Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1142-567/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
2A-1142-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marijonas Greičius, Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
I. Š., S. B., A. B.
Atsakovas
O. G.
Trečiasis asmuo
notarės L
Advokatai
Evaldas Skurvydas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,

sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3788-833/2010 pagal ieškovų I. Š., S. B., A. B. ieškinį atsakovei O. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarės L. T. ir R. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai I. Š., S. B. ir A. B. pateikė 2007-05-17 ieškinį ir 2009-12-08 patikslintą ieškinį, prašydami pripažinti J. B. 2006-02-22 testamentą negaliojančiu. Nurodė, kad 2006-11-19 mirė J. B., ieškovės I. Š. tėvas, S. B. ir A. B. senelis. J. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Testamentu visą savo turtą J. B. paliko savo seseriai O. G.. 2006-02-22 testamentas sudarytas, pasirašytas ir patvirtintas Kauno m. 8-ojo notarų biuro notarės L. T.. Ieškovė I. Š. 2007-12-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Ieškovai S. B. ir A. B. 2007-02-19 kreipėsi į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nes jų tėvas J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus antros grupės invalidas, žuvo 2006-12-20 ir nespėjo priimti palikimo (LR CK 5.12 str., 5.20 str.). J. B. pas notarą dėl testamento surašymo nesikreipė ir neprašė surašyti tokio turinio testamento, koks buvo surašytas ir patvirtintas. Testamentas pasirašytas ir patvirtintas, dalyvaujant pašaliniams ir suinteresuotiems asmenims, tuo pažeidžiant informacijos apie testamento sudarymą ir jo turinį, konfidencialumo reikalavimą. J. B. pasirašė testamentą, nežinodamas jo turinio, nesuprato atliekamų veiksmų prasmės ir pasekmių arba testamentą sudarė ne laisva valia. Testamentas neatitinka testamento turiniui keliamų reikalavimų, nėra nurodyta sudarymo vieta ir laikas, kaip nustatyta testatoriaus tapatybė ir veiksnumas, nenurodyta, ar testatorius buvo išreiškęs valią, kad testamento sudarymo metu dalyvautų pašaliniai žmonės, nenurodyta, kokie asmenys dalyvavo, sudarant testamentą, nenurodyta, kodėl testatorius atima paveldėjimo teisę iš pirmos eilės įpėdinių ir iš kurių atima, nenurodyta, ar testatoriui išaiškinta atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės. Iki mirties testatorius bendravo su savo dukra ir sūnumi, jie padėdavo tėvui, tėvas ne kartą žadėjo palikti jiems turtą po savo mirties (LR CK 1.5 str., 1.70 str. 1 d., 1.78 str. 1.80 str. 5.15 str., 5.16 str. 1 d, 2 d., 5.17 str. 1 d., 5.18 str., 5.19 str. 3 d., 5.28 str. 3 d., Notariato įstatymo 28 str. - 31 str., 34 str., 47 str., 48 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė O. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas Kauno medicinos universiteto klinikose, Eivenių g. 2, Kaune. Jį sudarė ir pasirašė J. B., be kitų asmenų, dalyvaujant Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarei L. T., kuri patvirtino testamentą. Tapatybę ji nustatė pagal pasą, patikrino J. B. veiksnumą ir parašo tikrumą, išaiškino testamento sudarymo prasmę ir pasekmes. I. Š. ir sūnus J. B. nesirūpino savo tėvu, jo visiškai neprižiūrėjo ir praktiškai iš viso nebendravo. Testatorių J. B. iki jo mirties prižiūrėjo ir juo rūpinosi sesuo O. G., todėl jis ir paliko jai visą savo turtą. J. B. ir B. B. santuoka buvo nutraukta 1970-11-10, o gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), J. B. įsigijo 1983-08-16. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra J. B. paveldėtas turtas, į kurį jam Utenos apskrities viršininko 2003-10-09 sprendimu Nr. 131197 buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kiti nurodyti statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai – ūkinis pastatas, kiemo statiniai, kurie J. B. buvo 1983-08-16 įsigyti kartu su gyvenamuoju namu. Testatoriaus J. B. mirties dienai jo sūnus J. B., miręs 2006-12-20, neturėjo teisės į privalomą palikimo dalį. Aplinkybė, kad testatoriaus sunūs dėl kurtumo buvo antros grupės invalidas, nereiškia, kad jam buvo reikalingas išlaikymas.

Tretysis asmuo notarė L. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad 2006-02-22 nuvyko pagal jai priklausomą aptarnaujamą teritoriją į Kauno miesto universiteto akademines klinikas pas testatorių, kuriam patvirtino jo prašymu testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtinant testamentą, notarei nekilo įtarimų dėl jo asmens tapatybės.

