Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-2037/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
2-2037/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos "Alna Business Solutions" "Inno Force"
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Alna BusinessSolutions“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2037/2012Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5635-603/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alna BusinessSolutions“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „InnoForce“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2012 m. liepos 16 d. rašte Nr. 22.5(3B)-7485 užfiksuotus sprendimus dėl UAB „Alna Business Solutions“ pasiūlymo atitikimo Pirkimo dokumentų reikalavimams (įskaitant kvalifikaciją); panaikinti perkančiosios organizacijos 2012 m. liepos 16 d. rašte Nr. 22.5(3B)-7485 užfiksuotus sprendimus dėl pasiūlymams suteiktų ekonominių naudingumo balų; įpareigoti perkančiąją organizaciją pasiūlymų vertinimą atlikti iš naujo; panaikinti perkančiosios organizacijos komisijos 2012 m. liepos 23 d. ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. protokoluose užfiksuotus sprendimus, kuriais atsisakyta ieškovą supažindinti su trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialia informacija; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti pirkimo Nr. 120964 procedūras ir neatplėšti vokų su pasiūlymų kainomis bei nesudaryti pirkimo sutarties. Nurodė, kad konkurso procedūras sustabdžius trumpam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) apibrėžtam terminui, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei užtikrintų viešąjį interesą. Pažymėjo, kad žinant pasiūlymų kainas neįmanoma objektyviai pervertinti techninių pasiūlymų, nes pagal formules paprasta apskaičiuoti, kokius ekonominio naudingumo balus reikėtų suteikti kiekvienam tiekėjui, kad šis laimėtų, todėl atsirastų didelė protegavimo tikimybė pirkime. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta ar kiltų reali grėsmė perkančiosios organizacijos žalai atsirasti, kadangi vykdyti pirkimo nėra jokios skubos.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos (toliau – MAKIS) plėtros pirkimas vykdomas siekiant patenkinti ne pačios perkančiosios organizacijos administracinius – ūkinius tikslus, o visos valstybės ir jos visuomenės strateginius tikslus, todėl pirkimas nukreiptas tenkinti išimtinai viešąjį interesą. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. 10 val. įvyko vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimas, todėl ieškovo prašymas neatplėšti vokų su pasiūlymų kainomis negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kils rizika, jog iki 2013 m. vasario 28 d. nebus parengtas MAKIS mokestinės kontrolės ir mokestinių prievolių apskaitos funkcijų pakeitimas, taip pat neapibrėžtam laikui bus atidėtas MAKIS plėtros veiklų, kuriomis siekiama palengvinti verslo sąlygas ir bendravimą su muitine, įgyvendinimas.

