- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-111-193-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- R. D.
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-193/2007 m.
Teisėjas Artūras Dilys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
2007 m. kovo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-04 nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002-10-10 nuosprendžiu jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams dvidešimt trejoms dienoms ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. D. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, K. K. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu V. G. suduodamas rankomis ir spirdamas kojomis ne mažiau trijų smūgių į pilvą, rankas ir kojas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žaste, dilbyje, pilve, šlaunyse ir kairiame kelyje, sukėlė V. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Šalies argumentai
R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-04 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas neigia apylinkės teismo nuosprendžio teiginį, jog jis pripažino savo kaltę įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, o teismo posėdžio metu jis parodė, jog jam būnant pas tėvą ir jo sugyventinę V. G., jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jokio aštresnio konflikto tarp jo ir V. G. nebuvo. Jis priekaištavo savo tėvui dėl nuolatinio girtavimo, apsižodžiavo ir skėsčiodamas rankomis galėjo netyčia kažką kliudyti ranka, tačiau nuo to kaltinime nurodytų V. G. sužalojimų atsirasti negalėjo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis ryte bendravo su V. G. ir savo atžvilgiu jokių priekaištų neišgirdo, todėl tai įrodo, jog jis V. G. nieko blogo nepadarė. Apelianto teigimu, apylinkės teismas rėmėsi netiesioginiais parodymais. Be to, apeliantas nurodo, kad V. G. jam skundėsi, jog prieš pat jo atvykimą ji konfliktavo su jo tėvu ir jie buvo stipriai susimušę, liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, jog V. G. girtuokliaudavo, dažnai negrįždavo į namus, ne kartą buvo grįžusi į namus susižalojusi, todėl, jo manymu, iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. jis turėtų būti išteisintas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 177-182) matyti, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje R. D. savo kaltę sudavus smūgius V. G. pripažino, tik ginčijo kaltinime nurodytų suduotų smūgių skaičių, vietoje septynių smūgių pripažindamas, kad galėjo suduoti iki trijų smūgių. Šias aplinkybes jis patvirtino kelis kartus atsakydamas tiek į prokuroro, tiek į gynėjo klausimus. Nustatyta tvarka pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo nėra pareikšta. Nuosprendyje atsižvelgiant į R. D. parodymus ir pripažinta, kad jis sudavė Viktorijai apie tris smūgius į pilvą, rankas ir kojas. Tokiu būdu teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. D. parodymus teisiamajame posėdyje, nuosprendyje nurodė, kad R. D. savo kaltė pripažino, tai įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be paties R. D. nurodytų aplinkybių tai, kad R. D. 2006 m. kovo mėn. pabaigoje smurtavo- spardė V. G., patvirtina ir liudytojų K. K., I. K. parodymai, jog jiems V. G. skundėsi, kad ją spirdamas koja į pilvą sužalojo R. D., rodė I. K. pilvą, pastaroji matė V. G. pilve mėlynę. Kad sužalojimai buvo rasti šalia kitų vietų ir pilve, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Pagrindo manyti, kad liudytojai apkalba R. D., nėra, jie parodymus davė prisaikdinti. Apelianto argumentai, kad jis turėtų būti išteisintas ir dėl to, kad V. G. girtuokliaudavo, dažnai negrįždavo į namus, ne kartą buvo grįžusi į namus susižalojusi, atmetami, nes jie nepašalina paties nuteistojo R. D. atliktų veiksmų pavojingumo. Apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų viseto pagrindu apylinkės teismas nuosprendžiu pagrįstai pripažino įrodytu, kad R. D. tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą, teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 140 str. 1 d., skirdamas bausmę, ją paskyrė tinkamai. Apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
N. R. D. apeliacinį skundą atmesti.