Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-571-245-2013

2013 m. birželio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant išteisintajam V. R., gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d. (pagal 2012-09-15 epizodą, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių), BK 155 str. 1 d. (pagal 2012-09-28 epizodą, neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką), BK 155 str. 1 d. (pagal 2012-10-13 epizodą, neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką);

L. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. išteisintas pagal BK 155 str. 1 d. dėl to, kad jis 2012-09-15 16.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Jonavoje, išsakydamas žodžius „tu debilas, asilas, tu iš debilų giminės, aš tave užmušiu ir necenzūrinius, užgauliai pažemino L. Z..

Be to, jis išteisintas pagal BK 155 str. 1 d. dėl to, kad jis 2012-09-28 laikotarpyje tarp 11 val. ir 14 val., Jonavos mieste, tiksliai vieta nenustatyta, važinėdamas automobiliu (markė nenustatyta), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsakydamas žodžius „debilas“ užgauliai pažemino L. Z..

Be to, jis išteisintas pagal BK 155 str. 1 d. dėl to, kad jis 2012-10-13 apie 16.10 viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Jonavoje, išsakydamas necenzūrinius žodžius ir tai kartodamas daug kartų, užgauliai pažemino L. Z..

Teismo posėdyje išteisintasis ir jo atstovė advokatė prašė L. Z. skundą atmesti.

L. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal L. Z. apeliacinį skundą konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, išteisindamas V. R. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 155 str. 1 d. Nėra jokio pagrindo netikėti apylinkės teismo išvadomis, kadangi jos pagrįstos teisminio nagrinėjimo metu ištirtų duomenų visuma.

Kaip teigia apeliaciniame skunde L. Z., V. R. išsakyti kaltinime paminėti žodžiai jį pažemino, pakenkė jo reputacijai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad išsakytų žodžių turinys negali būti vertinamas kaip siekis asmeniškai pažeminti L. Z..

BK 155 str. 1 d. numatyta veika įžeidimas pasireiškia aktyviais tyčia atliktais veiksmais: viešai – veiksmu, žodžiu arba raštu užgauliai pažeminant kitą žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Taigi įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Šiuo atveju privatus kaltintojas V. R. kaltino jį įžeidus, viešai pavadinant „debilu“, „idiotu“, „asilu“, dar ir kitais necenzūriniais žodžiais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. R., 2012-09-15 prie (duomenys neskelbtini),, iš straipsnių rajono laikraštyje žinodamas, kad L. Z. yra teisiamas už pedofiliją, privažiavus dviračiu prie L. Z., pastarasis pradėjo jį fotografuoti, o kartu ir keikti, užgaulioti. Toks jo elgesys jį suerzino ir jis atsakė tuo pačiu, t.y. pavadino L. Z. debilu. Tokį jo elgesį L. Z. pats išprovokavo. Kito epizodo metu 2012-09-28 ryte jį, sėdant į automobilį, L. Z. pradėjo fotografuoti, tačiau šiuo atveju V. R. jo įžeidžiančiai nevadino. Kaltinamasis parodė, kad 2012-10-13 L. Z. necenzūriniu žodžiu nevadino, tik stebėjo jį. Iš visų jam pateiktų kaltinimų V. R. pripažino tik pirmąjį, tačiau parodė, kad įžeisti L. Z. jis nesiekė, o kaltinime minimus žodžius jis pasakė paveiktas emocijų, išprovokuotas paties L. Z.. Teisme privatus kaltintojas parodė, kad V. R. išsakė kaltinime nurodytus žodžius, jis patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Liudytoja A. P. patvirtino tik tai, kad 2012 rugsėjo mėn. ji girdėjo, kaip V. R. automobilyje susinervinęs dėl L. Z. fotografavimo, pasakė „pažiūrėkit, ką tas idiotas daro“. Liudytojas N. B. parodė, kad jis su L. Z. sutiko 2012-10-12 kaltinamąjį, kuris jiems pasakė „du pederastai“, tačiau jis dėl tokio kaltinamojo pasakymo neįsižeidė. Apylinkės teisme buvo perklausyti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose girdėti, kaip kaltinamasis sako žodžius „asilas, debilas, iš debilų giminės“, bet visiškai negirdėti necenzūriniai žodžiai, grasinimas „aš tave užmušiu, kurie nurodyti kaltinime. Teisme apklausto liudytojo L. M. parodymų galima daryti tik prielaidą dėl pavartotų keiksmažodžių, įvertinant tai, kad jis yra pažįstamas su L. Z., todėl gali būti neobjektyvus. Byloje duomenų, kad V. R. turėjo tyčią pažeminti ir įžeisti L. Z., nėra.

