Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1176-408/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
1-1176-408/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49027-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
E. B., N. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1176-408/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-49027-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10; 1.1.8.11; 2.1.15.3.3.2; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,nukentėjusiosioms E. B., N. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2015-12-21 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2015-07-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, iš anksto sutaręs ir turėdamas bendrą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, 2016-10-14, apie 13.39 val. nenustatytam asmeniui iš Kybartų pataisos namų, esančių J. Biliūno g. 14B, Kybartuose, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus N. N. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius Klaipėdos policijos komisariato tyrėju A., jis apgaule iš nukentėjusiosios išgavo jos ir jos motinos E. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos numerius bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, tą pačią dieną nenustatytas asmuo iš nenustatytos vietos internetu prisijungė prie N. N. AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedė 280 EUR į A. B. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat internetu prisijungė prie E. B. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir pervedė 400 EUR į A. B. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). Po to, 2016-10-15 09:29 val. nieko apie nusikalstamą veiką nežinanti R. B. 580 EUR nuėmė bankomate, esančiame Veiverių g. 150B, Kaune ir pinigus perdavė V. B. nurodytai nenustatytai moteriai. Tokiu būdu V. B. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule įgijo svetimą turtą – N. N. priklausančius 200 EUR ir E. B. priklausančius 480 EUR, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino visiškai ir paaiškino, kad neskambino jokioms moterims, kas skambino nukentėjusiosioms, jis nežino. Teigė, kad jis nieko nedarė. Jis paprašė A. B. pagalbos, kadangi pataisos namuose pardavinėjo telefonus. A. B. jam atsiuntė savo banko sąskaitos numerį ir gavosi tokia istorija. Kas paskambino nukentėjusiosioms, nežino. Jis tik skambino A. B. ir paprašė jo banko sąskaitos numerio. Sąskaitos numerį atidavė kartu kalinčiam asmeniui. Kas A. B. prašė perduoti pinigus, nežino, teigia, kad bet kas galėjo paskambinti. Jis