Tretysis asmuo UAB „Alna Business Solutions“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog perkančioji organizacija elgsis nesąžiningai ir objektyviai neįvertins iš naujo ieškovo pasiūlymo. Pažymėjo, kad nepradėjus MAKIS plėtros darbų laiku, bus neįgyvendintas MAKIS mokestinės kontrolės ir mokestinių prievolių apskaitos funkcijų tobulinimas, kuris reikalingas dėl pakeistų teisės aktų, reglamentuojančių Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kai importuojamas prekes deklaruoja PVM mokėtojai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 24d. nutartimi ieškovo UAB „InnoForce“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, jog iš pateikto 2012m. rugpjūčio 23d. protokolo matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo atplėšti vokai su pasiūlymais: UAB „Alna BusinessSolutions“ pasiūlymo kaina – 2 348 307,50 Lt, UAB „InnoForce“ – 2 355 386 Lt. Nurodė, jog esant nustatytoms aplinkybėms, nėra galimybės tenkinti ieškovo prašymo įpareigoti atsakovą neatplėšti vokų su pasiūlymais. Pažymėjo, kad mažesnės kainos pasiūlymą pateikė tretysis asmuo UAB „Alna BusinessSolutions“, todėl atmetė ieškovo argumentus, kad esant atplėštiems vokams ir žinant pasiūlymų kainas, neįmanoma objektyviai pervertinti techninių pasiūlymų. Pažymėjo, jog pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams nustatymas yra ginčo sprendimo iš esmės dalykas, be to, ieškovas nepateikė pakankamai akivaizdžių trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimų pirkimo dokumentams, todėl sprendė, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Nurodė, jog visi ieškovo argumentai bus įvertinti sprendžiant ginčą iš esmės, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galimai būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėjo, jog remiantis byloje esančiais duomenimis, pagrindinis numatomos sudaryti paslaugų teikimo sutarties uždavinys – plėtojant elektroninių duomenų mainų tarp muitinės ir ekonominių operacijų vykdytojų, kitų verslo subjektų ir partnerių, taikant modernius duomenų ir informacijos kaupimo, analizės, vykdymo, mainų metodus ir priemones, siekiant efektyvesnio mokesčių administravimo, papildyti MAKIS naujomis funkcijomis, galimybėmis, išplėsti MAKIS veikimo sritį ir užtikrinti naujų veiklų vykdymą. Nurodė, kad pirkimas vykdomas siekiant patenkinti ne atsakovo, o Lietuvos bei E. S. (toliau – ES) piliečių interesus, todėl sprendė, kad viešojo intereso užtikrinimas yra prioritetiškai svarbesnis nei ieškovo interesai bei šalių interesų pusiausvyra. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinys teisme buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 20 d., todėl tikėtina, jog byla tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme bus išnagrinėta per maksimalius įstatyme nustatytus terminus, sprendimas galimai įsiteisės 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tokiu būdu neapibrėžtam laikui bus atidėtas MAKIS plėtros veiklų, kuriomis siekiama palengvinti verslo sąlygas ir bendravimą su muitine, įgyvendinimas. Nurodė, kad tokiu atveju kils grėsmė, jog iki 2013 m. vasario 28 d. nebus parengtas MAKIS mokestinės kontrolės ir mokestinių prievolių apskaitos funkcijų pakeitimas, numatytas 2011 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1205, o tai reiškia, kad galimai bus pažeista visuomenės teisė greitu metu efektyviai naudotis tobulesne importo PVM mokėjimų sistema. Priešingai, laiku įvykdžius pirkimo procedūras, verslo subjektai galėtų sutaupyti lėšų, būtų išvengta netikslingo valstybės lėšų išleidimo, efektyviai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai. Teismas nurodė, jog ekonomiškumo ir proporcingumo principai būtų pažeisti būtent tenkinus ieškovo prašymą, kadangi vienos įmonės ekonominis interesas būtų neproporcingai ginamas visuomenės, suinteresuotos modernios muitinės apskaitos sistemos įdiegimu, sąskaita, todėl sprendė, kad ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių argumentai nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „InnoForce“prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „InnoForce“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą sustabdyti pirkimo Nr. 120964 procedūras bei nesudaryti pirkimo sutarties, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. MAKIS sistemos plėtra yra viešojo intereso svarbos, tačiau pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, šis viešasis interesas jokiu būdu nebūtų pažeistas. Nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų padaryta ar kiltų reali grėsmė žalai atsirasti, nes pirkimo procedūrų sustabdymas būtų tik laikina priemonė.Dėl pirkimo procedūrų sustabdymo MAKIS plėtra nežlugs, o tik bus laikinai sustabdyta iki teismas išnagrinės bylą ir patvirtins, kad perkančioji organizacija pirkimo procedūras atliko teisėtai arba neteisėtai. Perkančioji organizacija nepraras jai skirto finansavimo, nes projektas nėra susietas su ES fondų lėšomis, todėl čia nėra numatyta jokių projekto įgyvendinimo naikinamųjų terminų.

2. Pažymėtina, jog žala perkančiajai organizacijai būtų sukelta tuo atveju, jei nestabdžius pirkimo procedūrų paaiškėtų, kad ieškinys yra pagrįstas, o pirkimo sutartis jau būtų sudaryta ir nepagrįstai bei neteisėtai vykdoma su trečiuoju asmeniu. Valstybės kontrolė ar bet kuri kita kontroliuojanti institucija galėtų imtis sankcijų atsakovo atžvilgiu dėl jo nepagrįstai ir neteisėtai panaudotų biudžeto lėšų, o tai turėtų įtakos viešajam interesui, nes biudžeto lėšos yra visuomenės narių (mokesčių mokėtojų) pinigai.

3. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų proceso šalių teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes nėra jokios skubos pirkimą įgyvendinti nedelsiant. Pirkimo sąlygų 2.4 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis yra ilgalaikė ir truks 36 mėnesius, t. y. 3 metus, po pirkimo sutarties pasirašymo. Teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad MAKIS plėtra turi būti atlikta iki 2013 m. vasario 28 d., yra nepagrįsti ir neatitinka minėtų pirkimo sąlygų 2.4 punkto nuostatų. Pirkimo sąlygose nėra pateiktų grafikų ir perkančiosios organizacijos nurodytų kitų terminų, kurie galėtų patvirtinti, kad MAKIS plėtrą reiktų įgyvendinti iki 2013 m. vasario 28 d. Teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas 2013 m. vasario 28 d. terminas susijęs tik su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo tobulinimu, kuris pirkimo objekte sudaro menką dalį ir yra visiškai nesudėtingai įvykdomas, t. y. nereikalaujantis nei daug laiko, nei ypatingų žinių turinčių specialistų, kadangi tokios programų korekcijos nėra sudėtingos. Pirkimo objektas yra pilnai apibrėžtas pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3 punkte.

Atsiliepimas

4. Tretysis asmuo atsiliepime nurodo, kad darbai turėtų būti pradėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., kad juos būtų galima įgyvendinti iki 2013 m. kovo 1 d., tačiau nepateikia jokių įrodymų. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodo priežasčių, kodėl bylą nagrinėjant pirmoje ir antroje instancijoje maksimaliais CPK nustatytais terminais ir tokiu atveju likus porai mėnesių iki 2013 m. kovo 1 d., darbai iki šio termino dėl importo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo sistemos tobulinimo negalėtų būti atlikti. Darytina išvada, kad minėtas teismo argumentas yra deklaratyvus ir priimtas neįsigilinus į konkrečias bylos aplinkybes, neįvertinus pirkimo sąlygų ir pirkimo objektui keliamų reikalavimų.

5. Dėl skundžiamų neteisėto ir diskriminacinio pasiūlymo nagrinėjimo ir vertinimo pažymėtina, jog gali kilti grėsmė, kad sutartis bus pasirašyta su tiekėju, kuris neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų ir taip bus neužtikrintas pagrindinis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslas – įsigyti perkančiajai organizacijai, t.y. atsakovui, reikalingų ir kokybiškų paslaugų, pagrįstai naudojant biudžeto lėšas. Ieškovas UAB „InnoForce” savo ieškinyje pateikė išsamius argumentus, jog jo pasiūlymas buvo vertinamas subjektyviai ir jam buvo suteikti per maži ekonominio naudingumo balai už techninę pasiūlymo dalį. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, jog jam buvo ribojama teisė susipažinti su nekonfidencialia trečiojo asmens pasiūlymo informacija. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu prima facie pagrindė ieškinį, tačiau teismas to neįvertino. Panaikinus neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus, yra didelė tikimybė, kad pirkimo laimėtoju taptų ir pirkimo sutartį teisėtai turėtų vykdyti būtent ieškovas UAB „InnoForce”.

6. Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas išvengti bereikalingo teisminio ginčo, prašė teismo laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išspręsti kuo skubiau iki vokų su kainomis atplėšimo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 23 d., tačiau šis prašymas buvo ignoruotas ir posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvyko 2012 m. rugpjūčio 24 d. Be to, atsakovas, siekdamas skaidrių pirkimo procedūrų, susipažinęs su ieškiniu, galėjo vokų atplėšimo procedūrą nukelti, kol bus išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tačiau jo veiksmai pirkime parodė, kad atsakovas visiškai nebuvo ir nėra suinteresuotas skaidriomis ir teisėtomis pirkimo procedūromis bei neteisėtai piktnaudžiauja savo padėtimi. Todėl neuždraudus pasirašyti pirkimo sutarties, atsakovas galės įvykdyti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, pateikusiu pasiūlymą, esant neteisėtiems atsakovo veiksmams, grubiai pažeidžiant pagrindinius VPĮ principus, neužtikrinant sąžiningos ir efektyvios tiekėjų konkurencijos.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad MAKIS paskirtis –teisingai ir laiku apskaityti visus muitinės mokesčių mokėtojų mokestinius įsipareigojimus muitinei bei muitinės mokestinius įsipareigojimus mokesčių mokėtojams ir valstybės iždui. Pažymi, jog MAKIS plėtros paslaugų pirkimas yra vykdomas siekiant patenkinti ne pačios perkančiosios organizacijos administracinius – ūkinius tikslus, o visos valstybės ir jos visuomenės strateginius interesus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo argumentu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Alna Business Solutions“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Viešasis interesas operatyviai įvykdyti konkursą yra svarbesnis už viešąjį interesą, susijusį su galimu interesų pusiausvyros pažeidimu konkurse. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, visų pirma, turi būti užtikrinama viešojo intereso apsauga, susijusi su perkamo objekto svarba ir nauda visuomenei, ir tik po to turi būti siekiama išlaikyti interesų pusiausvyrą.

2. Konkursu perkamomis MAKIS plėtros paslaugomis iš esmės keičiamas MAKIS funkcionalumas, todėl tai lemia poreikį konkursą vykdyti operatyviai. Be to, ieškovas netinkamai įvertino pirkimo objekto apimtis. Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 3.1.1 – 3.1.7 punktuose aiškiai nurodyta, kas sudaro MAKIS plėtros paslaugas. MAKIS plečiama konceptualiai: iš esmės tobulinamos mokestinės kontrolės ir mokestinių prievolių apskaitos funkcijos, mokestinių prievolių išieškojimo funkcijos, muitinės postų funkcionalumo papildymas ir kita. Tai patvirtina, kad tobulinamas platus funkcionalumo spektras, todėl pirkimo objektas lemia poreikį konkursą vykdyti operatyviai.

3. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ginčo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.Ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumas nėra vertinamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra siejamas su faktu, ar trečiasis asmuo atitinka kvalifikaciją bei pirkimo dokumentus. Trečiasis asmuo pateikė apostilizuotus dokumentus. Pažymėtina, jog perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, vertina faktą, ar tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu turi reikiamą kvalifikaciją, o ne dokumentą, kuriame pateikiama tokia informacija. Be to, byloje yra pateiktos Teisingumo ministerijos Krašto baudžiamojo registro pažymos, patvirtinančios, kad SKG S.A. vadovas J. Z. (Glovka) ir buhalterė J. B. L. yra neteisti.

4. Konkursas privalo būti atliktas operatyviai, tačiau pirkimo sutarties terminas nereiškia MAKIS plėtros darbų termino. Perkančioji organizacija konkursu perka MAKIS plėtros paslaugas ir MAKIS tobulinimo paslaugas. Būtent MAKIS tobulinimo paslaugos lemia tai, kad pirkimo sutartis sudaroma 36 mėnesių terminui. Tačiau MAKIS plėtros paslaugų įsigijimas nulemia būtinybę operatyviai užbaigti konkursą.Tik MAKIS plėtrą dėl PVM sistemos atlikus iki 2013 m. kovo 1 d. būtų užtikrinamas tinkamas pirkimo sutarties vykdymas.

