Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui D. S., jo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Gediminui Brejeriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis B. M., A. K., Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta bei procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo B. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta bei procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo, atsiradusio po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo fakto nustatymo klausimas, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo 2001-07-01.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 5 d.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 str. 1 d.).

Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d., palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjo D. S., jo atstovės advokato padėjėjos Ingridos Varanavičės paaiškinimais, liudytojų M. M. ir D. R. parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-01-15 mirė pareiškėjo motina B. S. (akto įrašo Nr. 24). Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjo motina B. S. turėjo brolį J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)Mirties įrašas, Nr. 2995). Pareiškėjas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jo dėdė J. G. prieš mirtį jau kurį laiką buvo atsikraustęs ir gyveno kartu su jo motina B. S. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, esančiais byloje, nustatyta, kad J. G. nuosavybės teise valdė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal Kauno apskrities viršininko 2005-10-24 įsakymą Nr. 02-04-10464, kuris nėra panaikintas ar pakeistas, J. G. priklauso nuosavybės teisės tik į vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. G. mirties į notarų biurą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, likusio po jo mirties turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka neįformino, tai patvirtina į bylą pateiktas notarės Vido Bietkienės 2016-08-02 raštas, iš kurio matyti, kad po J. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pateiktame teismui pareiškime ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, pareiškėjas teigė, kad J. G. palikimą priėmė jo motina, J. G. sesuo B. S., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti – mirus broliui, ji pasiėmė įvairius jo turėtus dokumentus, nuotraukas, albumus, siekdama išsaugoti šiuos daiktus; taipogi rūpinosi ir prižiūrėjo broliui priklausiusią žemę – nuvykdavo apžiūrėti žemės plotų, šienaudavo juos. Atlikdama aktyvius veiksmus, broliui J. G. priklausiusį turtą valdė kaip savo, suvokdama, kad turi pareigą pasirūpinti turtu. Iš pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė iš karto po J. G. mirties pareiškėjo motinos B. S. aktyviais veiksmais – žemės sklypų priežiūra, J. G. priklausiusių daiktų: dokumentų, nuotraukų, albumų paėmimu ir išsaugojimu. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų reiškę pretenzijas į nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Įvertinus byloje pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo motina B. S. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo brolio J. G. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo brolio palikimu, ir kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 str. 1-3 d., 5 d.).

Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju nėra aiški palikėjo J. G. palikimo masė (sudėtis), t. y. pagal Kauno apskrities viršininko 2005-10-24 įsakymą Nr. 02-04-10464, kuris nėra panaikintas ar pakeistas, J. G. priklauso nuosavybės teisės tik į vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad J. G. nuosavybės teise valdė ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Laukagalio (duomenys neskelbtini)., bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, jog paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas ir jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties, tai nėra kliūtis nustatyti prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina B. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio J. G. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjai teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 445 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.