nesakė A. B. telefono numerio niekam. Teigia, kad jis nieko nepadarė ir nesupranta ko teismas iš jo nori. Jis pardavė keturis telefonus kitiems nuteistiesiems. A. B. sąskaitos prašė, kad ten pervestų pinigus už telefonus, kuriuos pardavė. A. B. prašė, kad jis nuimtų pinigus po kažkiek laiko. Teigia, kad niekam neskambino, jokių pinigų nepervedė ir jokioje bendrininkų grupėje nedalyvavo. Su R. B. nėra bendravęs, jos nepažįsta, kodėl jie nurodo, kad tai jis jų prašė, nežino. Sakė A. B. už ką tie pinigai. Kodėl A. B. ir R. B. parodo kitaip negu jis, nežino. Anksčiau teistas už sukčiavimą. Tai buvo anksčiau. Jau daug laiko praėjo. A. B. yra jo giminaitis, bet jam jis niekada negrasino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais šioje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusioji N. N. parodė, kad 2016-10-14, apie 13.39 val. į jos mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Klaipėdos policijos komisariato tyrėju A.. Jis pasakė, kad yra sulaikytas M. J., pas kurį rastos visos jos dokumentų kopijos. Pasakė, kad reikia užblokuoti jos banko sąskaitas ir tam reikia kodų generatoriaus. Ji atsakė, kad generatoriaus šiuo metu neturi. Jai taip pat pasakė, kad 2016-10-14, 21.10 val. iš jos sąskaitos bandyta pervesti 720 eurų G. R., kad pokalbis yra įrašinėjamas, todėl jai jokių įtarimų nekilo. Asmuo prisistatęs pareigūnu paprašė elektroninės bankininkystės pin kodo, nes skubiai reikėjo užblokuoti sąskaitą. Asmuo nurodė, kad gali būti, kad yra įsilaužta į jos kompiuterį, kuriuo naudojasi ir mama E. B.. Tada ji padiktavo savo ir mamos banko kodus. Taip pat jai buvo pasakyta, kad 2016-10-17 ji turės atvykti pas pareigūnus, tikslus adresas bus nurodytas šaukime. Kadangi negavo jokio šaukimo, pasitikrino sąskaitą ir pamatė, kad nuo jos sąskaitos 280 eurų 2016-10-14 pervesta į sąskaitą priklausančią A. B.. Iš karto po to sąskaitą pasitikrino jos mama. Nuo jos sąskaitos į A. B. sąskaitą buvo pervesta 400 eurų.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2016-10-14 dukra N. N. papasakojo, kad jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė Klaipėdos policijos komisariato tyrėju A.. Siekiant, kad nebūtų iš jos ir dukters sąskaitos nuimti pinigai, jos skambinusiajam pasakė savo sąskaitų prisijungimo kodus. Dukrai buvo pasakyta, kad 2016-10-17 ji turės atvykti pas pareigūnus. Kadangi dukra negavo jokio šaukimo, ji pasitikrino sąskaitą ir pamatė, kad iš jos sąskaitos yra pervesti 400 eurų į sąskaitą, priklausančią A. B.. Nuo dukros sąskaitos į tą pačią sąskaitą buvo pervesta 280 eurų.

Liudytojas A. B.parodė, kad 2016-10-13 į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino sesers vyro brolis V. B., kuris atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. V. B. jis pažino iš balso. V. B.paklausė, ar jis turi banke savo vardu sąskaitą bei paprašė leisti ja pasinaudoti, kad galėtų jo dviejų draugų, taip pat esančių pataisos namuose, mamos į sąskaitas pervesti pinigų, kuriuos jis turės nuimti ir paduoti moteriai. Kadangi jis V. B.gerai pažinojo ir juo pasitikėjo, tai į jo telefono numerį SMS žinute išsiuntė savo Swedbank sąskaitos numerį. Kitą dieną, pasitikrinęs banko sąskaitą pamatė, kad yra pervesti pinigai iš dviejų moterų – E. B. ir N. N.. Dviem pavedimais į jo banko sąskaitą buvo pervesta 680 eurų. Jam sukėlė įtarimą, nes pavedime buvo parašyta ,,avansas“, todėl jis vėl paskambino V. B. ir paklausė, kas tai per pinigai. V. B.atsakė, kad čia viskas gerai su tais pinigais, sakė nepergyvenk, tikrai pervedė pinigus draugų mamos. V. B.netgi pasiūlė duoti pakalbėti su vienu draugu. Koks tai draugas nesakė, tačiau vyriškis pokalbio metu jį užtikrino, kad čia tikrai yra viskas gerai, tikrai pinigus pervedė mama. Po pokalbio su V. B. ir jo draugu, į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris, kuri pasakė, kad nemoka naudotis internetu. Moteris paminėjo, kad kaimynė iš jos sąskaitos sūnui pagelbėti vedė po 300 eurų į tris skirtingas sąskaitas. Tai jį galutinai įtikino, todėl jis nutarė į jo sąskaitą pervestus pinigus išgryninti, kaip ir liepė V. B.. Už tai V. B. pažadėjo duoti 100 eurų, nes jis tuos pinigus buvo jam skolingas dar būdamas laisvėje. V. B. tą dieną jam skambino ne kartą ir klausė, kada jis paduos pinigus. Jis pasakė, kad nežino kada, gal visai pinigus grąžins atgal į tų moterų sąskaitas. Tada V. B. sakė, kad jeigu jis pinigų neišgrynins, jį ten užmuš, nes galvos, kad jis pasisavino tuos pinigus. Pokalbio metu V. B.pasakė, kad jis dirbs ir negalės nuimti pinigų bei jų perduoti ir pasakė, kad pinigus nuims jo žmona bei davė savo žmonos telefono numerį. 2016-10-14 išėjo į darbą, o žmonos R. B. paprašė nuimti iš jo Swedbank banko sąskaitos tuos pervestus pinigus, padavė žmonai Swedbank banko prisijungimo kodus. Vėliau žmona papasakojo, jog ji nuėmė iš jo Swedbank sąskaitos visus pervestus pinigus. Tada jai paskambino V. B. ir pasakė, kad jai paskambins mergina, su kuria susitarus, ji turės paduoti nuimtus pinigus. Jo žmona R. nuėmė visus pervestus pinigus Aleksote, Veiverių gatvėje ,,Maxima“ bazėje bankomate bei padavė pinigus taksi atvykusiai merginai. Po pinigų perdavimo, jam dar kartą skambino V. B. ir klausė, ar jau R. B.nuėmė ir perdavė pinigus. Jis V. B.patvirtino, kad viską žmona jau atliko.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2016-10-13 ar 14 d., jos vyras A. B.paprašė pažiūrėti jo banko sąskaitą. Ji namuose prisijungė prie vyro Swedbank sąskaitos ir pamatė, jog vyro sąskaitoje yra pervesti pinigai su pavedimu ,,avansai“. Pinigai buvo iš dviejų moterų sąskaitų. Ji vyro paklausė, kas tai per pinigai. A. B. paskambino telefonu savo giminaičiui, kuris atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, kalbėjosi su juo. Jos vyras norėjo pervesti pinigus atgal toms moterims, abejojo, tačiau pokalbio metu vyro giminaitis užtikrino ir įtikino jos vyrą, kad tai „švarūs“ pinigai, be to pažadėjo, kad jos vyrui paskambins viena iš tų moterų, kuri ir pervedė pinigus į vyro sąskaitą. Vyras kelis kartus kalbėjo telefonu su savo giminaičiu. Ji to giminaičio niekada nėra mačiusi ir jo nepažįsta, žino jį tik iš vyro pasakojimo. Baigęs kalbėti, A. B.paprašė jos nuimti pinigus ir davė jos mobilaus ryšio telefono numerį savo giminaičiui. Kitą dieną vaikščiodama Veiverių gatvėje, Aleksoto „Maxima“ bazėje, ji sulaukė skambučio į savo telefoną. Kalbėjo jauna mergina, kuri pasakė, kad atvažiuos jos draugė iš Šilainių paimti pinigų. Prie „Maxima“ bazės įėjimo, maždaug po pusvalandžio, privažiavo taksi automobilis ir atvykusiai merginai perdavė nuimtus 580 Eur.

