Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-04 · Civilinė byla Nr. 2S-106-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
2S-106-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.)
Kreditorius
N. S.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-106-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.4.,125.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės N. S. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-07-20 išdavė teismo įsakymą dėl 9 000 Lt skolos, 295,90 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 469,75 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. S. firmos „Virkanta“ kreditorės N. S. naudai (b.l. 21).

Tos pačios dienos nutartimi Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko J. S. firmai „Virkanta“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 9 295,90 Lt sumai, uždrausdamas juo disponuoti, o nesant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nurodė areštuoti pinigines lėšas 9 295,90 Lt sumai, leisdamas areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su kreditore, atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą bei sumokėti darbo užmokestį (b.l. 19-20).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-20 išduotas teismo įsakymas ir pranešimas, skolininkui išsiųsti pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodytu adresu korespondencijai – (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-09-07 nutartimi panaikino 2009-07-20 teismo įsakymą bei 2009-07-20 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o pareiškimą paliko nenagrinėtą (b.l. 31).

Šalies argumentai

Kreditorė N. S. atskiruoju skundu (b.l.34) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-07 nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog gindama savo teisėtus interesus, žada pateikti teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Todėl iki teismas išspręs ieškinio priėmimo bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimus, tikslinga palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-07 nutartimi. Pažymi, jog antstolis, vykdydamas 2009-07-20 nutartį, kuria skolininkui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštavo vienintelį skolininkui priklausantį turtą – automobilį, todėl panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas turės galimybę realizuoti vienintelį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ir dėl to galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą (150 str. 4 d.), nesant galimybės tinkamai informuoti skolininko apie jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą bylų nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka atveju (CPK 431 str. 3 d.). Todėl atskirojo skundo argumentai panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Bylų nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka specifika lemia, kad teismo sprendimas (teismo įsakymas, preliminarus sprendimas) yra priimamas prieš tai neišklausius priešingos šalies pozicijos (CPK 436 str. 1 d., 428 str. 1 d.). Siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės principą išklausyti priešingą šalį, būtina bylų nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka sąlyga – ne formalus, o realus teismo sprendimo (plačiąja prasme) įteikimas priešingai šaliai (CPK 429 str., 438 str.). Priešingu atveju, nesant galimybės tinkamai informuoti skolininką, laikoma, jog supaprastintas procesas buvo pradėtas neteisėtai (CPK 431 str. 2 d. 4 p.). Tokiu atveju neteisėtais yra ir procesiniai veiksmai, šiuo konkrečiu atveju – skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas, taikyti priimto teismo įsakymo užtikrinimui, todėl jų pasekmės privalo būti eliminuotos.

Nagrinėjamu atveju kreditorės pareiškime nurodytais skolininko buveinės vietos adresu ir adresu korespondencijai 2009-07-20 išduoto teismo įsakymas, kuris kartu su kreditorės pareiškimo nuorašu bei teismo pranešimu (CPK 437 str. 1 d.) buvo išsiųsti skolininkui, grįžo neįteikti (b.l. 25,30). Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 431 str. 3 d. nuostatomis, pagrįstai panaikino šį teismo įsakymą, kuriuo kreditorės pareiškimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas visiškai, kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą ir kartu panaikino jo įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 431 str. 3 d.), kadangi išnyko grėsmė, jog teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Kitaip tariant, tai reiškia, kad, išnykus juridiniam pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), faktinio pagrindo egzistavimas nebeteko prasmės.

Pažymėtina, kad teismo teisė (pareiga) CPK 431 str. 3 d. atveju ex officio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio galiojimo klausimą išplaukia iš CPK 150 str. 4 d. nuostatų, jog teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą privalo išspręsti sprendimu. CPK 150 str. 4 d. nuostata pagal analogiją taikoma ir tuo atveju, kai byla užbaigiama priimant kitokių rūšių procesinius dokumentus, kaip šiuo atveju – nutartį palikti pareiškimą nenagrinėtą. Užbaigiant nagrinėti bylą negali likti neišspręstų procesinių klausimų, juolab laikino pobūdžio, nes nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimas yra apibrėžiamas ne terminu, o, kaip minėta, esant konkrečiam juridiniam pagrindui. Taigi apeliantės atskirajame skunde deklaruojami ketinimai ateityje kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš skolininko nesudaro prielaidų kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Nurodytais motyvais apskųsta nutartis paliktina galioti nepakeista, o skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 6,95Lt (b.l. 38) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. S. 6 (šešis) litus ir 95 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėAndžej Maciejevski