Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje teistas: 1) 1994-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių pataisos darbų bausme; 2) 1994-09-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 3 dalį, 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu su turto konfiskavimu; 3) 1999-11-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu; 4) 2001-08-17 Kauno apygardos teismo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu; 5) 2001-12-21 Kauno apygardos teismo pagal BK 82 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 7 metams 7 mėnesiams; 2004-06-17 Marijampolės apylinkės teismo pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, paleistas lygtinai prieš 2 metus 9 mėnesius, 2005-06-21 išbrauktas iš Pataisos inspekcijos įskaitos; 6) 2005-03-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; 7) 2005-06-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 5 metams; 8) 2009-08-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 5 metams; 2009-08-27 paleistas lygtinai, neatlikus 6 mėnesių 13 dienų paskirtos bausmės; 9) 2011-02-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams, 2013-10-25 paleistas iš Kybartų pataisos namų, atlikus bausmę; 10) 2014-10-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; 11) 2014-11-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 12) 2014-12-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metamas 9 mėnesiams, 2016-04-01 paleistas iš Marijampolės pataisos namų; 13) 2017-09-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 20 MGL bauda; 14) 2017-11-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimu, 2019-01-24 paleistas atlikęs bausmę, 15) 2019-09-24 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs; 16) 2019-10-03 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Č. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2019 m. spalio 7 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,10 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia spyrė į koją bei durimis prispaudė motinai V. Č. kairės kojos blauzdą ir ją prispaudęs durimis laikė, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė kraujosruvą kairėje blauzdoje, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 7 d. savo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su draugais išgėrinėjo. Dalyvavo ir motina. Draugus išvežė, o po to sugrįžo į motinos namus. Tada su motina dar išgėrė alaus. Tarp jų apie 15 val. prasidėjo žodinis konfliktas. Jo metu tyčia spyrė į koją bei durimis prispaudė jai kairės kojos blauzdą ir ją prispaudęs durimis laikė. Konflikto metu buvo neblaivus. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Būdamas blaivus taip niekada nepasielgtų. Dėl visko kaltina alkoholį. Kai jo pavartoja ir jį kas nors provokuoja, pasidaro labai agresyvus. Taip buvo ir šį kartą. Dėl didelio girtumo kaip kurių įvykio detalių ir neprisimena.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui sutikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma:

V. Č. parodymais, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 15.00 val., ji su savo sūnumi K. Č. buvo namuose. K. buvo neblaivus. Alkoholį vartojo namuose, ji taip pat buvo truputį išgėrusi. Jie sukonfliktavo, dėl ko – tiksliai neatsimena, konfliktai vyksta seniai. Žodinio konflikto metu ji pakilusi nuo virtuvinio stalo, pasiėmusi savo mobilaus ryšio telefoną ėjo link durų, norėdama paskambinti pareigūnams, kad šie atvyktų numalšinti iškilusį konfliktą. Jai pradėjus eiti link durų, sūnus pradėjo ją vytis, norėdamas atimti i telefoną, ji pradėjo bėgti. Jai būnant prie koridoriaus durų, sūnus tyčia durimis trenkė jai į kairės kojos blauzdą, kai aš koją buvau padėjusi ant slenksčio. Ji pajuto didelį skausmą kojoje ir pabėgo į lauką, kad sūnus nesuduotų smūgių. Jos kairės kojos blauzdoje matėsi sumušimas (b. l. 35-36).

Liudytojo D. P. parodymais, kad 2019 m. spalio 7 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. L., iš budėtojo gavo pranešimą vykti dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, namuose rado K. Č. ir V. Č.. V. Č. pasakė, kad apie 15.00 val. sūnus K. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, pradėjo rėkauti, grasinti, kad ją nužudys. Prašė, kad sūnus apsiramintų ir eitų miegoti, nes jeigu neapsiramins, ji iškvies policiją. Tačiau sūnus ir toliau grasino, tuomet ji nuo stalo pasiėmė telefoną ir ėjo į lauką skambinti policijai. Jai peržengus kaire koja slenkstį, sūnus durimis trenkė ir sužalojo kairę koją, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. V. Č. parodė kairę koją, vizualiai matėsi kairės kojos blauzdos srityje patinimas ir mėlynė (b. l. 42-43).

Įvykio vietoje filmuotos medžiagos stenograma, kurioje užfiksuota, kad V. Č. pareigūnams nurodo K. Č. fizinio smurto veiksmus ir jai padarytus sužalojimus (b. l. 19).

Tarnybiniu pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame parašyta, kad įvykio vietoje V. Č. konstatuoti sužalojimai kairėje kojoje. V. Č. nurodė sužalojimo aplinkybės (b. l. 19-20).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Fiksuoti sužalojimai ant V. Č. kojos (b. l. 21-25).

Specialisto išvada Nr. G 531/2019(09), kurioje parašyta, jog V. Č. konstatuota kraujosruva kairėje blauzdoje, nubrozdinimai dešinėje blauzdoje vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti 2019-10-07 dviem poveikiais (b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir ištyrus įrodymus, neabejotinai įrodyta, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką, todėl jo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Neabejotinai įrodyta, kad K. Č. 2019 m. spalio 7 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,10 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia spyrė į koją bei durimis prispaudė motinai V. Č. kairės kojos blauzdą ir ją prispaudęs durimis laikė, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė kraujosruvą kairėje blauzdoje, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė neblaivus asmuo ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas net 16 kartų (b. l. 57-70), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 82-75), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, siekdamas teisingai paskirti bausmę, kad būtų pasiekti jos tikslai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) laiko, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina kaip vienintelė galima ir realiai įvykdoma bei proporcinga padarytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei – laisvės atėmimo bausmė, artima BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies laikotarpiui (galimas laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 2 metų).

Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji procesiniai sprendimai. Jie yra neįsiteisėję, todėl jais paskirtos bausmės ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintinos. Tai padarytina įsiteisėjus visiems sprendimas BPK nustatyta tvarka priimant nutartį.

BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad priimdamas nuosprendį, teismas privalo išspręsti ir kardomosios priemonės klausimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam ši priemonė nepaskirta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis 2019 m. spalio 7 d., 16.30 val., buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindais. BPK 119 straipsnio kaip vienas iš kardomosios priemonės tikslų yra ir nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas. Šiuo atveju kaltinamajam parinkta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau teistas net 16 kartų, ne vieną kartą pagal BK 140 straipsnį. Atsižvelgiant į kaltinamojo pavojingumą visuomenei, siekiant užtikrinti bausmės neišvengiamumo principą ir priimto nuosprendžio įvykdymą, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją ir kitus asmenis nuo K. Č. vykdomų smurtinio pobūdžio nusikaltimų, kaltinamajam skirtina griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kuri panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019-10-09.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į K. Č. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 9 d.

K. Č. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti skirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant jį teismo salėje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.