Iš N. N. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo (b. l. 8-10).

Iš A. B. sąskaitos išklotinės matyti, kad 2016-10-14 į jo sąskaitą buvo pervesta 400 Eur iš E. B. sąskaitos ir 280 Eur iš N. N. sąskaitos. 2016-10-15 580 Eur buvo išgryninti bankomate Veiverių g. 150B, Kaune (b. l. 59).

Iš telefono abonementų išklotinės matyti, kad N. N. nusikaltimą įvykdęs asmuo 2016-10-14, 13.39 val., 14.09 val., 15.01 val., 15.31 val., 16.01 val., 16.32 val. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinei apmokėjimo sistemai. Nusikaltimo padarymo metu šiuo telefonu jungėsi prie bokštų, esančių S.Dariaus ir S.Girėno g. 56, Kybartuose, netoli Kybartų pataisos namų (b. l. 74-92).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai V. B. pasitvirtino, jis įvykdė kaltinime jam inkriminuojamas nusikalstamas visas veikas.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis, V. B. veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, iš anksto sutaręs ir turėdamas bendrą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios N. N. išgavo jos ir jos motinos E. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, slaptažodžius bei kodus ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Tokį teismo manymą pagrindžia nukentėjusiųjų N. N. ir E. B. parodymai, kuomet jos nurodė, kad į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Klaipėdos policijos komisariato tyrėju A.. Jis pasakė, kad yra sulaikytas M. J., pas kurį rastos visos jos dokumentų kopijos. Pasakė, kad reikia užblokuoti jos banko sąskaitas ir tam reikia kodų generatoriaus. Ji atsakė, kad generatoriaus šiuo metu neturi. Jai taip pat pasakė, kad 2016-10-14, 21.10 val. iš jos sąskaitos bandyta pervesti 720 eurų G. R., kad pokalbis yra įrašinėjamas, todėl jai jokių įtarimų nekilo. Asmuo prisistatęs pareigūnu, paprašė elektroninės bankininkystės pin kodo, nes skubiai reikia užblokuoti sąskaitą. Asmuo nurodė, kad gali būti, kad yra įsilaužta į jos kompiuterį, kuriuo naudojasi ir mama E. B.. Tada ji padiktavo savo ir mamos banko kodus. Nukentėjusioji nurodė, kad vyriškio su ja kalbėjusio balsas buvo mandagus, malonus, kalbėjo labai įtikinamai, jai abejonių nekėlė. Nukentėjusios N. N. parodymus iš dalies pagrindžia telekomunikacijos operatorių pateikti duomenys, nukentėjusios mobilaus ryšio telefono išklotinės analizė. Iš jos nustatyta, kad N. N. telefonu skambino mobilaus ryšio telefono abonentas, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinei apmokėjimo sistemai. Nusikaltimo padarymo metu šiuo telefonu jungėsi prie bokštų, esančių S.Dariaus ir S.Girėno g. 56, Kybartuose, netoli Kybartų pataisos namų.

Kaip matyti iš šio telefono išklotinės analizės, tokie duomenys, juos susiejus su nukentėjusios bei liudytojų parodymais, patvirtina faktą, jog V. B. ne tik, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bet tai darė ne vienas, o betarpiškai palaikant kontaktus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kitais, nusikaltimą darančiais bendrininkais. Kaip tik dėl tokių aplinkybių visumos V. B. parodymai, duoti teisme, laikytini neatitinkančiais jokių faktinių aplinkybių, nustatytų šioje baudžiamojoje byloje, o laikytini tik pasirinkta gynybine versija, kuri teisiamojo posėdžio metu nebuvo patvirtinta. Pažymėtina ir tai, kad V. B. yra anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Taigi, ištirtieji įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, jog V. B. ne tik betarpiškai dalyvavo nusikaltimo padaryme, bet ir skambino bei davė nurodymus liudytojui A. B. dėl pinigų šio liudytojos banko sąskaitoje pervedimo ir jų išgryninimo bankomate.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą vienos ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių inicijavimą ar atlikimą arba neteisėtą vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažinimą teisėtu.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Toks neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (be kita ko, ir internetinės bankininkystės sistemos) atvejis pasireiškia autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimų (reikalavimų) pažeidimu, kuris šios bylos kontekste negali būti laikomas nereikšmingu vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis V. B. inicijavo neteisėtą jungimąsi prie AB „Swedbank“, nes tik nukentėjusiosioms N. N. ir E. B. buvo suteiktos internetinės bankininkystės paslaugos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu bei atlikti mokėjimo operacijas. Nukentėjusios kaltinamojo nepažįsta ir jam nebuvo davusios jokio leidimo ar sutikimo naudotis jų elektroninės bankininkystės duomenimis.

