Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. , gim. (duomenys neskebtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

D. K. dvejiems metams atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Iš D. K. priteista: Valstybinei ligonių kasai - 6185 Lt, V. M. - 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti, I. M. – 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. M. – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. B. – 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 412 Lt 20 ct išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiosioms – į valstybės pajamas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

D. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta didelė turtinė žala:

2006-08-12, apie 20.00 val., 86-tame kelio Šiauliai-Palanga kilometre, (duomenys neskebtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( kraujyje rasta 2,66 promilės etilo alkoholio), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija) 53, 68, 171, 172 punktų reikalavimus, nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, nepasirinkęs saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinkęs saugaus greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, atliko ta pačia kryptimi važiavusio automobilio lenkimo manevrą ir atsitrenkė į lenkiamą V. B. vairuojamą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. M. sveikata ir nepataisomai sugadintas automobilis, kuo nukentėjusiajai V. B. buvo padaryta didelė 3600 litų dydžio turtinė žala.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, už padarytą nusikaltimą paskyręs dvi bausmes, jį nubaudė du kartus. Teismas nuosprendžiu paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams, ir papildomai dvejiems metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Nuteistasis dirba pastatų atstatymo ir remonto darbus, todėl transporto priemonė jam yra reikalinga įrankiams, medžiagoms pervežti. Nuteistasis nesutinka su teismo nukentėjusiesiems priteistais per dideliais neturtinės žalos dydžiais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Nuteistasis neturi nekilnojamojo turto, dirba tik pagal verslo liudijimą, todėl jis neturi galimybės atlyginti tokių didelių priteistų neturtinės žalos dydžių. Nukentėjusiesiems V. B. ir R. M. nepagrįstai priteista neturtinė žala. V. B. žalą atlygino draudimo kompanija, o R. M. -V. M. tėvas- automobiliu nevažiavo, nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo metu. V. B. veždama savo automobiliu I. M. ir jos dukrą V. M. , kuriai leido važiuoti ant galinės sėdynės neprisisegus saugos diržo ir pusiau gulinčią tam nepritaikytame automobilyje, pati pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ( BPK 328 str. 4 d.).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, pagrįstai pripažino D. K. kaltu, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką ir paskyrė tinkamą bausmę.

Uždraudimas naudotis specialia teise-vairuoti transporto priemones – yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri esant BK 68 straipsnyje numatytam pagrindui, gali būti skiriama kartu su bausme. Nuteistasis nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, todėl teismas pagrįstai uždraudė D. K. naudotis šia teise (BK 68 str. 1 d., 67 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką padarė taip pat neblaivus. Šie duomenys rodo, kad nuteistasis nedaro reikiamų išvadų ir toliau ryžtasi pažeidinėti įstatymus. Uždraudimas vairuoti transporto priemones nors ir apsunkina, tačiau neatima nuteistajam galimybės dirbti ar užsiimti tam tikra veikla, t.y. dirbti pastatų remonto darbus. Kolegijos nuomone, paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga ir tinkama, ją skirti buvo būtina. Teisinio pagrindo ją naikinti nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai V. M. nustatydamas 70000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydį, rėmėsi nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, atsižvelgė į išlikusius fizinius ir estetinius sveikatos pakenkimus, į pasikeitusį gyvenimo būdą, netektą galimybę užsiimti sportu, jauną amžių, negalėjimą gyventi visavertį gyvenimą, taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, būtina vertinti ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. D. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Nuteistasis neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto (t. 1, b.l. 123). D. K. pragyvenimui skirtas pajamas gauna dirbdamas pagal verslo liudijimą (t. 1, b.l. 122).

Nukentėjusiajai V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančio VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės rašto matyti, kad nukentėjusiajai V. M. buvo taikytas skeletinis tempimas, dešiniojo šlaunikaulio osteosintezė metalo konstrukcijomis, nosies kaulų repozicija. Dėl šlaunikaulio sužalojimo nukentėjusiajai nerekomenduojamos kelionės sėdimoje padėtyje, metalinę konstrukciją numatoma laikyti apie 2-3 metus, po ko ji bus išimta. Gydymas tęsis visą šį laikotarpį. Mokymasis namuose pratęstas iki 2007-07-01 (t. 2, b.l. 5). Būtina atsižvelgti ir į tai, kad iki sužalojimo nukentėjusioji aktyviai sportavo, jos ateitis žirgų sporte buvo perspektyvi (t. 1, b.l. 127). Dėl patirtos traumos atlikta kojos operacija paliko didelį randą (t. 1, b.l. 36-37).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo atkreipia dėmesį į tai, kad autoįvykio metu asmeniui, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama apie 10 000 Lt neturtinė žala, autoįvykio metu sunkiai sužalotam asmeniu priteisiama apie 30 000 Lt neturtinės žalos (kasacinė byla Nr. 2K-132/2007). Nukentėjusiajai V. M. , atsižvelgiant į skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje paminėtus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į BK 281 str. 2 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – priteista aiškiai per didelė neturtinė žala, todėl priteistoji suma yra mažinama. Nepaneigiamas ir apeliaciniame skunde išsakytas motyvas priteistai sumai mažinti, kad automobilio vairuotoja V. B. , vežusi V. M. , privalėjo imtis visų būtinų priemonių ne tik savo, bet ir keleivių saugumui kelionėje užtikrinti. Važiuodamas motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas privalo ne tik būti pats juos užsisegęs, bet ir nevežti keleivių su neužsegtais saugos diržais (KET 64, 65 straipsniai). V. M. buvo vežama su neužsegtais saugos diržais.

Kiekvienas asmuo, dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 str. 1 d.). Įstatymas neakcentuoja, kad tokią teisę turi tik asmenys, pripažinti nukentėjusiaisiais Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 1 d. numatyta tvarka. Nukentėjusiosios V. M. tėvas R. M. ikiteisminio tyrimo metu D. K. civilinį ieškinį pareiškė (t. 1, b.l. 45-46). Prokuroro nutarimu R. M. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b.l. 51). R. M. dėl dukters sužalojimo patyrė dvasines kančias, išgyvenimus, gilią psichologinę traumą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas civiliniam ieškiniui išspręsti būtinas aplinkybes, pagrįstai iš dalies patenkino civiliniu ieškovu pripažinto R. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mažinti apylinkės teismo nuosprendžiu R. M. priteistą sumą nėra pagrindo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teismo buvo pripažinta civiline ieškove (t.1, b.l. 151,159-163). Tai, kad draudimo kompanija nukentėjusiajai buvo atlyginusi turinę žalą, neužkerta kelio jai teisme reikalauti atlyginti nusikaltimu patirtą neturtinę žalą.

Naikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai V. B. priteista neturtinė 5000 litų dydžio žala, nėra pagrindo, nes ši nukentėjusioji į autoįvykį pateko dėl nuteistojo D. K. kaltės ir taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, kurie tęsėsi iki bylos nagrinėjimo teisme (t. 2, b. l. 34-36). Nors V. B. V. M. vežė su neprisegtais saugos diržais, tiesioginė kaltė dėl autoįvykio tenka nuteistajam. Mažinti V. B. ar I. M. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendį pakeisti. Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš D. K. nukentėjusiajai V. M. priteista septyniasdešimt tūkstančių (70000) litų neturtinei žalai atlyginti, panaikinti.

Priteisti iš D. K. V. M. neturtinei žalai atlyginti dvidešimt tūkstančių (20000) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.