Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-981-644/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-03-02
Bylos Nr.: I-981-644/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02913-2013-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: G.Muzikevičiaus
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Advokatai: Kęstutis Gudynas

Kategorijos

35.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-981-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02913-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.; 74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei

dalyvaujant pareiškėjos G.Muzikevičiaus firmos atstovams Gintarui Muzikevičiui bei advokatui Kęstučiui Gudynui,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Astai Kelmelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.Muzikevičiaus firmos skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos G.Muzikevičiaus firmos atstovai skundą palaikė ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 2-5).

Pareiškėjo atstovai nurodė, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atstovai nurodė, kad pareiškėjo turima licencija dėl prekybos alkoholiniais gėrimais yra galiojanti, neapribota ir nepanaikinta. Atsakovei jokie norminiai teisės aktai nesuteikia teisės apriboti alkoholiniais gėrimais laiko ne viešojo maitinimo veiklą vykdančiam subjektui, o galimos prekybos vietai, t.y. realiai asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos ir tuo pačiu asmeniui, kuris tą veiklą atitinkamoje patalpoje vykdo. Pareiškėjos įsitikinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 str. 9 d. įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Be to, AKĮ 18 str. 9 d. minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai šiame straipsnyje nurodyti subjektai savo iniciatyva kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Policijos raštuose pateikiama informacija, kuria buvo remiamasi priimant Sprendimą, yra deklaratyvi, nemotyvuota ir nepakankama prekybos alkoholiniais gėrimais laikui apriboti. Pažymėjo, kad policijos raštuose paminėta, jog dėl pareiškėjos barų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota atitinkamai 12 ir 3 pranešimai apie teisės pažeidimus, bet nei viename policijos rašte nėra jokių duomenų apie tai, koks priežastinis ryšys tarp padarytų pažeidimų ir pareiškėjos veiksmų. Dėl šių priežasčių atsakovė negalėjo priimti objektyvaus sprendimo, kadangi ji nežinojo atitinkamų pažeidimų faktinių aplinkybių, todėl negalėjo daryti jokių išvadų apie pažeidimų sąsajas su pareiškėjos veikla ir būtinumą riboti prekybos alkoholiu laiką. Taip pat Sprendime nėra jokių argumentų, motyvų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiu laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val. ir tokio ribojimo būtinumą. Taip pat nurodo, kad toks neteisėtas ir nepagrįstas veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės ūkinę komercinę veiklą, verslą, daroma labai didelė ekonominė žala, be to, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobūdžio, pastatanti įmonę į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių, barų savininkais, kurie tęsia tokio pobūdžio veiklą, taip iškreipiant bei pažeidžiant sąžiningą konkurenciją.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu (t. 1 b.l. 94-101) bei jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. sprendime nurodytose prekybos vietose. Kadangi šis sprendimas galioja visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, nustatant konkrečius apribojimus atitinkamose miesto vietose, prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, ir tai nevienkartinis teisės aktas, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų, teigia, kad tai yra norminis aktas. Dėl to pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris pagal ABTĮ 16 skirsnį gali teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pažymėjo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl privalu atsižvelgti į žmonių nuomonę, užtikrinti jos interesus, saugoti ir ginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atstovė teigia, kad ginčijamas norminis teisės aktas priimtas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą, turto apsaugą, taip pat kitų konstitucinių vertybių apsaugą, atsižvelgus į Kauno VPK raštuose pateiktus duomenis dėl pareiškėjos įmonės, taip pat įvertinus tarybos posėdžio metu pateiktą informaciją, miesto visuomenės valią - Kauno bendruomenių, kurios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. prasme yra tinkamas subjektas, taip pat Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomones. Remiasi LVAT praktika ir mano, kad teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visų pirma yra skirta mažinti alkoholio prieinamumą, su alkoholio vartojimu susijusią tiesioginę žalą sveikatai, taip pat moralinę, socialinę žalą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, bet ne vien tik nustatant teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Pažymėjo, kad ginčijamame akte numatytas prekybos laiko ribojimas ne įmonei, bet konkrečiai prekybos vietai yra teisėtas, nes toks ribojimas galimai prekybos vietai yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme (18 str. 3 d. 1 p.). Pažymėjo, kad ginčo prekybos vietos yra gyvenamųjų namų kvartaluose, todėl vertintina kaip nesaugumo židinys ir šiose miesto teritorijose būtina palaikyti rimtį, tvarką, užkirsti kelią įvairaus pobūdžio viešosios tvarkos ir kitiems teisės pažeidimams. Mano, jog sprendimas nepažeidžia konkurencijos įstatymo nuostatų reikalavimų, nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, proporcingumo principas taip pat nepažeistas, nes aplinkinėse teritorijose neliko vietų, kuriose būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 22 val.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. birželio 3 d. išdavė licenciją Nr. 942/8, suteikusią G.Muzikevičiaus firmai teisę visą parą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus gerti ten pat ir išsinešti (t. 1 b.l. 12). Kauno miesto savivaldybės administracija 2006 m. spalio 3 d. išdavė licenciją Nr. 942/7, suteikusią G.Muzikevičiaus firmai teisę visą parą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus gerti ten pat ir išsinešti (t. 1 b.l. 13). Kauno miesto savivaldybės meras 2013 m. spalio 25 d. raštais Nr. (33.195)R-5063 ir Nr. (33.202)R-5064 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijas, bendruomenių asociacijas, centrus, prašydamas skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai „pseudo barų“, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmę viešajai tvarkai (žodiniai ar rašytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sąrašą (t. 1, b.l. 122,123). Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013-11-05 ir 2013-11-06 raštais Nr. 20-S-2871 bei Nr. 20-23-S-5900 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ pateikė prašomą informaciją, nurodydamas Centro bei Panemunės policijos komisariatų teritorijoje veikiančias įmones (tarp kurių paminėtos ir pareiškėjai priklausančios įmonės adresu ((duomenys neskelbtini)), kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais nakties metu, bei įvardindamas padarytus pažeidimus (t. 1, b.l. 22-24). 2013 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius parengė aiškinamąjį raštą Nr. 29-4-522 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir sprendimo projektą (t. 1 b.l. 131-133). 2013 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto savivaldybė gavo 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno bendruomenių centrų asociacijos išplėstinio tarybos pasitarimo, kuriame buvo svarstomas Kauno m. mero 2013 m. spalio 25 d. raštas Nr. (33202)R-5064 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas “Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, protokolo išrašą (t. 1 b.l. 112-114). Kauno miesto savivaldybės Taryba 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. T-607, kuriuo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val. 24 prekybos vietose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 129).

Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kuria prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laikas nuo 22 val. iki 8 val., teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi, minėtoje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų praktiką, vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008; LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).

Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl tokio akto atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju – G.Muzikevičiaus firmos) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nors savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant šių principų, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu. Ginčo sprendimą lydinčiuose dokumentuose motyvacijos, dėl ko priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., nėra ir tai yra esminis ginčijamo sprendimo trūkumas. Teisiniam vertinimui aptariamuoju aspektu galėtų būti reikšmingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus aiškinamasis raštas „Dėl Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, bet sprendimą dėl G.Muzikevičiaus firmos taikomų ribojimų pagrindžiančios motyvacijos nėra ir šiame dokumente, priešingai – jame yra išreikšti daugiau deklaratyvūs svarstymai dėl draudimo, eliminuojančio galimybę steigti rinkoje „taškus“, parduodančius alkoholinius gėrimus nakties metu, nustatymo teisės aktuose. (t. 1, b.l 34-36). Be kita ko, šiame rašte minima pareiga paisyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o tai nebuvo įvykdyta. Beje, šiame rašte Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl prekybos alkoholiu laiko trumpinimo taip pat nėra nurodyta, kokiais kriterijais remiamasi bei kokiu pagrindu išskiriamos 24 prekybos vietos ir tuo pačiu pareiškėjos prekybos vietos, kuo pasireiškia minėtose prekybos vietose didesnis alkoholio įsigijimo ir vartojimo prieinamumas, viešojo intereso pažeidimas lyginant su kitomis prekybos vietomis. Taigi, aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, kad prekybos laiko alkoholiu trumpinimas sprendime nurodytose vietose yra tinkama priemonė siekiant mažinti alkoholio prieinamumą, nėra, taikoma priemonė pareiškėjos atžvilgiu viešuoju interesu nepagrįsta. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolo Nr. TP-14 taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųsto savivaldybės tarybos sprendimo motyvų (t. 1 b.l. 65-69).

Aptariamu aspektu kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A662-2144/2014), spręsdamas dėl to paties ginčijamo sprendimo teisėtumo Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų aspektu pabrėžė, kad „Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ priimtas nesilaikant objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra buvo pradėta išskirtinai Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyva, neturint AKĮ 18 str. 9 d. nurodytų atitinkamų subjektų - gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštų, policijos komisariatų pasiūlymų dėl aukščiau nurodytų veiksmų. Šią aplinkybę patvirtina ir jau minėtas aiškinamasis raštas, kuriame įvardintas sprendimo iniciatorius, o be to, šios aplinkybės neneigė ir atsakovė. Teismo vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. konstrukcija suponuoja išvadą, kad šioje teisės normoje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai būtent nurodyti atitinkami subjektai parodo savo iniciatyvą ir kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovai, visuomeninės organizacijos tik pritarė išimtinai mero iniciatyva jau parengtam bei pateiktam Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 ši aplinkybė taip pat buvo vertinama, konstatuojant, jog sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymą suponuojančios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra buvo pradėta išskirtinai Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyva, neturint Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų atitinkamų subjektų – gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštų, policijos komisariatų pasiūlymų dėl aukščiau nurodytų veiksmų.

Atsakovės atstovė nurodo, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Kauno AVPK raštuose nurodytus faktus ir bendruomenės centrų nuomonę. Kauno AVPK raštai (t. 1, b.l. 22-24) ginčijamo sprendimo preambulėje yra nurodyti kaip dokumentinis šaltinis, kuriuo grindžiamas individualus administracinis aktas. Iš Kauno AVPK rašto matyti, kad nuo 2013 m. pradžios su G.Muzikevičiaus įmone, veikiančia adresu Kaune, Veiverių g. 47L, susiję 3 pranešimai policijai (t. 1, b.l. 22) ir, kad viešosios tvarkos pažeidimai, kūno sužalojimai, vagystės baruose yra tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu, todėl siūlo Tarybai riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šiame rašte nurodytų 3 pranešimų, dėl vieno pažeidimo (prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas) buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, kaip nesant teisės pažeidimo sudėties (t. 1 b.l. 29-31), dėl kito pranešimo buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaip nesant nusikaltimo sudėties (t. 2 b.l. 41-54), o dėl trečio rašte paminėto pranešimo, nurodyta, kad Kaune, Veiverių g. 47L, buvo sulaikytas neblaivus pažeidėjas. Akivaizdu, kad šiame rašte išdėstyta informacija, negali pagrįsti pažeidimų darymą minėtoje vietoje, o tuo pačiu jų sąsajas su G.Muzikevičiaus įmonės vykdoma veikla prekiaujant alkoholiu bei būti pagrindu priimant sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Iš kito Kauno AVPK rašto (t. 1, b.l. 23,24), kuriuo Taryba vadovavosi priimdama ginčijamą sprendimą, matyti, kad G.Muzikevičiaus IĮ baras, vykdo veiklą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) ir, kad iš viso užregistruota 12 pranešimų, gyventojų pareiškimų ir skundų apie teisės pažeidimus dėl įmonės ar baro lankytojų veiklos, tame tarpe užregistruoti 4 teisės pažeidimai, padaryti nuo 22.00 iki 8.00 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame rašte visiškai nėra informacijos kokie pažeidimai padaryti ir kaip jie konkrečiai susiję su G.Muzikevičiaus įmonės vykdoma veikla prekiaujant alkoholiu. Teisminio nagrinėjimo metu, teismui išsireikalavus papildomus duomenis iš Kauno AVPK, buvo nustatyta, kad iš policijos rašte minėtų 4 pažeidimų, padarytų nuo 22.00 iki 8.00 val., liko tik 3, iš kurių dėl vieno administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kaip nesant pažeidimo sudėties, dėl kito – priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir tik dėl vieno pažeidimo priimtas nutarimas nubausti asmenį už viešosios rimties trikdymą prie baro, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 63-69). Tokiu būdu daryti išvadą apie pakitusią viešosios rimties ir tvarkos ar bendrą kriminogeninę situaciją ginčo prekybos vietos prieigose ryšium su prekyba alkoholiniais gėrimais ne tik nakties, bet ir dienos metu, nėra pagrindo. Ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta, taigi, ir tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju tokių faktinių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, analizės savivaldybė neatliko, tinkamo visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimo objektyviai nenustatė ir sprendimą priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdama pareiškėjai taikomų poveikio priemonių.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apibendrinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad Taryba, formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22.00 val. iki 8.00 val. pareiškėjai priklausančiose prekybos vietose priėmė, neatsižvelgus į konkrečią pareiškėjos vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą, neigiamai įtakojusią viešosios tvarkos, rimties ir saugumo tiek teritorijose, kuriose yra įsikūrę ginčo barai, tiek ir pačiuose baruose, t. y. nesant ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies prasme prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo pagrindu nelaikytina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 d. rašte Nr. (10.2.3.2-194)10-9042 (t. 1 b.l. 119-121) pateikta informacija (išdėstyta bendro pobūdžio informacija apie alkoholio žalą sveikatai). Taigi, ginčijamo sprendimo priėmimo metu neegzistavo jokių prielaidų riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką prekybos vietose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ priimtas nesilaikant objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