5. MAKIS plėtros paslaugos yra detalizuotos konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 3.1.1 - 3.1.7 punktuose. 3.1.1 punkte nurodoma, kad pirkimo laimėtojas turės suteikti šią paslaugą: „MAKIS mokestinės kontrolės ir mokestinių prievolių apskaitos funkcijų tobulinimas dėl teisės aktų, reglamentuojančių Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kai importuojamas prekes deklaruoja PVM mokėtojai, pakeitimo“. Šiame punkte pateikiama nuoroda į teisės aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 1205 (toliau -Nutarimas), kuris įsigalioja 2013 m. kovo 1 d. (Nutarimo 3 punktas). Taigi ši MAKIS plėtros paslaugų dalis turi būti suteikta iki 2013 m. kovo 1 d. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija tiksliai nustatė šios paslaugos suteikimo terminą ir jo praleidimas reikštų konkurso nugalėtojo netinkamą pirkimo sutarties vykdymą. Siekiant išvengti netinkamo pirkimo sutarties vykdymo, konkursas turi būti įvykdytas operatyviai, todėl ieškovo skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.

6. Pažymėtina, jog MAKIS plėtra dėl PVM sistemos trunka ženkliai ilgiau nei 2 mėnesius. MAKIS yra integruotos Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS) dalis. MIS yra valstybės informacinė sistema (registracijos Nr. IS-152), todėl MAKIS, kaip MIS daliai, yra taikomi valstybės informacinėms sistemoms keliami reikalavimai, įtvirtinti Valstybės informacinių sistemų išteklių valdymo įstatyme (toliau – Įstatymas) bei jį detalizuojančiame 2004 m. spalio 15 d. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakyme Nr. T-l31 „Dėl valstybės informacinių sistemų kūrimo metodinių dokumentų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Pagal Įstatyme ir Įsakyme įtvirtintus paslaugų suteikimo etapus ir pagal trečiojo asmens konkursui pateiktą pasiūlymą MAKIS plėtros paslaugų teikimo terminas sudarytų apytiksliai 6 mėnesius. Be Įstatyme ir Įsakyme nurodytų etapų, skaičiuojant MAKIS plėtros paslaugų teikimo terminą pagal konkurso sąlygų nuostatas, matyti, kad MAKIS plėtra dėl PVM sistemos objektyviai negalėtų būti atlikta per 2 mėnesius, tai užtruktų 3 mėnesius ir 15 kalendorinių dienų. Taigi 3,5 mėnesio terminas yra minimalus, norint bent teoriškai įgyvendinti MAKIS plėtrą dėl PVM.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nagrinėjamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo norma, pagal kurią, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras, įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal to paties straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Egzistuojant ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybei, tačiau nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas taip, kad būtų apsaugotas viešasis interesas.

Viešasis interesas – tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Vis dėlto šie pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2011). Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 5 dalis) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1682/2012). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jei iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmės išvados dėl akivaizdaus viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos grupei būtinų prekių ar paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta žala šiems asmenims, taigi, ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, šiuo atveju – turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1665/2012), t. y. vyraujantis viešasis interesas šiuo atveju reikalauja tęsti viešųjų pirkimų procedūras.

