir tarptautinio krovinių vežimo veikla gali būti vykdoma vairavimo paslaugos forma ir tai yra įprasta Europos Sąjungos valstybių narių praktika.

Pareiškėjo teigimu, Kelių transporto kodekso 14 straipsnis nustato baigtinį sąrašą institucijų spręsti dėl tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo tvarkos. Nei viena iš įgaliojimus turinčių institucijų, įskaitant ir Lietuvos transporto saugos administraciją, kuri yra tiesiogiai atsakinga užtikrinti tarptautinių krovinių vežimo licencijos sąlygų laikymąsi, nėra nustačiusi jokių pareiškėjo ar trečiojo asmens veiklos trūkumų. Jei tokie trūkumai paaiškėtų, nedelsiant būtų sustabdytas tarptautinio krovinio vežimas ir trečiasis asmuo būtų įpareigotas mokėti pareiškėjui prastovas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją, priėmė ginčijamą Sprendimą, nes Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20221003-147562 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas. Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 1 EBKR licencijos kopija.

Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 yra krovininės transporto priemonės (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)).

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 d. nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Taip pat minėtos nuostatos yra įtvirtintos ir 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 str. 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 2 str. profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą apibrėžia kaip bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veiklą.

Patikrinus Fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. spalio 4 d. dirbo 377 darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei, tačiau bendrovė to nepadarė.

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, jis pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus), nes pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini). Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

Atsakovas nurodė, kad Bendrovė Migracijos departamentui pateikė su įvairiomis įmonėmis ((duomenys neskelbtini)) sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių sutarčių priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių. Visos pateiktos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo. Iš sutarčių ir jų priedų turinio akivaizdu, kad Bendrovė, kaip sutarties vykdytojas, įsipareigoja tik suteikti vairavimo paslaugą, neatsako už žalą transporto priemonei ar kroviniui, neatsako už prastovą dėl vairuotojo sveikatos būklės, krovinio turinį. Transporto priemonės, kuriomis vežami kroviniai priklauso paslaugos užsakovams, užsakovai privalo pasirūpinti, tuo, kad transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos. Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja turėti ir EBKR licenciją bei šios licencijos kopijas (t. y. dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti krovininio kelių transporto ekonominę veiklą). Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja suderinti su savo draudimo kompanija dėl patirtos žalos regreso netaikymo vykdytojui (civilinės atsakomybės draudimas, vežėjų civilinės atsakomybės CMR draudimas, savanoriškas (kasko) draudimas). Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas (duomenys neskelbtini) darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022-08-01 Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų); taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Taigi, ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o skundo teiginiai neva sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad Bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad užsienietis Migracijos departamentui pateikė prašymą tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini) (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis). Užsienietis teikė vairavimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir Bendrovės akcininkas yra ta pati įmonė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorius yra tas pats asmuo T. P. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad Bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbs ne Bendrovėje, bet kitose įmonėse. Be to, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis pateikė 2022 m. lapkričio 11 d. Tuo metu jau galiojo ir ginčui aktualios Įstatymo, ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatos, tai joks teisės aktas nebuvo atgal taikytas panaikinant leidimą gyventi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad iš esmės sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Nurodo, kad kiekviena bendrovė (duomenys neskelbtini) įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pvz., (duomenys neskelbtini) turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o UAB „(duomenys neskelbtini) savo ruožtu, yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms.

Teigia, kad Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautiniu krovinių vežimo veiklą. Be to, aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą patvirtina tai, kad teisinis reguliavimas nuo jos įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017-2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186839 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje (duomenys neskelbtini) (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Migracijos departamentui 2022 m. spalio 18 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais.

Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 11 d. vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.

Migracijos departamentas, vykdydamas savo veiklą nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip penkis vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovas nustatė, kad Bendrovė naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. 2023 m. spalio 2 d. duomenimis, Bendrovėje dirbo 377 darbuotojai.

Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė turi vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, gali turėti tik vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, įvertinęs, kad pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius santykius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie yra tik darbinio pobūdžio, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nenustatyta, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

Teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento įvertinta informacija, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, kad 2023 m. spalio 2 d. Fondo valdybos duomenimis Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, kad Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, kad Bendrovė neįvykdė atsakovo siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

Pažymėtina, kad nors atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Visų pirma, Migracijos departamentas Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip ((duomenys neskelbtini), taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt.

Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes, su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Šiuo aspektu tai pat paminėtina, jog į bylą pateiktos 2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi tik vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, pažymi, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatuoja, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos atitiktį Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymi, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis administracinis aktas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės tėra pateikiama tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. spalio 31 d Šiaulių banko mokėjimo nurodymą 23 Eur sumai (žyminis mokestis). Ši suma pareiškėjui priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. Z. (O. Z.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186839.

Priteisti pareiškėjui O. Z. (O. Z.), gimusiam (duomenys neskelbtini) dieną, iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666, 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova