Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Arvydo Stankaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nukentėjusiajai O. Ž., jos atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo Š. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš Š. G. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 102,30 lt. Civilinio ieškinio.

Iš Š. G. priteista nukentėjusiajai O. Ž. 10944 lt. Civilinio ieškinio, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G. nuteisti už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nustatyta, kad jis, 2007 m. balandžio mėn. 16 d., apie 17 val. 30 min., parduotuvėje „Leader Price“, esančioje Dariaus ir Girėno gt. 25, Kalvarijos m., dėl chuliganiškų paskatų, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams – sudavė tyčia kumščiu į veidą O. Ž., padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimą dešinės pusės kaklelio bei kairės pusės trečio danties srityje, o taip pat nubrozdinimą burnos gleivinėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. G. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, o būtent, neatsižvelgė į tai, kad jis yra II grupės invalidas, kad jo padaryta nusikalstama veikas traktuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, jam priteisė per didelį civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, šio ieškinio jis neturės finansinių galimybių padengti, o su turtiniais ieškiniais jis sutinka. Be to, skunde nurodoma, jog jis prisipažįsta, kad nukentėjusiajai sudavė smūgį, tačiau jis jai sudavė dėlto, kad ji jį pastūmė, aišku jis sutinka su tuo, kad pasielgė netinkamai nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau ir ji savo poelgiu rodė nepagarbą aplinkiniams, tuo, kad ji jį stūmė, nors jis jau už savo prekes buvo susimokėjęs, jį stūmė nuo kasos neleisdama pasiimti prekių, tuo jį įžeidė ir sukėlė pasipiktinimą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė skundą atmesti.

Nuteistojo Š. G. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai Š. G. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra aiškiai per griežta. Bausmė Š. G. yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas teisingai lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Š. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tai teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), taipogi, tinkamai atsižvelgė ir į tai, kad jis teisiamas trečią kartą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus, niekur nedirba, į tai, kad jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, į tai, kad jis charakterizuojamas kaip nuolatos girtaujantis asmuo, visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, jog jis yra linkusi nusikalsti asmenybė, iš ankstesnių savo teistumų absoliučiai išvadų nedaro. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.), o ne švelnesnė bausmės rūšis (įstatymas straipsnio sankcijoje nenumato alternatyvių bausmių, o tik realų laisvės atėmimą iki 5 metų), o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į jo nenorą taisytis (anksčiau tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, iki suėmimo niekur nedirbo, pastovių pajamų šaltinio neturėjo, šį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (LR BK 27 str.). Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Taipogi, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis parinktas lygus bausmės vidurkiui, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę pagrindo nėra.

Nuteistojo Š. G. skundo motyvas, jog teismas neteisingai patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir priteisė per didelį civilinį ieškinį yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas. Su civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo nuteistasis sutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas - būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje nukentėjusioji O. Ž. pasinaudojo šia įstatymo numatyta teise ir raštu pateikė civilinį ieškinį dėl 10000 litų neturtinės žalos išieškojimo iš nuteistojo. Apylinkės teismas tokį nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino visiškai ir iš Š. G. priteisė 10000 litų neturtinės žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios naudai priteista teisingai, nes ji dėl nusikaltimų patyrė skausmą, psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Įvertinus CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, o būtent, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Iš to seka, jog neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms - asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitoms neturtinėms teisėms. Be to, įvertinus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šis neturtinės žalos dydis teisingiausiai kompensuos nukentėjusios patirtą fizinį ir dvasinį skausmą.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą atmesti.