Taigi, esant prieštaringiems įrodymams, kolegija neturi pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę teikti privataus kaltintojo teismo posėdžio metu duotiems parodymams. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju V. R. padarytas veiksmas – automobilyje ir viešoje vietoje išsakyti žodžiai, negali būti laikomas padarytu tiesiogine tyčia, kadangi kaltininkas susiklosčiusioje situacijoje tinkamai nesuvokė užgaulių ir žeminančių savo išsakytų žodžių privataus kaltintojo atžvilgiu pobūdžio, nes nenustatyta, jog V. R. nepagarbiai išsakytuose žodžiuose buvo motyvuoto ir sąmoningo ketinimo užgauliai pažeminti L. Z., o tokį jo elgesį išprovokavo paties L. Z. veiksmai – jo filmavimas ir paties pasakyti užgaulūs žodžiai, kuris tuo metu elgėsi iššaukiančiai. Kitu atveju – automobilyje V. R. pasakyti žodžiai „koks čia idiotas ir ką ruošiasi daryti“ taip pat nėra skirti asmeniškai L. Z., nes juos girdėjo tik automobilyje sėdėjusi moteris. Citatos turinys rodo V. R. nustebimą, patvirtina pastarojo reakciją į L. Z. veiksmus. L. Z. įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 153 str. dėl mažamečių asmenų tvirkinimo, ir tai yra jam žinomas ir pripažintas faktas. Iš apelianto apeliacinio skundo turinio ir pastarojo privataus kaltinimo turinio nėra aišku, ar jo ginčas - anksčiau paminėti veiksmai yra susiję su veikomis dėl minėto nuosprendžio, todėl išsamiau dėl to nepasisakoma. Esant tokioms aplinkybėms V. R. poelgis, t. y. viešoje vietoje išsakyti kaltinime paminėti žodžiai, vertintini kaip V. R. emocijų gynybinis proveržis susidariusioje situacijoje. Teismas tai traktuoja kaip susiklosčiusios konfliktinės situacijos rezultatą, bet ne sąmoningą kryptingą veiksmą siekiant užgauliai įžeisti L. Z..

Taigi, nenustatyta, jog V. R. nepagarbiai išsakytuose žodžiuose buvo motyvuoto sąmoningo ketinimo užgauliai pažeminti L. Z., jis nesiekė šiurkščiai pažeisti kito žmogaus orumo, ir jo veikoje nebuvo subjektyviųjų tiesioginės tyčios įžeisti L. Z. požymių (elementų). Esant šioms aplinkybėms V. R. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. padarymo visais trim atvejais, nėra teisinio pagrindo. Pirmame epizode 2012-09-15 V. R. išteisintas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, o kituose epizoduose - 2012-09-28 ir 2012-10-13 privatus kaltintojas L. Z. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų apie V. R. neva padarytas nusikalstamas veikas, jo kaltinimai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl V. R. dėl šių epizodų išteisintas pagrįstai, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant jam inkriminuotus nusikaltimus (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pripažinti V. R. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d., vadovaujantis vien L. Z. parodymais, nėra pagrindo dar ir todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl išteisintojo kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį V. R. atžvilgiu, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nėra, dėl to privataus kaltintojo L. Z. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendis paliekamas galioti, keisti jį apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,

nutarė:

privataus kaltintojo L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendį palikti galioti.