Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Alba Prima“ ieškinį atsakovui D. F. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. psl. 8-9). Bankrutuojančios įmonės administratore paskirta MB „Alba Prima“. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši bendrovė yra skolinga fondo biudžetui 1953,59 Eur. Įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas (b. psl. 16-18). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 3276,37 Eur sumoje (b. psl. 12). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. psl. 13-14).

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, o būtent IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė mokestinių prievolių valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams. D. F., veikdamas kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonei negalint vykdyti savo įsipareigojimų, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos (nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme.

Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti 2000 Eur bankroto administratoriaus patirtą žalą, administravimo išlaidoms apmokėti, pagrįstumo, kuri yra ieškovės detalizuota (b. psl. 24) bei patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-1323-798/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarp įmonės vadovo (atsakovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kad įmonė turto neturi, todėl nėra galimybės apmokėti susidariusią žalą dėl įmonės administravimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės ieškinys dėl 2000 Eur žalos priteisimo tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškovės pateiktoje administravimo išlaidų pažymoje (b. psl. 24) 7 punkte įtrauktas 110 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo yra tenkintinas visiškai, dėl ko konstatuotina, kad yra išspręstas ir klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teismas pakartotinai šio klausimo nebesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankroto administratorei mažajai bendrijai „Alba Prima“ iš atsakovo D. F. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2019 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.