Būtent viešasis interesas nagrinėjamoje byloje ir reikalauja išsiaiškinti, kuri teisinė vertybė turi būti ginama prioritetiškai: ar ieškovo nurodomas viešasis interesas užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas bei skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą vykdant viešųjų pirkimų procedūras, susijęs su paties ieškovo, kaip byloje dalyvaujančio asmens ir viešojo pirkimo dalyvio siekiu laimėti viešąjį pirkimą ir sudaryti ilgalaikę sutartį su pirkimo organizatoriumi, ar viešasis interesas laiku įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, tame tarpe ir skubiai (iki 2013 m. vasario 28 d.) įgyvendintiną MAKIS mokestinės kontrolės ir mokestinių prievolių apskaitos funkcijų pakeitimą, numatytą 2011 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1205 ir susijusį su Lietuvos bei Europos Sąjungos piliečių verslo sąlygų palengvinimu ir galimybėmis efektyviai naudotis tobulesne importo PVM mokėjimų sistema. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius viešojo pirkimo procedūras – ekonomiškumo ir proporcingumo principai būtų pažeisti, kadangi vienos įmonės ekonominis interesas būtų neproporcingai ginamas visuomenės, suinteresuotos modernios muitinės apskaitos sistemos įdiegimu, sąskaita. Tuo tarpu laiku įvykdžius pirkimo procedūras, verslo subjektai galėtų sutaupyti lėšų, būtų efektyviai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai. Nors apeliantas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde įrodinėja viešųjų pirkimų principų pažeidimus, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais perkančiosios organizacijos veiksmais šie principai buvo pažeisti, todėl, preliminariai įvertinus ieškovo argumentus, nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą dėl akivaizdaus viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo. Šiuo atveju prioritetiškai turi būti ginamas viešasis interesas laiku įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, palengvinti Lietuvos bei Europos Sąjungos piliečių verslo sąlygas ir sudaryti jiems galimybes efektyviai naudotis tobulesne importo PVM mokėjimų sistema. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje sukeltų didesnę žalą, nei jų netaikymas. Tuo atveju, jei teismas patenkins ieškinį, ieškovas savo subjektines teises galės ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.). Tuo tarpu ieškinio netenkinimo atveju viešajam interesui padaryta žala negalės būti atlyginta.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad pirkimo sąlygose nėra pateikta grafikų ir perkančiosios organizacijos nurodytų kitų terminų, kurie galėtų patvirtinti, kad MAKIS plėtrą reikėtų įgyvendinti iki 2013 m. vasario 28 d. Vykdomu viešuoju pirkimu perkančioji organizacija numato įsigyti Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos (MAKIS) plėtros paslaugas. Pagrindinis pirkimo objektas – programinės įrangos kūrimo paslaugos, papildomi objektai – programinės įrangos diegimo bei programinės įrangos priežiūros ir tvarkymo paslaugos (Skelbimo apie viešą konkursą II.1.6 p.). Šis pirkimas į dalis neskirstomas (Pirkimo sąlygų 2.2 p.). Tai reiškia, kad visos pirkime numatytos MAKIS plėtros paslaugos turi būti teikiamos pagal tą pačią su viešojo pirkimo laimėtoju sudarytą sutartį. MAKIS plėtros paslaugos detalizuotos viešojo pirkimo techninės specifikacijos 3.1.1-3.1.7 punktuose. Pagal viešojo pirkimo techninės specifikacijos 4.1 punkte nustatytus reikalavimus MAKIS plėtrai, tiekėjas per 1 mėnesį nuo sutarties įsigaliojimo dienos turi parengti ir pateikti derinti projekto kokybės planą, aprašantį techninės specifikacijos 3 punkte išvardytų darbų vykdymo procedūras ir metodus, įskaitant tarpinius ir galutinius rezultatus ir kt. Projekto kokybės planas turi būti suderintas ir patvirtintas per 2 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos (4.1.3 p.). Taigi, poreikis dalį MAKIS plėtros darbų atlikti iki 2013 m. vasario 28 d. matyti iš techninės specifikacijos 3.1.1 punkto (kuriame daroma nuoroda į 2013 m. kovo 1 d. įsigaliosiantį 2011 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1205), ir šis terminas, laikantis aukščiau minėtų techninės specifikacijos punktų, turi būti nurodytas derinti teikiamame Projekto kokybės plane, o ne pačiose pirkimo sąlygose. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su šiais apelianto teiginiais nurodo, kad MAKIS, kaip MIS daliai, yra taikomi valstybės informacinėms sistemoms keliami reikalavimai, įtvirtinti Valstybės informacinių sistemų išteklių valdymo įstatyme ir 2004 m. spalio 15 d. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakyme Nr. T-l31 „Dėl valstybės informacinių sistemų kūrimo metodinių dokumentų patvirtinimo“. Pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus paslaugų suteikimo etapus, MAKIS plėtros paslaugų teikimo terminas (apimantis numatytuosius inicijavimo, analizės, projektavimo ir specifikavimo, realizacijos, testavimo, mokymų ir dokumentacijos rengimo, diegimo ir priežiūros etapus) sudarytų apytiksliai 6 mėnesius. MAKIS plėtros paslaugų teikimo terminą skaičiuodamas pagal konkurso sąlygų nuostatas, trečiasis asmuo nurodo, kad MAKIS plėtra dėl PVM sistemos objektyviai negalėtų būti atlikta per 2 mėnesius, tai užtruktų 3 mėnesius ir 15 kalendorinių dienų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo techninės specifikacijos 4.1.3 punkte numatytas Projekto kokybės plano suderinimo ir patvirtinimo terminas, kaip ir kiti 4.1 punkte numatyti terminai, pradedamas skaičiuoti nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Nors trečiasis asmuo tiksliai nepagrindžia 3 mėnesių ir 15 kalendorinių dienų termino poreikio MAKIS plėtrai dėl PVM reglamentavimo pakeitimų, tačiau 2 mėnesių terminas, numatytas vien tik Projekto kokybės plano parengimui, suderinimui ir patvirtinimui, tuo tarpu konkretiems naujos programinės įrangos diegimo darbams reikalingas laikas pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nenurodytas. Atsižvelgiant į bylos pagal pareikštą ieškinį nagrinėjimo stadiją (teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme numatytas 2012 m. spalio 24 d.), galimą apeliaciją byloje, teismo sprendimas galėtų įsiteisėti tik 2013 m. sausio mėnesį. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir uždraudus sudaryti sutartį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, ieškinio atmetimo atveju, iki nustatyto 2013 m. vasario 28 d. termino atlikti MAKIS plėtros darbus, reikalingus dėl PVM reglamentavimo pakeitimų, nebus įmanoma.

