Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-14 · Civilinė byla Nr. 2S-2035-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-14
Bylos Nr.
2S-2035-163/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00530-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Skolininkas
I. M.
Kreditorius
AB SEB bankas
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-2035-163/2012Teisėja E. Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-00530-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.17; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės I. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2012-04-27 gautas pakartotinis pareiškimas Nr. 36R-1047 „Dėl priverstinio skolos išieškojimo" kuriame nurodyta, kad skolininkė ir įkeisto daikto savininkė buvo įspėta, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą ir už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodo skolos dydį pagal 2006-12-06 tarp jo ir skolininkės, sudarytą kredito sutartį Nr. 0450618012151-23 (su vėlesniais pakeitimais): 260 128,61 Lt ir 9 594,29 EUR negrąžinto kredito, 26 709,88 Lt ir 680,86 EUR nesumokėtų palūkanų, 9 121,72 Lt ir 457,28 EUR delspinigių už negrąžintą kreditą ir palūkanas , viso: 295 960,21 Lt ir 10.732,43 EUR įsiskolinimą bankui, 5 procentų įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, 139 Lt kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-06 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB SEB bankas naudai iš skolininkės I. M. pagal 2006-12-06 kredito sutartį Nr. 0450618012151-23 (su vėlesniais pakeitimais): 260 128,61 Lt ir 9 594,29 EUR negrąžinto kredito, 26 709,88 Lt ir 680,86 EUR nesumokėtų palūkanų, 9 121 72Lt ir 457,28 EUR delspinigių už negrąžintą kreditą ir palūkanas, iš viso: 295 960,21 Lt ir 10 732,43 EUR įsiskolinimą bankui, 5 procentų įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, 139 Lt kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį. Už skolą parduoti iš varžytynių hipotekos lakštu kodas 03120060014440 įkeistą daiktą: butą, bendro 59,47 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte 240 000 Lt.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė I. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį panaikinti ir panaikinti areštą butui (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 pripažino negaliojančia ir nesąžininga vartotojų atžvilgiu sutarties sąlygą, kuria leidžiama bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti viso įsiskolinimo padengimo iš karto tuo atveju, kai kredito gavėjas netinkamai vykdo mokėjimus pagal kredito sutartį. Taip pat nurodo, kad paskolos sutartis sudaryta su SEB banku ir atskiri šios sutarties punktai yra nesąžiningi, nes jie akivaizdžiai atitinka nesąžiningų sutarčių sampratą. Teigia, kad ji turėjo imti vartojimo paskolas, kad galėtų mokėti bankui įmokas, sustojo jos įmonės veikla, be to, bankas ketina parduoti paskutinį jos būstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą hipotekos kreditorius AB SEB bankas prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nenurodo nė vienos aplinkybės, susijusios su CPK 588 straipsnyje įtvirtintu skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūrų pažeidimu, dėl kurio teismas negalėjo ir neturėjo priimti skundžiamos nutarties. Nurodo, kad AB SEB bankas skolininkei ir įkeisto daikto savininkei I. M. 2010 m. lapkričio 10 d. raštais pranešė, kad netinkamai vykdomos prievolės pagal 2006 m. gruodžio 6 d. kredito sutartį ir prašė iki 2010 m. lapkričio 28 d. padengti pradelstus mokėjimus. Kadangi pareiškėja ir toliau nevykdė savo prievolių, bankas 2011 m. rugsėjo 20 d. įspėjo skolininkę, jog nutrauks minėtą sutartį, jei pastaroji iki 2011 m. spalio 19 d. nepadengs pradelstų mokėjimų. Pradelstų mokėjimų suma litais sudarė 40.523,80 Lt, o eurais — 2.124,88 EUR. Tačiau pareiškėja savo prievolių bankui pagal kredito sutartį ir toliau nevykdė. Į banko reikalavimus ir įspėjimus nereagavo. Todėl bankas kredito sutartį nutraukė 2011 m. spalio 27 d., apie tai pranešdamas raštu. Kredito sutartis nutraukta dėl tos priežasties, jog pareiškėja pažeidė esmines sutarties sąlygas - nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vadovaudamasis Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 4 punktu, Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi, Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Pastarojo įstatymo 19 straipsnio 2 punktas kreditoriui suteikia teisę nutraukti sutartį, jei mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Pradelsti mokėjimai tęsėsi nuo 2010 m. lapkričio 8 d., o jų suma nuolat didėjo (viršijo 10 procentų negrąžintos kredito sumos), todėl mano, kad bankas, nutraukdamas sutartį, įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-12-06 kreditorius AB SEB bankas suteikė I. M. 180 000 Lt kreditą. Užtikrinant kreditavimo sutartyje numatytų prievolių bankui tinkamą įvykdymą, 2006-12-18 hipotekos lakštu buvo įkeitė butą (duomenys neskelbtini). Teismas 2012-01-19 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012-04-11, areštavo įkeistą daiktą bei įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Kreditorius pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas priverstinai išieškoti skolą, pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus pareiškimą.

Pagal CPK 558 str. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamu atveju byloje Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-11 nutartimi yra konstatuota, kad kredito sutartis su skolininke yra nutraukta pagrįstai, todėl hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Pagal CPK 558 str. 1 d. teismas areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog skolininkė, gavusi įspėjimą grąžinti skolą, per nustatytą terminą skolos negrąžino, todėl konstatuotina, jog teismas vadovaudamasis CPK 558 str. 2 d. pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Pažymėtina, kad kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 2 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė