- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- eI2-1935-473/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04633-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- S. O. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. O. A. Nr. 17I-50 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos D išdavimo.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti jam nacionalinę vizą dėl to, jog dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje gali kilti grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalyje, t. y. pareiškėjas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, jam buvo paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė, jis laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. vasario 17 d.
Pareiškėjas su ginčijamu Sprendimu nesutinka, teigia, kad atsakovas priėmė aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai, taip pažeisdamas pareiškėjo kaip užsienio piliečio teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas formaliai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas ir vien teistumo faktas nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Teigia, kad atsakovas spręsdamas vizos išdavimo klausimą nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų išvadomis, nes minėtomis išvadomis vadovaujamasis tik sprendžiant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Pažymi, kad nors ir buvo nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau inkriminuota nusikalstama veika nėra priskirtina prie labai sunkių nusikaltimų, todėl mano, kad atsakovas atsisakydamas išduoti nacionalinę vizą netinkamai taikė Įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas jau atliko paskirtą bausmę bei 2020 m. liepos 1 d. buvo paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos už pavyzdingą elgesį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui paskirta bausmė pasiekė tikslą ir yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Pareiškėjo nuomone, yra visos sąlygos laikyti, kad jis nekelia grėsmės visuomenei ir/ar viešajai tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 8 punktu, pareiškėjas teigia, kad atsakovas neatliko jo vertinimo dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, apsiribodamas formaliu teiginiu, jog yra teistas dėl sunkios nusikalstamos veikos padarymo ir laikytinas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Akcentuoja, kad pareiškėjas neatliko ir nebuvo įtariamas padaręs nei vienos iš Aprašo 8 punkte nurodytos veikos, t. y. jo padaryta nusikalstama veika nesusijusi nei su kontrabanda, nei su neteisėtu disponavimu akcizais, nei su neteisėtais migracijos procesais. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų palaikęs kokius nors ryšius su Aprašo 8.1 papunktyje nurodytas neteisėtas veikas organizuojančiais ar vykdančiais asmenimis. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su finansų sistema, ši nusikalstama veika nėra susijusi su nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, žmonių gyvybei, sveikatai, žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir/ar pan. Ši veika nėra susijusi ir su nusikaltimais visuomenės saugumui, disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis bei kt., narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, aplinkai ar žmonių sveikatai kaip ir nėra susijusi su viešąja tvarka. Be to, pareiškėjas be minėto apkaltinamojo nuosprendžio Lietuvos Respublikoje daugiau teistas nebuvo. Atsakovas nepateikė, jokių duomenų apie pareiškėjo padarytus kokius nors administracinius pažeidimus, kurie galėtų padaryti žalos visuomenei. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nėra nurodęs jokių konkrečių pareiškėjo veiksmų, kurie būtų susiję su viešosios tvarkos pažeidimu ir/ar visuomenės saugumu, išskyrus jo teistumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamo Sprendimo išvada, kad 2021 m. kovo 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) priėmė sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Teigia, kad šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, t. y. iš Sprendime nurodytų teiginių nėra aišku ar VSAT sprendimas yra priimtas ir/ar įteiktas pareiškėjui.
Pažymi, jog atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas objektyvias aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vedė (duomenys neskelbtini) pilietę R. A. ir yra sukūręs Lietuvos Respublikoje šeimą, t. y. pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja stiprūs šeimyniniai socialiniai ryšiai. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi draugų, kadangi čia gyvena nuo 2014 m., t. y. daugiau kaip 7 metus ir faktiškai nebuvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Įteisinus pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje, jis ketina įsidarbinti bei gauti pajamas iš teisėtų šaltinių, tokiu būdu prisidėti prie šeimos išlaikymo. Pareiškėjas puikiai kalba lietuviškai. Pareiškėjas puikiai integravosi ir siekia toliau gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas visiškai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto sąlygas, reglamentuojančias užsieniečio teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su jo kilmės valstybe yra nutrūkę, jis save laiko ir faktiškai yra Lietuvos Respublikos gyventojas. Pareiškėjo įsitikinimui, nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus, yra priimtas neišanalizavus ir pareiškėjo prašymo, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamento Kauno skyriui pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.11 papunktį, kuris nustato, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę. Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. taip pat pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 125 punktu ir bei siekdamas nustatyti ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, kreipėsi į Policijos departamentą prašymas pateikti informaciją ar pareiškėjas gali kelti grėsmę viešai tvarkai ir saugumui. 2021 m. spalio 20 d. atsakovas gavo Policijos departamento išvadą, kad pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę teisę.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą įvertino, kad 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal BK 213 straipsnio „Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas“ 2 dalį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį didelės vertės – 34 500 Eur – netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų. Pareiškėjui buvo paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjas paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos lygtinai, neatlikus 6 mėn. ir 28 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos rūšinis objektas – Lietuvos Respublikos finansų sistema (BK 11 straipsnio 5 dalies, 213 straipsnis). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. vasario 17 d. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai. Priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas įvertino ir tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete ir konstatavo, jog tai nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų ir suteikti pareiškėjui teisę būti Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą įvertino, kad 2021 m. kovo 22 d. VSAT priėmė sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
Atsakovas nesutinka su skundo argumentais, jog Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Paaiškina, kad vienas iš ginčijamo sprendimo pagrindų yra pareiškėjo keliama grėsmė viešai tvarkai, tačiau ginčijamame sprendime nėra konstatuotos pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar žmonių sveikatai.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad sprendžiant vizų išdavimo klausimą nėra pagrindo vadovautis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų išvadomis. Akcentuoja, jog pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Ši Įstatymo nuostata įtvirtina minėtų institucijų kompetenciją vertinti grėsmes valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei ne tik kai yra sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, bet ir kitais atvejais, o Įstatymo 4 straipsnio paskirtis nėra tik klausimų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo sprendimui. Minėtus pareiškėjo teiginius taip pat paneigia Vizos išdavimo tvarkos aprašo 125 punkto ir 125.3. papunkčio nuostatos.
Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog užsienietis gali būti pripažintas keliančiu grėsmę viešai tvarkai ar visuomenei tik tuo atveju, jei atitinka Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto „Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo ir bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo“ nurodytus kriterijus, arba kai užsienietis nuolatos ir sistemingai pažeidinėja teisės aktų nuostatas. Pažymi, kad minėtas dokumentas yra vidinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi VSAT teikdama išvadas dėl užsieniečio. Ginčijamas Sprendimas yra priimtas remiantis Policijos departamento konsultacija/išvada, o ne VSAT išvada. Policijos departamento pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 12 punktu, užsienietis kelia grėsmę viešai tvarkai ar visuomenei, jeigu nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas (12.1 papunktis); jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (12.2 papunktis). Policijos departamento išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei, nes buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą ir turi teistumą iki 2026 m. vasario 17 d.
Teigia, kad sistemiškai vertinant teisinį reguliavimą (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 6 dalį, 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą) užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai vertinimas yra Policijos departamento, o ne Migracijos departamento kompetencija, todėl Policijos departamento išvada, jog užsienietis kelia pavojų viešai tvarkai, nėra patariamojo pobūdžio dokumentas, bet imperatyvus pagrindas užsieniečiui neišduoti nacionalinės vizos. Gavęs informaciją iš Policijos departamento, kad užsienietis kelia grėsmę viešai tvarkai, Migracijos departamentas turi ne teisę, bet pareigą tokiam užsieniečiui neišduoti nacionalinės vizos ar išduotą nacionalinę vizą panaikinti. Akcentuoja, kad Migracijos departamento sprendimai dėl nacionalinės vizos neišdavimo kai užsienietis kelia grėsmę viešai tvarkai skiriasi nuo Migracijos departamento sprendimų dėl užsieniečio išsiuntimo/grąžinimo į kilmės valstybę kai užsienietis kelia grėsmę viešai tvarkai. Migracijos departamento sprendimų dėl nacionalinės vizos neišdavimo atveju Įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato vertinimo kriterijų, kurie leistų užsieniečio atžvilgiu priimti palankų sprendimą, nepaisant to, kad Policijos departamentas konstatavo, jog užsienietis kelia pavojų viešai tvarkai. Atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymų nuostatomis, todėl gavęs Policijos departamento išvadą, kad pareiškėjas kelia pavojų viešai tvarkai priėmė ginčijamą Sprendimą imperatyviais pagrindais.
Pažymi, kad atsakovo teiginiai, dėl VSAT sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra deklaratyvūs. Bylos medžiagoje esantys 2021 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos užsieniečių registro išrašo duomenys patvirtina, kad VSAT 2021 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 177URC-16 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Duomenų, kad pareiškėjas šį sprendimą būtų apskundęs, nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindai) nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingi. Vizos, dėl kurios kreipėsi pareiškėjas tikslas nėra šeimos susijungimas. Šios vizos išdavimo tikslas – galimybė laikotarpiu, kol sprendžiamas klausimas dėl leidimo gyventi išdavimo pareiškėjui, būti Lietuvoje. Prašymo dėl leidimo gyventi pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Ginčijamu spendimu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo šeimos susijungimo teisės – šis klausimas bus išspręstas priėmus sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjo šeiminiai ryšiai su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje pareiškėjui automatiškai nesuteikia teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturi nė vieno dokumento, kuris suteiktų jam teisę gyventi ar būti Lietuvos Respublikoje. Be to, Įstatymas ir kiti teisės aktai nenustato Migracijos departamento pareigos priimant sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą įvertinti užsieniečio faktinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, socialinius (šeiminius) ar ekonominius ryšius.
Pažymi, kad ginčijamame Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą ir su jos išdavimu susijusius dokumentus.
Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti ar nėra atsisakymo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnyje, išduoti nacionalinę vizą, per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą išsiuntė paklausimą Policijos departamentui, prašydamas pateikti informaciją ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenei.
Policijos departamentas Migracijos departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. užsienietį S. O. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 213 straipsnio 2 dalį. Teismas nustatė, jog užsienietis, veikdamas bendrininkų grupėje, laikė, įgijo ir realizavo didelį kiekį ir didelės vėrės – 34 500 Eur netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų ir paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. liepos 1 d. užsienietis paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos lygtinai, neatlikus 6 mėn. ir 28 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Bausmė atlikta 2021 m. vasario 18 d. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, užsienietis laikomas turinčiu teistumą iki 2023 m. vasario 17 d. Atsižvelgdamas į tai, Policijos departamentas pateikė išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei bei pateikė siūlymą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. vasario 17 d., taip pat įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pagrindu, t. y. užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, taip pat yra priimtas sprendimas užsienietį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d., taip pat galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizos išdavimo aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 17 d.).
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai taip pat nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio teisės akto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jo buvimas Lietuvos Respublikos gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties teisės akto 6 punkte įtvirtintas kitas atsisakymo išduoti vizą pagrindas – priimtas sprendimas užsienietį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, jog užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Vadovaujantis Vizos išdavimo aprašo nuostatomis, vizų tarnybos nagrinėdamos prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo su Policijos departamentu konsultuojamasi ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas pateikia informaciją dėl kitų atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnyje, ar atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, jeigu tokios informacijos turi (Aprašo 125 punktas, 125.3 papunktis, 129 punktas).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas įvertino, kad 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal BK 213 straipsnio „Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas“ 2 dalį (pagamino, suklastojo, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių). Teismas nustatė, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį didelės vertės – 34 500 Eur – netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų. Pareiškėjui buvo paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjas paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos lygtinai, neatlikus 6 mėn. ir 28 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalį pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalies 3 punkto b) papunkčiu, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą penkerius metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2026 m. vasario 17 d. Taip pat 2021 m. spalio 20 d. Policijos departamentas per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą pateikė neigiamą atsakymą į elektroninį paklausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui. Minėtame atsakyme nurodoma, kad pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Departamentas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir Policijos departamento pateikta išvada, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento informacija, kad 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal BK 213 straipsnio „Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas“ 2 dalį bei Policijos departamento parengta ir pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, Migracijos departamentui yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas nesutinka su pateiktu vertinimu ir teigia, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei tik padarius nusikalstamą veiką priskirtiną labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 4 straipsnio dalies nuostata, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Tačiau minėta Įstatymo nuostata yra taikoma tik užsieniečiams, kuriems yra suteikiamas pabėgėlio statusas ar laikinoji apsauga, todėl nagrinėjamu atveju ji yra neaktuali. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Sprendimas priimtas užpildžius teisės aktų nustatytą formą, Sprendime nurodytas konkretus atsisakymo išduoti nacionalinę vizą teisinis pagrindas, pateikti atsisakymo motyvai, nurodant, jog Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Policijos departamento, kurio kompetencijai teisės aktais priskirta teikti išvadas ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pateiktą išvadą. Nors atsakovas Sprendime išsamiau nedetalizavo Policijos departamento pateiktos išvados turinio, tačiau iš Sprendimo turinio atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas yra aiškus ir suprantamas. Sprendimas priimtas remiantis atsakovo surinktais ir kompetentingų institucijų pateiktais duomenis dėl kurių teisingumo ir objektyvumo teismui abejonių nekyla.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo Migracijos departamentas neturi pareigos vertinti pareiškėjo socialinių ryšių su Lietuva ir prašomos vizos išdavimas nėra šeimos susijungimo tikslas. Pareiškėjo prašytos išduoti vizos tikslas – galimybė būti Lietuvos Respublikoje, kol sprendžiamas klausimas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, todėl šeimyniniai ir kitos su šeimos susijungimu reikšmingos aplinkybės yra Įstatymo 43 straipsnio pagrindu pateikto prašymo nagrinėjimo ir vertinimo dalykas. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl ginčijamo Sprendimo sukeliamų pasekmių ir jų proporcingumo teismas pažymi, kad vien užsieniečių šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais šeimos nariais nėra nei pakankamas, nei absoliutus pagrindas užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą ar leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teisimo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje B. prieš Austriją), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti, todėl šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi.
nusprendžia:
Pareiškėjo S. O. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.