Tretysis asmuo notarė R. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad 2007-02-22 Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla (Nr. (duomenys neskelbtini)) po J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-03-01 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė O. G. iš ieškovų 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 333 Lt iš kiekvieno. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų – Paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo gydymo bei informacijos apie jį teikimo blankų (1 t., b. l. 107 – 122) matyti, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius J. B. gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose. Notarė L. T. nurodė, kad dažnai vyksta į Kauno medicinos universiteto klinikas atlikti notaro paslaugas, nes ši gydymo įstaiga priklauso jos aptarnaujamai teritorijai. Notarę pas tuomet besigydantį testatorių pakvietė atsakovė, kuri 2006-02-22 kartu su kaimyne L. Š. notarę nuvežė pas ligonį. Testatorius tuo metu gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikų širdies skyriuje. Notarė teigė pasiteiravusi testatoriaus vardo, pavardės, gimimo metų, taip pat paklausė, kodėl jis turtą palieka ne vaikams. Testatorius notarei paaiškino kad jo abu vaikai yra užsienyje, sutuoktinės jis neturi. Notarė kvietėsi gydytoją K. V. paaiškinti testatoriaus sveikatos būklę. Notarei buvo paaiškinta, kad testatorius serga širdies liga, dėl to jai nekilo abejonių dėl testatoriaus veiksnumo. Notarės įsitikinimu, testatorius puikiai suprato savo veiksmus, jis išreiškė valią testamentu palikti turtą seseriai. Notarė garsiai jam perskaitė testamento tekstą, po kuriuo jis pasirašė. Ieškovų argumentai, jog, sudarydamas testamentą, J. B. negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, bei kad testamentą pasirašė kitas asmuo, o ne testatorius, yra paneigti ekspertų išvadomis. 2008-12-06 - 2009-01-26 buvo atliekama Teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikę ekspertai, pateikė teismui išvadą, jog pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad J. B. 2006-02-22 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (1 t., b. l. 188-190). 2009-06-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai atliko rašysenos ekspertizę ir ekspertizės aktu konstatavo, jog 2006-02-22 testamente įrašus įrašė ir pasirašė J. B. (2 t., b. l. 2 - 4). Liudytoju apklaustas ieškovės I. Š. vyras D. Š. paaiškino, kad 2004 metais jo žmona I. Š. išvyko kartu su juo gyventi į Portugaliją, kurioje jie kartu su savo dviem vaikais gyvena iki šiol. Ieškovės sutuoktinis parodė, kad su jos tėvu per visus tuos penkerius metus jie bendravo, skambindami jam iš Portugalijos telefonu. Liudytojas patvirtino, kad nuo 2004 metu jo žmona, ieškovė I. Š. savo tėvo nebematė (2 t., b. l. 66). Ieškovė I. Š. teismui patvirtino, kad paskutinį kartą tėvą matė prieš penkerius metus. Teismas nustatė, kad testatoriaus sūnus mirė užsienyje (Airijoje), paskutiniu metu Lietuvoje negyveno. Teismas pripažino nepagrįstu ieškinio argumentą, jog ieškovai S. B. ir A. B. paveldėjo teisę į savo tėvo, testatoriaus sūnaus, privalomąją palikimo dalį, nes jis buvo antros grupės invalidas dėl kurtumo. Teismas pažymėjo, kad teisę į privalomą palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Ieškovai S. B. ir A. B. neįrodė, jog jų tėvas mirties dieną buvo išlaikomas testatoriaus (LR CK 5.18 str. 1 d., 5.19 str.1 d., 5.28 str., CPK 93 str.).

Šalies argumentai

Ieškovė I. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-01 sprendimą ir tenkinti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną, jo sveikatą, psichikos būklę, ir sudaryto sandorio turinį, jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-451/2005).

2) Aplinkybė, kad testatoriaus vaikai gyveno užsienyje nepatvirtina, kad jie nebendravo su tėvu. Su tėvu apeliantė nuolat palaikė ryšius, bendravo telefonu. Dėl didelio atstumo bei darbinių santykių negalėjo pastaruosius penkerius metus atvykti į Lietuvą, tačiau dėl to ryšiai su tėvu nenutruko ir netapo blogesni. Šio fakto neginčijo ir atsakovė.

3) Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad būtent atsakovės iniciatyva buvo surašytas testamentas, nes pati atsakovė atvežė notarę sunkai sergančiam ligoniui ir ligoninėje gulinčiam testatoriui, testamentas buvo iš anksto parengtas pagal atsakovės pageidavimą. J. B., prieš patekdamas į ligoninę, gyveno vienas, atsakovė jo neslaugė, neprižiūrėjo, neišlaikė. Apeliantė su savo sutuoktiniu reguliariai siųsdavo savo tėvui pinigų, prisidėdavo materialiai prie jo išlaikymo.