Apelianto teiginiai, kad iki 2013 m. vasario 28 d. reikalingos atlikti tik nesudėtingos programos korekcijos, atsižvelgiant į MAKIS funkcionalumus bei sąsajas su integruota MIS, nepateikus šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, taip pat laikomi nepagrįstais. Be to, nėra garantijų, kad vėlesniais MAKIS plėtros vykdymo etapais neturės būti atliekmi kiti darbai (diegiami programiniai tobulinimai), dėl kurių iki 2013 m. vasario 28 d. privalomos atlikti programinės korekcijos turi būti atliktos konkrečiu būdu ir tokia apimtimi, kad vėliau būtų galima racionaliai atlikti tuos kitus darbus.

Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kokia pirkimo dalis – didelė ar maža – turi būti atlikta iki 2013 m. vasario 28 d., kadangi pirkimo objektas yra nedalomas ir tiek MAKIS plėtros, tiek tobulinimo paslaugos bus atliekamos konceptualiai pagal tą pačią sutartį, šią sutartį svarbu sudaryti operatyviai. Priešingu atveju kils grėsmė šioje byloje prioritetiškai ginamam viešajam interesui – komplikuosis ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1205 įgyvendinimas, bet ir neapibrėžtam laikui bus atidėtas MAKIS plėtros veiklų, kuriomis siekiama palengvinti verslo sąlygas ir bendravimą su muitine, įgyvendinimas. Tokioje situacijoje teismas vertina, kad, siekiant nepažeisti viešojo intereso, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o viešojo pirkimo procedūros turi būti tęsiamos. Sprendžiant iš faktinės situacijos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Projekto kokybės planas objektyviai galėtų būti suderintas ir patvirtintas iki 2012 m. pabaigos, tad jo įgyvendinimo darbams liktų 2013 m. pirmieji du mėnesiai, per kuriuos būtų galima įgyvendinti būtinąją MAKIS plėtros dalį.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, tame tarpe ir dėl ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo normose nėra įtvirtinta, jog perkančioji organizacija privalo pati sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki kol bus išnagrinėtas teisme vykstantis ginčas dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo. Šią išvadą patvirtina ir jau aukščiau minėtas CPK 423⁷ straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina būtent teismo, nagrinėjančio ginčą dėl viešojo pirkimo, prerogatyvą nutartimi išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo tokioje byloje. Tačiau šioje byloje perkančioji organizacija, nors ir galėjo sudaryti sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju, tačiau nusprendė to nedaryti, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolas Nr. 5B-391). Ši aplinkybė vertintina kaip perkančiosios organizacijos sąžiningumo įrodymas.

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes ir pagrįstai nenustatė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ir priėmė teisingą bei pagrįstą 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „InnoForce“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasVytas Milius