Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam J. P. (J. P.) (nuotoliniu būdu naudojant ZOOM programą), jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotajai atstovei Gintarei Matulionytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Institucija) viršininko Mindaugo Žirlio teikimą Nr. RV-23-7458 dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. P. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendį, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, 12 punktą, 13 punktą, ir vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 ir 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1998 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus.

2. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad pataisos namuose J. P. bausmę atlieka nuo 2008 m. spalio 3 d. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios šiuo metu negalioja. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis šešiolika kartų skatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat teikime nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu J. P. kaltės nepripažino, tačiau vertinimo metu nuteistasis savo vaidmenį neminimalizuoja, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, supranta, jog privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Pataisos namuose sudarė santuoką, su žmona palaiko artimą ryšį.

2.2. Teikime nurodoma ir tai, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatyta: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų; esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti; dengti priteistą civilinį ieškinį. Per plano vykdymo laikotarpį J. P. nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, daug kartų skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Atvykęs į pataisos namus J. P. pareiškė norą dirbti, kurį laiką jam nebuvo suteikta galimybė įsidarbinti, vėliau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Pataisos įstaigoje dirba, dėl ko jaučiasi reikalingas, rodo aukštą darbinę motyvaciją. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo dar vieną specialybę – dailidės modulinėje profesinio mokymo programoje įgijo III-čią kvalifikacijos lygį. Įsidarbinęs nuteistasis pradėjo dengti civilinį ieškinį, pagal gautus vykdomuosius patvarkymus yra išskaičiuota 622 Eur suma iš priteistos 49 150 Eur sumos. J. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

2.3. Be kita ko, Institucijos teikime akcentuojama ta aplinkybė, kad paskutinį kartą J. P. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2013 m., vadinasi, kad daugiau nei 10 metų įkalinimo įstaigoje nuteistasis elgiasi tinkamai, pažeidimų nedaro, galiojančių nuobaudų taip pat neturi. Gyvenamosios vietos adresas laisvėje pakeitus bausmę yra patvirtintas, gyvena iš gaunamo atlyginimo ir artimųjų siunčiamų lėšų. Be to, nors ir rizikos balų įverčiai nekito, tačiau yra stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtais būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu asmuo ilgą laiką geba neįsivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas, nuteistojo emocinis fonas ramus, neteisina savo elgesio nusikaltimų metu, kaltę pripažįsta, gailisi.

3. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais. Nuteistasis J. P. ir jo gynėja advokatė prašė teikimą tenkinti. Prokurorė prašė teikimą atmesti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau kaip 20 metų, bausmės pradžia – 1998 m. rugpjūčio 15 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Iš J. P. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, buvo 16 kartų skatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, pataisos įstaigoje sudarė santuoką, džiaugiasi tvirtais santykiais, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbūvio kūrimo, reguliariai lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologes, be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose, dirba Turto valdymo skyriuje tvarkinio pareigose, dengia iš gaunamo darbo užmokesčio priteistą civilinį ieškinį, neturi diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytos žalos mąstą aukoms, jų artimiesiems ir visuomenei. Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

6. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. kovo 14 d. nuteistajam J. P. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atliekant pakartotinį rizikos vertinimą 2023 m. gegužės 5 d. nuteistojo J. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors vertinimo metu ir buvo nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos, tačiau esminių pokyčių nebuvo fiksuota. Nors vien tik ši aplinkybė (vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant ją, būtina įvertinti ir J. P. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, ir leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai teigiama linkme pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 9 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir 3 kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina ir tai, kad nors ir egzistuoja nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, pakartotinio įvertinimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau išryškėjo ir nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Vis dar didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai kaip nestabili darbo patirtis, priteistas civilinis ieškinys, būdingas rizikingas, pavojingas, elgesys, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį ir kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą.

7. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, J. P. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė, ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus maža, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

8. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. P. anksčiau neteistas, bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 24 straipsnio 4 dalis, 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalis, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6 punktas, 9 punktas, 11 punktas) padarymą, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Nuteistasis J. P. savo kaltę dėl plėšimo neigė, dėl vagystės – prisipažino, dėl nužudymo kaltu neprisipažino, tačiau per parengtinį tyrimą apklausiamas kaip įtariamasis J. P. kaltu prisipažino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą J. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu J. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

9. Be to, baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Bylos duomenimis Institucija nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 49 151 Eur išieškojimo, šiuo metu padengta vos 622 Eur suma iš nuo 2020 m. kovo 3 d. gaunamo atlyginimo, kai nuteistasis įdarbintas valytoju. Iš šių faktų galima daryti išvadą, kad J. P. iš esmės nevengia ieškinio atlyginimo, o jo nuostata į darbą socialinio tyrimo išvadoje vertintina kaip teigiama, vis dėlto, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors negalima teigti, kad nuteistasis nededa pastangų priteistai žalai atlyginti, priteistos žalos atlyginimas yra formalus ir nepakankamas bei neatitinkantis BPK 51 straipsnio 2 dalies sąlygos.

10. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį J. P. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

11. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam J. P. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

12. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į papildomai teikimo nagrinėjimo metu pateiktus papildomus dokumentus (įvardinti kaip prašymai), kuriuose nuteistojo motina S. P., nuteistojo brolis S. P. ir nuteistojo žmona G. G. prašo tenkinti Institucijos teikimą ir paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę J. P.. Minėti asmenys teigia, kad padės jam adaptuotis išėjus į laisvę, parems finansiškai, tačiau apygardos teismui pateikti papildomi dokumentai nesudaro pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų patenkintas Institucijos teikimas ir J. P. paskirta terminuotas laisvės atėmimo bausmė.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam J. P. (J. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.