Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5062-841/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 nutartį, apeliantė D. K. prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyti vykdymo veiksmus iki 2021-04-02 ir 2021-04-16 skundų išnagrinėjimo iš esmės dienos. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų prašymui nagrinėti reikšmingų aplinkybių ir netyrė pateiktų įrodymų bei informacijos, kuo pažeidė CPK 265 str. 1 d., 443 str. 8 d. Šis procesinių teisės normų pažeidimas turi esminę reikšmę nutarties panaikinimui.

3.2. 2021-04-19 skundo pagrindas - antstolio neveikimas. Antstolis vykdomojoje byloje nėra išnagrinėjęs dviejų jam pateiktų skundų (2021-02-02 ir 2021-02-16). Skundų pagrindas - antstolio areštuotas turtas, priklausantis pareiškėjai ir tretiesiems asmenims. Šiuo metu, antstolis, dar neišnagrinėjęs skundų dėl areštuoto turto, kurie būtent ir persiųsti teismui, jau paskyrė jo vertinimo laiką - 2021-05-05. Išnagrinėjus ir tenkinus šiuos du skundus, antstolis privalėtų keisti turto arešto aktus. Tai yra akivaizdus antstolio piktnaudžiavimas, o visi to įrodymai ir paaiškinimai teismui buvo pateikti 2021-04-19 skundu, kartu persiunčiant ir antstolio 2021-02-02 ir 2021-02-16 neišnagrinėtus skundus. Taigi teismo motyvas, kad 2021-04-19 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje yra nepagrįstas ir neįrodytas yra nemotyvuotas ir priešingas teisei, todėl negali būti laikomas teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog teismas nepagrįstai prašymo netenkino. Pareiškėja nurodo, kad antstolis vykdomojoje byloje nėra išnagrinėjęs dviejų jam pateiktų skundų (2021-02-02 ir 2021-02-16). Skundų pagrindas - antstolio areštuotas turtas, priklausantis pareiškėjai ir tretiesiems asmenims. Šiuo metu, antstolis, dar neišnagrinėjęs skundų dėl areštuoto turto, kurie būtent ir persiųsti teismui, jau paskyrė jo vertinimo laiką - 2021-05-05. Išnagrinėjus ir tenkinus šiuos du skundus, antstolis privalėtų keisti turto arešto aktus.

9. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. To paties straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta, kad gali būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos įstatymuose ar teismo, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

11. Vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, o būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti.

12. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki ginčo išsprendimo iš esmės, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad kilęs ginčas, kurį įvardija pareiškėja, t. y. dėl 2021-02-02 ir 2021-02-16 pareiškėjos skundų, yra išspręstas. Kitomis, pareiškėjos nurodytomis datomis - 2021-04-02 ir 2021-04-16 antstolis iš pareiškėjos jokių skundų nėra gavęs, todėl pareiškėjos nurodomas pagrindas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymas iki bus išnagrinėti jos balandžio mėnesį pateikti skundai – neegzistuoja.

14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėja D. K. nepateikė jokių argumentų, kodėl konkrečiu atveju yra būtina taikyti išimtį iš bendros taisyklės – padavus skundą dėl antstolio veiksmų, stabdyti ir vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant skunde keliamų reikalavimų pagrįstumo, taip pat nesant įrodytos grėsmės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo dėl pareiškėjos skundo (kuris jos nurodytomis datomis net neegzistuoja) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai atmetė. Ir vertinti padarytos išvados kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą.