- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- A15.-2473-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02095-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. G. (K. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-07-30 gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus įgaliotoji pareigūnė 2020-07-23 K. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-58535-2020 dėl to, kad jis 2019-11-10 02.28 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sklypo tvorą bei stovintį automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sužalojo keleivį S. H. (S. H.), apgadino tvorą bei automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas 633,10 euro žalą, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 219.4 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje; dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalyje, kuriuo reglamentuotas administracinio nusižengimo protokolo turinys, be kita ko numatyta, kad protokole turi būti nurodomi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju iš nusižengimo protokolo turinio netgi nematyti, ar atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus, tik nurodyta, kad jie atskirame lape. Susipažinus su bylos medžiaga spręstina, kad kaip paaiškinimas, pateiktas „atskirame lape“, laikytinas K. G. įtariamojo apklausos 2020-07-23 protokolas, tačiau šiame protokole tėra užfiksuota, kad K. G. jam pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl kaltės pasisakys teisme, taip pat jo atsisakymas duoti parodymus ir nuoroda, kad parodymus apie eismo įvykio aplinkybes jis duos teisme. Pažymėtina, kad K. G. pranešta apie įtarimą, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 14, 127 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Konstatuotina, kad apie aplinkybes dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo K. G. susijęs, jokio jo paaiškinimo byloje nėra. Ši aplinkybė rodo, kad K. G. kaltės klausimas gali būti išspręstas tik priėmus atitinkamą procesinį sprendimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nusižengimo protokolą surašiusi institucijos įgaliotoji pareigūnė jokio nusižengimo tyrimo neatliko, visas protokole nurodytas aplinkybes ji grindžia ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47899-19 duomenimis, tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu šis ikiteisminis tyrimas dar nėra užbaigtas, joks procesinis sprendimas dar nėra priimtas. Tuo tarpu yra akivaizdu, kad tiek teismui perduotas administracinio nusižengimo protokolas, tiek minėtas ikiteisminis tyrimas yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į tai, atlikti tapatų procesą, atliekant identiškus procesinius veiksmus ir iš esmės tirti tokias pat aplinkybes administracinio nusižengimo teisenoje teismui nėra galima, nes tokiu atveju, nekalbant apie tokių dubliuojamų veiksmų neracionalumą, prieštaravimą ekonomiškumo ir protingumo principams, iškyla reali grėsmė priimti du visiškai skirtingus teismų sprendimus skirtingose bylose.
Teismas vertina, kad šiuo atveju susiklosto situacija, kai nesibaigus baudžiamajam procesui, kuriame sprendžiamas K. G. kaltės klausimas dėl eismo įvykio padarymo vairuojant kelių transporto priemonę, nelaukiant baudžiamosios bylos baigties yra inicijuojama ir administracinio nusižengimo teisena, kurioje remiamasi įrodymų statuso dar neturinčiais ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi baudžiamajame procese nėra priimtas teismo baigiamasis aktas, kuris turi res judicata galią, reiškiančią, jog kitoje byloje asmuo netenka teisės ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų, tai ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės šiuo metu neturi prejudicinės galios, jos gali kisti priklausomai nuo to, kokį ikiteisminiame tyrime prokuroras (ar pirmosios instancijos teismas bylos perdavimo teismui atveju) priimtų sprendimą, o tokiu atveju, byloje galimai susiklostytų teisinėje valstybėje negalima situacija, kai dviejose bylose būtų nustatytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atskiros teisės normos negali būti aiškinamos priešingai ir sukurti ydingus teisinius precedentus, pagal kuriuos teisėsaugos institucijos administracinę teiseną, nepaisant specifinių bylos aplinkybių ir ryšio su vykstančiu baudžiamuoju procesu, pradėtų skubotai ir sprendimus priimtų remiantis įrodymų statuso neturinčiais ir kitame teisiniame procese ginčijamais duomenimis.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, būtina sulaukti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47899-19 baigties ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo, ir tik tuomet, atsižvelgiant į priimtą baigiamąjį aktą, iš naujo vertinti galimybes K. G. inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną.
Policijos pareigūnams savo iniciatyva pradėjus administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nesibaigus procesui ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47899-19, teismui yra sunku nustatyti bylos aplinkybes, nes, neturėdamas galimybės stabdyti bylos nagrinėjimo, rizikuodamas priimti skirtingą sprendimą nei ikiteisminio tyrimo procese, teismas verčiamas dubliuoti procesinius veiksmus, kurie yra atliekami baudžiamojoje byloje, tirti iš esmės tapačias aplinkybes, į procesą pakartotinai kviesti tuos pačius asmenis, kurie dalyvauja baudžiamajame procese ir t.t.
Dėl aptartų aplinkybių administracinio nusižengimo byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, kuri privalo sulaukti proceso baigties ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47899-19, įvertinti baigiamojo akto turinį ir tik tuomet spręsti klausimą dėl K. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn galimybės pagal atitinkamą (-us) ANK straipsnį (-ius).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2020-07-23 administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-58535-2020, surašytą K. G. (K. G.) dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, su bylos medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.