4) Notarė nurodė, kad kvietėsi gydytoją K. V. paaiškinti testatoriaus sveikatos būklę. Gydytojas K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad niekas jo nekvietė, sudarant testamentą jis nedalyvavo. Notarė, tvirtindama testamentą, neatliko LR Notariato įstatymo 30 str., 31 str. nustatytų veiksmų ir nenustatė tikrosios testatoriaus valios, o tik vykdė atsakovės nurodymus.

5) Teismas nevisapusiškai įvertino įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, šališkai visus įrodymus vertino tik atsakovės naudai, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė O. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, kad testatorius ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato ir/ar negalėjo valdyti savo veiksmų, nėra. Testatorius turėjo savo nuožiūra nuspręsti, kam palikti savo turtą. J. B. pagrįstai paliko visą savo turtą seseriai, nes atsakovė visą laiką juo rūpinosi ir iki mirties prižiūrėjo.

Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija pažymi, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, išreiškia testatoriaus valią ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip sandoris, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio elemento. Testatorius turi turėti visišką veiksnumą testamento sudarymo momentu. Net tuo atveju, kai testatorius pripažįstamas neveiksniu po testamento sudarymo, tai neturi įtakos testamento galiai. Niekas negali versti asmenį sudaryti testamentą kieno nors naudai. Įstatymas nedraudžia asmenims prašyti, kad testatorius sudarytų testamentą. Tuo atveju, kai testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva testatoriaus valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro savaime testamento negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008-12-06 - 2009-01-26 pomirtinės Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose (1 t., b.l. 188-190) nurodyta, kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad J. B. 2006-02-22 testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizės akto Nr.11-1254(09) išvadoje (2 t., b. l. 2 - 4) nurodyta, kad 2006-02-22 testamente įrašus įrašė ir pasirašė J. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi šiomis išvadomis, nes apeliantė nenuginčijo šių išvadų ir nepateikė įrodymų dėl šių išvadų nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti testatoriaus veiksnumu, jo valios tikrumu, nes ginčijamo testamento turinys yra teisėtas ir atitinka imperatyviuosius testamento formos reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Ta aplinkybė, kad testatoriaus vaikai gyveno užsienyje, kad apeliantė nuolat palaikė ryšius su tėvu, bendraudama telefonu, kad dėl didelio atstumo bei darbinių santykių negalėdama pastaruosius penkerius metus atvykti į Lietuvą, apeliantė prisidėjo materialiai prie tėvo išlaikymo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų apeliantei, nes nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad testatoriaus laisvė sudaryti testamentą buvo pažeista. Tai, kad atsakovė atvežė notarę testatoriui, gulinčiam ligoninėje, savaime nesudaro teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą testamentą, nes apeliantė neįrodė, kad testatorius buvo verčiamas sudaryti testamentą. Byloje nėra duomenų, kad J. B., prieš patekdamas į ligoninę, gyveno vienas, atsakovė jo neslaugė, neprižiūrėjo, neišlaikė.

Aplinkybės, kad notarė L. T. teiravosi pas gydytoją K. V. dėl testatoriaus sveikatos būklės, savaime nereiškia, kad gydytojas K. V. privalėjo dalyvauti, sudarant testamentą. Byloje nėra duomenų, kad notarė L. T., tvirtindama testamentą, neatliko LR Notariato įstatymo 30 str., 31 str. nustatytų veiksmų ir nenustatė tikrosios testatoriaus valios. Apeliantė nepateikė duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė mano turinti prigimtinę teisę paveldėti testatoriaus turtą, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pati apeliantė kritiškai nevertina savo elgesio, nes nuo 2004 metų gyvendama užsienyje iki 2006-11-19 jos tėvo mirties, bendraudama su tėvu telefonu, formaliais pagrindais ginčijo 2006-02-22 testamentą, tuo parodydama, kad nesivadovauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principais, kritikuodama testatoriaus valią.

Aplinkybės, kad apeliantė yra testatoriaus pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, savaime nesuteikia apeliantei jokių teisinių privilegijų, nes testatorius, sudarydamas 2006-02-22 testamentą, nebuvo pripažintas neveiksniu, neturėjo psichikos sutrikimų, jo valia buvo tikra ir laisva, testamento turinys teisėtas ir testamento forma atitinka imperatyvius įstatymų reikalavimus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti J. B. 2006-02-22 testamentą negaliojančiu. Teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo elgtis rūpestingai ir veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutarties civilinėje byloje Nr.3k-3-451/2005 išaiškinimai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės: nurodytoje byloje nustatyta, kad testatorius sirgo psichine liga, o nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.78 str. 1.80 str.; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 218 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įgijo pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 1000 Lt (2 t., b.l. 107-108) už advokato teisines paslaugas - atsakovės naudai, 19,70 Lt (2 t., b.l. 105) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų - valstybės naudai (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. Š. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės O. G. naudai.

Priteisti iš ieškovės I. Š. 19,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Danutė KutrienėMarijonas Greičius