Taigi, byloje nustatyta, kad V. B., iš N. N. išviliojęs jos ir jos motinos E. B. elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius, perdavė šiuos duomenis savo bendrininkui, kuris, iš nenustatytos vietos internetu prisijungė prie N. N. AB ,,Swedbank“ sąskaitos ir pervedė 280 eurų į A. B. AB „Swedbank“ sąskaitą, taip pat internetu prisijungė prie E. B. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos ir pervedė 400 eurų į A. B. AB „Swedbank“ sąskaitą. Po to, nieko apie nusikalstamą veiką nežinanti R. B. 580 eurų nuėmė bankomate ir pinigus perdavė V. B. nurodytai nenustatytai moteriai. Prieita prie išvados, kad jis prisidėjo prie apgaule įgytų pinigų užvaldymo, tai yra V. B. telefonu davė A. B. nurodymus dėl pinigų panaudojimo ir išgryninimo bankomate. Šiuo atveju apgaulė kaltinamojo veiksmuose pasireiškė tuo, kad jis suklaidino A. B. ir R. B. dėl pinigų išgryninimo bankomate. Ištirti įrodymai patvirtina, kad A. B. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių, teismo manymu, V. B. atsako kaip vykdytojas dėl pinigų įgijimo ir panaudojimo.

BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti. Akivaizdu, jog V. B. suprato, jog įgyja elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nes u kaltinamuoju nukentėjusiosios N. N. ir E. B. nebuvo susijusios jokiais artimais ryšiais, nėra jokių duomenų, kad jos V. B. pažinojo, ar buvo suteikusios teisę pasinaudoti savo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenimis, jų vardu jungtis prie banko elektroninės sistemos, inicijuoti finansines operacijas. Byloje nustatyta, kad šie duomenys iš nukentėjusios N. N. buvo išvilioti nurodžius apgaulingą priežastį, todėl kaltinamasis neteisėtai gavo informaciją ir po to ją panaudojo prisijungimui prie informacinių sistemų – elektroninės bankininkystės sistemos bei finansinėms operacijoms inicijuoti, siekdamas gauti finansinės naudos sau ar kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, norėjo taip veikti.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Pagal V. B. objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai naudoja nukentėjusiųjų elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir suklaidinęs pačią nukentėjusiąją N. N., apgaule neteisėtai ir neatlygintinai savo ir kitų naudai įgyja svetimą turtą. Prieita prie išvados, kad jis numatė, jog dėl to atsiras turtinė žala, tokių padarinių norėjo ir tikslingai jų siekė.

Taigi, įvertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo V. B. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio1 dalyje, 198 ¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą sudėt, kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Skirtina bausmė.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), veikos baigtos, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis atlieka bausmę, nėra saistomas stipriais socialiniais saitais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas veikimas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis teistas, psichikos sveikatos centro apskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neužregistruotas, administracine tvarka baustas. V. B. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui bei neatlikęs bausmės. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jo atžvilgiu dėl analogiškų nusikalstamų veikų pradedama nagrinėti dar viena baudžiamoji byla Vilkaviškio rajono apylinkės teisme. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl Kybartų pataisos namuose nuteistųjų tarpe beveik legaliai veikiančios mobilaus ryšio telefonų bei jų priedų prekybos bei iš esmės neribojamai daromų naujų nusikalstamų veikų mobilaus ryšio telefonais pobūdžio, leidžia teigti, kad V. B. padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas, nusikalstamas elgesys, tai teismui leidžia manyti, kad iš šios veiklos V. B. gaudavo lėšų pragyvenimui, taigi, jo įvykdytose nusikalstamose veikose yra versliškumo požymių ir tai rodo padidintą asmens pavojingumą. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių V. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam skirtina 214 straipsnio 1 dalies, 198 ¹ straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji N. N. pareiškė V. B. 280 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 350 eurų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusioji E. B. - 400 eurų turtinei ir 550 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 6-7).

Kaltinamasis su ieškiniais nesutinka.

Ieškiniai tenkintini.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioms N. N. ir E. B. nusikalstamais V. B. veiksmais buvo padaryta žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Turtinė ir neturtinė žala yra akivaizdi, reali ir pagrįsta.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinės plokštelės su skambučių išklotinėmis, pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis šias bausmes subendrinti, ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017-09-20, nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius patenkinti ir iš V. B. nukentėjusiajai N. N. priteisti 280 eurų turtinei ir 350 eurų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai E. B. - 400 eurų turtinei ir 550 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, kompaktines plokšteles su skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas