Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2015-02-04 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu; 2) 2015-02-18 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2015-11-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinus su 2015-02-18 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 4) 2018-07-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinus su 2015-11-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2018-02-16 apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), bute pagrobė svetimą turtą – J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), 350 eurų vertės.

Be to, A. M. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: 2018-03-31 apie 9.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. M. paprašydamas vienai valandai paskolinti dviratį „(duomenys neskelbtini)“, 600 eurų vertės, tačiau sutartu laiku dviračio negrąžindamas, tokiu būdu pasisavino nukentėjusiajam R. M. priklausantį turtą – dviratį „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai. Dėl kaltinimo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad 2018 m. vasario 16 d. adresu (duomenys neskelbtini) smarkiai gėrė su J. B. sugyventiniu ir gavosi, kad išeidamas pasiėmė jo draugo draugės J. B. telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad telefonas ne jo. Nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus. Kadangi neturėjo dokumentų, paprašė savo mamos telefoną užstatyti lombarde. Mamai pasakė, kad telefonas jo. Gavo 70 eurų, gautus pinigus pragėrė. Su nurodyta telefono verte sutinka. Dėl kaltinimo pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad nukentėjusįjį R. M. pažįsta, su juo 2018-03-31 išgėrinėjo, pritrūko pinigų, pasiskolino iš jo ryte, apie 9 val. dviratį nuvažiuoti iki turgaus pasiskolinti pinigų. Turėjo grįžti už valandos. Buvo ne visiškai blaivus, nes iki paryčių, gal iki 3 val. gausiai vartojo alkoholį. Ryte jautėsi apsvaigęs. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų nutikę. Nuvažiavo iki turgaus, nes mama kiekvieną šeštadienį prekiauja turguje, bet iš mamos pinigų negavo, nes mama pamatė, kad jis nevisiškai blaivus ir negavo iš jos pinigų. Tuomet sutiko draugus, pradėjo su jais išgėrinėti. Faktas, kad buvo prisiėmęs už dviratį atsakomybę, kad yra kaltas, nes jį pradangino. Su dviračio verte sutinka. Dviratis buvo elektrinis ar kažkas panašaus. Pas nukentėjusįjį nenuvažiavo, nepaaiškino, kad dviratis dingo, nes toliau pastoviai gėrė. Tris mėnesius pragėrė diena iš dienos ir prisiminti visko neįmanoma. Realiai su nukentėjusiuoju susitarė, kad paima dviratį, nuvažiuoja pinigų, parveža alkoholio ir toliau kartu vartoja. Negavęs pinigų, su nukentėjusiuoju nesusisiekė. Lieka prie savo pirminių parodymų, galbūt ir pardavė dviratį, nepamena dėl alkoholio vartojimo. Mano, kad realiai nenorėjo dviračio grąžinti. Norėjo toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Galėjo dviratį išmainyti į alkoholinius gėrimus. Labai gailisi dėl savo elgesio. Pripažįsta, kad jam yra problemos su alkoholiu. Su sugyventine turi mažametį vaiką. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. M. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. M. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

Dėl veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 1 dalyje

- J. B. protokolas – pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2018-02-16 apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), bute buvo pagrobtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), 350 eurų vertės (1 t., b. l. 11-13);

- nukentėjusiosios J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-02-16 apie 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), pas ją atėjo 2 draugai, t. y. A. J. ir S. K.. Namuose su ja buvo ir jos draugas (sugyventinis) S. D.. Po 17.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jos draugui S. paskambino jų bendras pažįstamas A. A. (nežino, ar tai tikra jo pavardė, gimimo metų nežino, galimai gyvena (duomenys neskelbtini)), kuris paklausė, ar jie yra namuose ir tada maždaug po pusvalandžio, apie 18.00 val. jis pas juos atvyko. Ji jį pažįsta maždaug apie metus laiko, tačiau nebuvo geri draugai. Retai su juo matydavosi, kadangi jis teigė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir tik trumpam čia grįžta. Pas ją vartojo alkoholį. Jos mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) (IMEI: (duomenys neskelbtini), viena Tele2 SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) visada buvo kambaryje. Iš pradžių jį krovė ant palangės, vėliau pasidėjo ant stalo. Vienu metu Andrius buvo pasilikęs vienas, nes ji buvo virtuvėje, kitas žmogus vonios kambaryje, o du draugai, kurie pirmi atėjo, buvo išėję parūkyti. Tuo metu A. jai pasakė, kad turi išeiti, nes turi reikalų. Po to, kai jis išėjo, telefono pasigedo maždaug po 10 minučių ir pradėjo jo ieškoti. Skambino iškart A., tačiau jo telefonas buvo išjungtas, bandė skambinti ir į jos numerį, tačiau po kelių bandymų telefonas buvo jau išjungtas. Tą patį vakarą nuvyko jo nurodytu adresu, kur galimai gyvena, tačiau buto duris atidarė mergina, kuri pasakė, jog jokio A. nepažįsta ir nežino, ar toks gyvena šiame name. 2018-02-17 su draugu dar bandė skambinti A., taip pat ir jos numerį, tačiau abu telefonai išjungti. Jos mobiliojo ryšio telefonas buvo plastikiniu korpusu, tamsiai mėlynos spalvos. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 107-110). Papildomai apklausta J. B. parodė, kad kad vaikiną, vardu A., pažįsta apie metus laiko. Su juo susipažino atsitiktinai, t. y. ji su draugais buvo parkelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, už (duomenys neskelbtini) teniso kortų, o jis priėjęs prie jų paprašė žiebtuvėlio. Nuo tada jie pradėjo bendrauti, apsikeitė telefonų numeriais. Su juo bendraudavo dažniausiai savaitgaliais, nes jis buvo minėjęs, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau įmonės neminėjo. Jis su savo draugais jų nėra supažindinęs, o susitikdavo tik jos draugų rate. Kur jis tiksliai gyvena, nežino, tačiau kažkada bendraujant jis yra minėjęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nes jų namas, kur anksčiau gyveno, buvo kitoje gatvės pusėje. Minėtą vakarą jie buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) namą, 2 laiptinė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, 3 aukštas, buto durys tiesiai, tačiau buto duris atidariusi mergina pasakė, kad jokio A. nepažįsta. Kiek pamena, į minėtą laiptinę A., jiems kartu einant pro šalį, buvo užėjęs, sakydamas, kad ten gyvena. A. yra apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, šviesių plaukų, ovalaus veido. Minėtą vakarą jis vilkėjo juodos spalvos kelnes, mėlynos spalvos, iki juosmens striukę, avėjo juodos spalvos bateliais, ant galvos buvo užsidėjęs žieminę, šviesios spalvos kepurę, su raišteliais šonuose, ant viršugalvio buvo bumbulas, aplink buvo išsiuvinėtas užrašas ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 118-121);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-25);

- reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo darbuotojas pateikė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) bei pridavimo kvitą, kuriuo nustatyta, kad telefoną į lombardą pridavė D. M.(1 t., b. l. 90-93);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas telefonas apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyta, kad telefonas priklauso J. B. (1 t., b. l. 94-98);

- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, kaip tą, kuris pagrobė jos telefoną, nustatyta, kad tai A. M. (1 t., b. l. 128-131);

- liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kad 2018-02-17 apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) centriniame turguje, adreso nepamena, susitiko su savo sūnumi A. M., kuris jai pasakė, kad neturi pinigųir paprašė, kad lombarde užstatytų jo draugės mobiliojo ryšio telefoną, pavadinimo nepaminė, tamsiai mėlynos spalvos. Norėdama jam pagelbėti, nes jis be to skundėsi kojos skausmu, nuėjo į lombardą, kuris yra prie (duomenys neskelbtini) centrinės turgavietės, po arkomis, ir užstatė sūnaus paduotą mobiliojo ryšio telefoną. Už jį gavo 70 eurų. Užstatant telefoną, nurodė savo asmens duomenis ir buvo pateikusi savo asmens tapatybės kortelę. Gautus pinigus padavė sūnui, kuris jos laukė turguje. Jis pas ją į turgų buvo atėjęs vienas. Kad telefonas galėjo būti vogtas, nežinojo ir neįtarė, nes panašų buvo mačiusi pas sūnaus draugę I.. Jos pavardė jei gerai atsiminė D., gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino (1 t., b. l. 134-136).

