Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Bylos medžiaga, ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas pažįstami, bendravo , turėjo lytinių santykių . Ieškovė nuo atsakovo pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dvynukus sūnų Ž. ir sūnų V.. (b. l. 5,6) Atsakovui atsisakius gera valia pripažinti tėvystę, ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovei pateikus ieškinį į teismą, atsakovas ieškinį pripažino ir nurodė, jog yra ieškovės vaikų tėvas , sutiko bylą užbaigti taikiai.

Dėl tėvystės nustatymo. Kaip nustatyta , tai atsakovas pripažįsta, jog yra ieškovės sūnų tėvas ir tėvystės neginčija. Todėl, atsakovas A. K. nustatytinas Ž. S. ir V. S. tėvu. (LR CK 3.146-148 straipsniai) Nors atsakovas gera valia pripažino tėvystę ir nori dėl viso ieškovės ieškinio sudaryti taikos sutartį, tačiau įstatymas draudžia taikos sutartimi pripažinti tėvystę. Jei atsakovas tėvystę pripažino, tai jis turėjo galimybę kartu su ieškove kreiptis į notarą su prašymu pripažinti tėvystę, o po to registruoti save vaikų tėvų, tačiau to iki ieškovės ieškinio padavimo teismui nepadarė. Kadangi atsakovas tėvystės neneigia, todėl ji pripažintina teismo spendimu.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė pateikdama teismui ieškinį neprašė nustatyti vaikų gyvenamosios vietos su ja, nors iki šiol šalių sūnūs gyveno tik su ieškove. Kadangi šeimos bylose teismas yra aktyvus ir atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, todėl , įvertinus bylos aplinkybes , sprendžia, jog yra pagrindas išspręsti klausimą dėl ir šalių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo, nes šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys niekada negyveno kartu . Ieškovei (duomenys neskelbtini) metais susilaukus dvynukų, ji su vaikais gyvena kartu ir motina jais abiems rūpinasi. Atsakovas gyvena užsienyje, turi kitą šeimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai yra mažo amžiaus , bei į tai, kad ginčo byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, konstatuoja, kad Ž. S. ir V. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina G. S..

Dėl išlaikymo. Ieškovė pateikdama ieškinį prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnums kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų kiekvienam iki sūnų pilnametystės.

LR CK 3.192str. 1d. numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas , priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėm. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą , tai tas išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių , taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu . Kasacinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad , nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje nustatyta, jog ieškovė nedirba, augina sūnus Ž., V. ir dukrą P., kurios susilaukė (duomenys neskelbtini) metais su sugyventiniu T. O. . Jos pajamos, tai gaunama socialinė pašalpa ir išmokos vaikams. Ieškovė gyvena su sugyventiniu bute, kuri neseniai įsigijo. Atsakovas nuo pat sūnų gimimo jokio išlaikymo jiems neteikė ir iki šiol neteikia. Lietuvos Respublikoje jis nedirba, jokio turto neturi. Atsakovas sutikdamas su prašomo išlaikymo dydžiu , teismui nepateikė duomenų apie jo mėnesines pajamas, apie ten turimą turtą. Šiuo metu šalių vaikams penkeri metai, jie lanko darželį, yra sveiki.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius tiek išvadoje, tiek ir skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės ieškinys visiškai pagrįstas ir tenkintas. Prašoma išlaikymo suma yra nedidelė ir šio metu atitinka vaikų interesus.

Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į vaikų amžių, jų poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams Ž. ir V. po 100 eurų kiekvienam kas mėnesį iki jų pilnametystės. Toks išlaikymo dydis šiuo metu atitinka protingus vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį . Atsakovas yra jaunas , darbingas vyras , todėl turi imtis visų būtiniausių priemonių padėti ieškovei išlaikyti jų sūnus .

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2019-01-14.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei G. S. pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-10-28 sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2282-18544 (b. l. 8 ) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurią sudaro 143 Eur. Sutinkamai su LR CPK 88 straipsnio nuostatomis, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos , tai 143 eurai.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už ieškinio padavimą 100 eurų, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir žyminis mokestis už išlaikymo vaikams priteisimą 80 eurai, viso priteistina 180 eurų žyminio mokesčio . Taip pat priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą ir 6.67 eurai teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, jog Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini).

Nustatyti vaikų Ž. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su motina G. S..

Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ž. S., a. k(duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui , kas mėnesį nuo 2018-12-18 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą Ž. S. ir V. S. uzufrukto teise valdo ir tvarko motina G. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 143 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) bei 180 eurų žyminio mokesčio ir 6,67 eurus teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.