Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-548-513/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-09
Bylos Nr.: 2S-548-513/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00430-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Suinteresuotas asmuo: A. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-548-513/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00430-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis A. S. prašė A. M. už 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S1f-71172 nustatytų įpareigojimų nevykdymą skirti baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškimas patenkintas ir A. M. už 2021 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymo Nr. S1f-71172 „Dėl transporto priemonės pristatymo“ reikalavimų nevykdymą paskirta 5 Eur bauda už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 2 d.

3. Teismas nustatė, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/00767 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai. 2020 m. gegužės 20 d. turto arešto aktu Nr. Sle-46902 vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/00767 areštuotas skolininkui priklausantis turtas, taip pat ir įkeista transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas įpareigotas areštuotą transporto priemonę pristatyti antstoliui apžiūrai per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos arba nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą. Antstolio reikalavimai nebuvo įvykdyti.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu „Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. Slf-71172 skolininkas pakartotinai įpareigotas pristatyti antstoliui areštuotą automobilį apžiūrai arba raštu nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą. Patvarkymas Nr. Slf-71172 skolininkui įteiktas 2021 m. gruodžio 16 d. asmeniškai, tačiau patvarkymu nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti.

5. Teismas nurodė, kad atlikdamas savo funkcijas antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). Teismas nurodė, kad antstolio reikalavimai neįvykdyti, transporto priemonė nepristatyta, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininkas, gavęs antstolio reikalavimą, būtų kreipęsis į jį su kokiais nors prašymais ar būtų nurodęs įpareigojimų neįvykdymą galinčias pateisinti priežastis ar ginčijęs antstolio veiksmus.

6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus, skolininkas nepranešė apie antstolio reikalavimų nevykdymo priežastis. Tai, kad A. M. nevykdo 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymo, apsunkina vykdomojo dokumento vykdymą. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas skirti baudą už antstolio teisėto reikalavimo nevykdymą (CPK 585 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo A. M. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo.

8. Argumentuoja, kad antstolio reikalavimo pateikti automobilį apžiūrai įvykdyti negalėjo, nes dar 2021 m. liepos 4 d. automobilį pardavė. Teigia, kad antstolį informavo žodžiu, tačiau antstolis vis tiek kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Pažymi, kad išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš jo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį yra išieškoma dalis skolos, 2022 m. balandžio 11 d. jis 226,83 Eur skolos likutį sumokėjo ir šiuo metu su kreditoriumi yra pilnai atsiskaitęs.

Atsiliepimas

9. Antstolis A. S. atsiliepimu dėl atskirojo skundo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 19 d. antstolio kontoroje gauta išieškotojo informacija, kad skolininkas yra pilnai atsiskaitęs. Vykdomojoje byloje yra vykdomas vykdymo išlaidų išieškojimas.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu dėl atskirojo skundo palieka spręsti teismo nuožiūra.

11. Nurodo, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų reikalauja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtųsi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas kuo greičiau ir realiai būtų įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad A. M., vykdantis individualią veiklą, įsiskolinimą pagal 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VIA_SP1-5 sumokėjo, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. VIA_P-205 apie šias aplinkybes informavo antstolį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

15. Apeliantas A. M. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – automobilio 2021 m. liepos 4 d. pardavimo sutartį bei 2022 m. balandžio 11 d. mokėjimo kvitą.

16. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, naujai pateikti įrodymai turi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, yra susiję su bylos dalyku, dėl jų proceso dalyviai pasisakė atsiliepimuose į atskirąjį skundą, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog šiuo atveju nauji įrodymai priimami.

Dėl skundžiamos nutarties

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo antstolio prašymą ir paskyrė skolininkui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/00767 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai pagal 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. VIA_SP1-5. Antstolio 2020 m. gegužės 20 d. turto arešto aktu Nr. Sle-46902 vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/00767 areštuotas skolininkui priklausantis turtas, taip pat ir įkeista transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas įpareigotas areštuotą transporto priemonę pristatyti antstoliui apžiūrai per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos arba nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu „Dėl transporto priemonės pristatymo“ Nr. Slf-71172 skolininkas pakartotinai įpareigotas pristatyti antstoliui areštuotą automobilį apžiūrai arba raštu nurodyti areštuotos transporto priemonės saugojimo vietą. Patvarkymas Nr. Slf-71172 skolininkui įteiktas 2021 m. gruodžio 16 d. asmeniškai, tačiau patvarkymu nustatyti reikalavimai neįvykdyti.

19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, bauda skolininkui už antstolio reikalavimų nevykdymą skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas antstolio reikalavimo ir pakartotinio reikalavimo pristatyti automobilį apžiūrai ar nurodyti jo buvimo vietą nevykdė, į antstolio nurodymus nereagavo, nors apeliantas teigė, kad žodžiu informavo antstolį apie automobilio pardavimą, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat skolininkas neteikė jokios informacijos apie antstolio nurodymų nevykdymą ir antstolio prašymą dėl baudos skyrimo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Taigi, formalus teisinis pagrindas skirti skolininkui baudą buvo. Tačiau skolininkas su atskiruoju skundu pateikė automobilio, kurį antstolis reikalavo pristatyti apžiūrai, 2021 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, be to, po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo visiškai atsiskaitė su kreditoriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms paskirtos baudos palikimas skolininkui neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei baudos tikslų skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti antstolio reikalavimus. Nustačius, kad skolininkas atsiskaitė su kreditoriumi, antstolio reikalavimai pateikti automobilį apžiūrai, nors formaliai ir nepanaikinti, nebeteko teisinės reikšmės ir jų vykdymas nebėra aktualus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas patenkinti apelianto atskirąjį skundą.

21. Esant nustatytoms aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkui skyrimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. S. pareiškimo skirti baudą netenkinti.

Teisėja Irma Čuchraj