Dėl veikos, numatytos LR BK 183 straipsnio 1 dalyje

- 2018-04-03 R. M. protokolas – pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad A. M. 2018-03-31 apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) paprašė vienai valandai paskolinti dviratį „(duomenys neskelbtini)“, 600 eurų vertės, tačiau sutartu laiku dviračio negrąžino ir nebandė su juo susisiekti (2 t., 3-5 b. l.);

- nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-03-30 (penktadienį) apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), kur yra jo gyvenamasis namas, atėjo jo pažįstamas A. M.. Jis jam pasakė, jog grįžo iš (duomenys neskelbtini) pėsčias, todėl yra labai pavargęs, nejaučia savo kojų, o jo paprašė, kad leistų pas save pernakvoti. 2018-03-31 (šeštadienį) apie 09.00 val. buvo abu pabudę. A. pasakė, jog jam reikia nuvažiuoti pas savo mamą, kuri dirba (duomenys neskelbtini) centrinėje turgavietėje. Taip pat nurodė, jog pasiims iš mamos 50 eurų, kuriuos gavęs nupirks jam cigarečių. Šiai kelionei A. paprašė jo dviračio „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo laikomas minėto gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, prie rūbų spintos. A. pasakė, kad grįš už valandos, todėl neįtardamas nieko blogo, paskolino savo elektrinį dviratį. Praėjo apie dvi valandas, tačiau A. negrįžo, pradėjo skambinti savo dukrai V. M., kuriai pasakė visą situaciją apie paskolintą ir negrąžinamą dviratį. Palaukė iki minėtos dienos 15.00 val., kol su dukra nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur galimai turėjo gyventi ir dirbti A.. Su dukra nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau A. nerado, bet susitiko jo motiną D. (pavardės nežino). Ji pasakė, kad sūnus A. pas ją negyvena apie metus laiko, o jiems patarė kreiptis į policiją, kadangi su teisėsauga jis jau turėjo reikalų iš ankščiau. Su dukra V. grįžo namo ir nusprendė A. palaukti dar porą dienų, tikėjosi, kad dviratį jis grąžins taikiai, tačiau iki pat 2018-04-03 (protokolo - pareiškimo pateikimo dienos) A. nebandė su juo susisiekti. Jo buvimo vieta nežinoma. Telefono numerio A. nenaudoja. Elektrinį dviratį įsigijo 2016 m., kurį iš (duomenys neskelbtini) parvežė jo viršininkas S. B. už 800 eurų. Kadangi praėjo jau 2 metai, todėl įvertinus galimą dviračio nusidėvėjimą, dviratį įkainojo 600 eurų. Dviračio įsigijimo dokumentus turi namuose, juos suradęs pateiks ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Turtas nedraustas. Daugiau aplinkybių nežino. Prie šios apklausos pridėjo dviračio skaitmeninę fotonuotrauką (t. 2, b. l. 10-14). Papildomai apklaustas R. M. parodė, kad pažįstamo A. M. pasisavintas jam priklausantis dviratis „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol yra negrąžintas, todėl jam padaryta žala šiai dienai 600 eurų neatlyginta ir reiškia civilinį ieškinį. Peržiūrėjęs turimus dviračio dokumentus, ant jų dviračio kėbulo numerio nerado. Yra tik naudojimosi instrukcija vokiečių kalba (2 t., b. l. 24).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. M. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai papasakojant faktines aplinkybes, nukentėjusiosios J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie jos atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus, liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. M. įvykdė vagystę, t. y. 2018-02-16 apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), bute pagrobė svetimą turtą – J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), 350 eurų vertės. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. M. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