Atsakovė, grįsdama savo argumentus, remiasi LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-382/2012. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl norminio akto, kuriuo Kauno miesto savivaldybė sutrumpino prekybos laiką alkoholiniais gėrimais visuose Kauno miesto kioskuose ir paviljonuose, t.y. visiems ūkinės veiklos subjektams, apibrėžtiems rūšiniais požymiais. Tokiu būdu priemonė buvo pritaikyta vienos grupės subjektams, veikiantiems vienodomis sąlygomis ir šie subjektai vienas kito atžvilgiu nebuvo diskriminuoti, privilegijų neįgijo, pritaikyta priemonė atitiko lygybės įstatymui principą. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu atsakovė prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne visoje Kauno miesto teritorijoje, bet pagal neaiškius, neapibrėžtus kriterijus pasirinko konkrečias vietas. Tokiu būdu, kolegijos vertinimu, atsakovė, taikydama Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytą poveikio priemonę ne visoms, bet tik daliai rūšiniais požymiais neapibrėžtų prekybos vietų, lyginant su kitais ūkinės veiklos subjektais, kurie prekiauja alkoholiu kitose prekybos vietose Kauno mieste, atliko veiksmus, nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve ir diskriminavo atskirus ūkio subjektus, dėl ko galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovė neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės (Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d.), pažeidė šio Įstatymo 4 str. 2 d. ir konstitucinius lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principus, kadangi nesant jokio teisėto ir pagrįsto objektyvaus pagrindo, apribojo pareiškėjai prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, įgyvendindama Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką apribojo ne konkretiems ūkio subjektams (įmonėms), bet pasirinktoms 24 prekybos vietoms Kauno mieste, nurodant nekilnojamojo turto adresus. Atsakovė nurodė, kad tokiu būdu buvo siekiama, jog konkrečios įmonės neturėtų galimybės po alkoholio licencijos panaikinimo įsteigti naują įmonę ir vėl vykdyti tą pačią ūkinę veiklą toje pačioje veiklos vykdymo vietoje. Teismo vertinimu, ginčijamame sprendime atsakovei nurodžius ne įmones, bet tik prekybos vietas, kurioms taikė prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, galima pripažinti, kad sprendimu nustatyti ribojimai galimai yra taikomi ne tik pareiškėjai, bet ir konkrečiam nekilnojamajam turtui (jo savininkui), kuriame vykdoma atitinkama ūkinė veikla. Tokiu būdu, kolegijos vertinimu, atsakovė akivaizdžiai viršijo teisės aktuose jai suteiktus įgaliojimus. Nors Įstatymo 18 str. 9 d. nėra aiškiai nustatyta, kad atitinkami prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licenzijavimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų analizė (Taisyklių 9.5 p., 27 p., 35 p. 48 p.) leidžia konstatuoti, kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė AKĮ 18 str. 9 d. pagrindu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiką ne prekybos vietai, bet įmonei.

Atsakovė teigė, jog ginčijamas sprendimas yra norminis teisės aktas, nes jame įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. visiems juridiniams asmenims prekiaujantiems, ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose, jis skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu, orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų ir sietinas su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu. Teisėjų kolegija atkreipia Kauno miesto savivaldybės dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio sprendimai nelaikytini norminiais teisės aktais, suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos (LVAT 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, LVAT 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, konstatavo, jog nustačius, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. neatlikus objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, kiti atsakovės argumentai (savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos laiką pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, dėl sąžiningos konkurencijos laisvės ir kt.) nėra reikšmingi ginčo išsprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundo reikalavimas - panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietose, (duomenys neskelbtini) ir Šv. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas pabrėžia, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei, tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjos vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams, pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjos atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJolanta Medvedevienė