LR BK 183 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Išnagrinėjus bylą, teismas nustatė, kad A. M. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: 2018-03-31 apie 9.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. M. paprašydamas vienai valandai paskolinti dviratį „(duomenys neskelbtini)“, 600 eurų vertės, tačiau sutartu laiku dviračio negrąžindamas, tokiu būdu pasisavino nukentėjusiajam R. M. priklausantį turtą – dviratį „(duomenys neskelbtini)“. Tokias išvadas leidžia daryti tiek paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tiek nukentėjusiojo asmens R. M. protokolas – pareiškimas apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs, logiški parodymai bei kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 183 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. LR BK 183 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įgyja realią galimybę naudotis ar disponuoti neteisėtai užvaldytu turtu. Nagrinėjamu atveju A. M., pasisavinęs jam patikėtą svetimą turtą - dviratį, turėjo realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, tame tarpe – ir parduoti kitiems asmenims ar išmainyti į alkoholinius gėrimu, ko neneigė apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58-60), tiek teisme.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam A. M. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

A. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas 4 kartus teistas (2 t., b. l. 93-1106). Nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe - pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 str. 1 d. (2 t., b. l. 107-109), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Linkęs daryti nusikaltimus nuosavybei. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. M., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujų nusikalstamų veikų padarymą būtent laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės mažesnę nei bausmės vidurkis dalį, atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra jauno amžiaus, savo kaltę visiškai pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, itin kritiškai įvertino savo neteisėtus veiksmus, turi mažametį vaiką.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-24 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-06-27 13.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2018-08-27 (2 t., b. l. 65-66, 79-82 LR BK 65 str., 66 str.).

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-24 nuosprendį.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė nustatyti A. M. bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją. Toks jo prašymas nepagrįstas.

Vadovaujantis LR BK 50 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. LR BVK 63 straipsnis nustato analogišką nuostatą – tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis LR BK 50 straipsnio nuostatomis. LR BVK 90 straipsnio 1 dalis numato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose, tačiau teismas, parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, nėra varžomas LR BVK nuostatų, t. y. už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ne visais atvejais paskiriamas atlikti atviroje kolonijoje, o kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šiuo nagrinėjamu atveju padaryti 2 nesunkūs nusikaltimai (LR BK 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau A. M. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui, sistemingai daro analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir yra linkęs nusikalsti, baustas ir administracine tvarka, tame tarpe – neseniai ir už veiką, kuri pagal pagrobto turto vertę sudarė administracinio nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje, nebus pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurių paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad kaltinamojo asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdis sąlygojo asmens teisių suvaržymą, todėl yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė. LR BVK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos paskatinimo priemonės. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Akivaizdu, kad A. M. galimybės būti perkeltam ir atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje priklauso tik nuo jo paties suinteresuotumo ir noro taisytis. Taigi, A. M. galės būti perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje, jei egzistuos LR BVK 140 str. numatytos sąlygos, ir taip nuspręs teismas pagal pataisos namų administracijos teikimą.

Be to, nustatyti A. M. bausmę atlikti atviroje kolonijoje būtų nepagrįsta ir todėl, kad ankstesniu, t. y. 2018-07-24 nuosprendžiu asmeniui laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Šio nuosprendžio A. M. apeliacine tvarka neskundė, vadinasi, sutiko su jam nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis. Pripažinus A. M. kaltu dėl dar dviejų naujų nusikalstamų veikų padarymo, jo teisinė padėtis šiuo aspektu neturi gerėti.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis minėtą turtinę žalą patyrė dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo A. M. veiksmų, pareikštas R. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš A. M. nukentėjusiojo R. M. naudai priteistina 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

Prokurorės 2018-07-16 nutarimu (2 t., 113-114) A. M. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimas (realiai jam atlyginta padaryta turtinė žala).

- mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkei J. B. (1 t., b. l. 99-101), – paliktinas J. B. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. M. nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią sumažintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-24 nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę A. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018-08-27.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2018-06-27 13.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2018-08-27, išbūtą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-24 nuosprendį.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti R. M. iš A. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą A. M. turtui – 600 eurams, esantiems asmeninėje banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus nukentėjusiajam R. M. padarytą turtinę žalą.

- mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintą savininkei J. B., – palikti J. B. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.