Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Adm. byla Nr. ATP-1-533/2012 Teisminio proceso Nr. 4-01-3-02496-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija:39.3; 40.1.2.

2012 m. sausio 04 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus ir nubaustojo G. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 nutarimo, kuriuo G. O. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir nubaustas 5000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atlikėjai nebuvo susitarę su darbdavio atstovu dėl darbo; atlikėjai nedirbo tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo ir nėjo tam tikrų pareigų. Atlikėjai nevykdė tam tikros rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos, šiuo atveju jie pagal numatytą scenarijų, užmanymą ir numatomą išraišką vedė renginį, dėl kurio pravedimo buvo susitarta Atlikėjo sutarties pagrindu, t. y. pagal užsakovo žodžiu pateiktą užduotį/užsakymą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad atlikėjai dirbo pastovaus pobūdžio tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą, eidami atitinkamas pareigas, kad jiems buvo pavesta vykdyti tam tikrą pastovią darbo funkciją. Atlikėjams buvo keliamas aiškus tikslas ir numatomas vienkartinis rezultatas – tinkamai pagal numatytą scenarijų pravesti renginį, trukusį kelias valandas;atlikėjai nedirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; atlikėjai nedirbo už periodinį atlygį. Su atlikėjais buvo sutartas vienkartinis atlyginimas (honoraras) už jų teikiamas paslaugas ir nustatytas konkretus apmokėjimas, kuris sumokamas po to, kai priimamos atliktos paslaugos.

Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, kurie nebuvo ištaisyti, tačiau teismas vis tiek priėmė pagal tokį protokolą nagrinėti bylą.

Pasak apelianto, teismo nutarimu paskirta sankcija pripažintina ženkliai per didele ir pažeidžiančia konstitucinio proporcingumo principą bei ženkliai didesne nei būtina, kad pasiektų administracinės nuobaudos tikslus, t. y. sukeliančia represines finansines sankcijas su tariamu pažeidimu tiesiogiai nesusijusiam asmeniui. Visiškai neproporcinga asmenį bausti 5000 Lt bauda už tariamai neįformintus darbo santykius, kurių pagrindu tariamam darbuotojui buvo išmokėtas 40 Lt užmokestis, t. y. jei laikyti, kad buvo nelegalus darbas ir nesumokėti priklausantys mokėti mokesčiai, jų suma sudarytų tik 10 Lt sumą (nors visi mokesčiai faktiškai buvo sumokėti). Be to, tariamai nustatytas nelegalus darbas nebuvo ilgalaikis ir tęstinis, kaip įprasta darbo santykiuose – atlikėjai teikė vienkartines paslaugas trukusias tik kelias valandas.

darbuotojų ir darbdavio susitarimas dėl „O“ (duomenys pakeisti) prekybos centro reklamavimo, t. y. apibrėžtu rūšiniu požymiu darbo funkcijos atlikimas. Pasak VDI, apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad darbuotojai atliko tik konkrečią darbo užduotį, o ne atliko darbo funkcijas, apibrėžtas rūšiniais požymiais. Net ir jei darbuotojo tikslas yra sukurti tam tikrą konkretų rezultatą, tai jokiu būdu nėra laikoma nedarbo santykiais. Pažymėtina, kad dirbusių asmenų darbas yra terminuotas darbas, tad su šiais asmenimis turi būti sudaroma terminuota darbo sutartis;paklusimas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai – atėjimas į darbą nustatytu laiku, darbo dirbimas iki nustatyto laiko, specialios aprangos dėvėjimas, darbo funkcijų atlikimas būtent nurodytoje vietoje. Darbuotojai dirbo pagal individualų darbo grafiką, t. y. jiems buvo nurodyta nuo kelintos iki kelintos valandos, kokią dieną, kurioje vietoje bus atliekamas darbas. Darbuotojai darbo neatliko savo nuožiūra, t. y. vykdė konkrečiai kas buvo pavesta darbdavio – nurodytoje vietoje laikė reklaminius plakatus;susitarimas dėl darbo užmokesčio už atliktą darbą. Faktas, kad darbuotojams buvo išmokėtas vienkartinis darbo užmokestis tik patvirtina, kad darbuotojai buvo priimti terminuotam darbui, atlikti konkrečią užduotį iki tam tikro termino. Yra visiškai natūralu, pvz., kad darbuotojas, dirbęs pagal terminuotą darbo sutartį vieną mėnesį, gauna vienkartinį darbo užmokestį;darbdavio darbo sąlygų užtikrinimas – darbo priemonių suteikimas, darbo suteikimas.

VDI taip pat nesutinka su apelianto prašymu mažinti jam paskirtą baudą.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau VDI) apeliacinis skundas netenkinamas. G. O. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl G. O. apeliacinio skundo, nes nustačius, kad G. O. veiksmuose nėra nelegalaus darbo sudėties, nuobaudos skyrimo klausimų, kuriuos apeliaciniu skundu ginčija VDI, nagrinėjimas būtų betikslis.

G. O. apeliaciniu skundu ginčija jo veiksmų kvalifikaciją. Apelianto nuomone, jo veiksmai neatitinka nelegalaus darbo sudėties (ATPK 41³ str. 1 d.).

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad G. O. veiksmai neatitinka nelegalaus darbo sudėties. Iš atlikėjų sutarčių (b.l. 33-50) matyti, kad šių sutarčių objektas yra pasirengimas reklaminės akcijos, pagal sukurtą ir numatytą scenarijų, viešam atlikimui ir vedimui bei jos viešas atlikimas ir vedimas prekybos, verslo centruose ar prie jų esančiuose neapriboto naudojimosi, viešai prieinamuose privačiose ar privačių asmenų valdomose teritorijose, aktyviai įtraukiant suinteresuotus asmenis (žiūrovus/praeivius) į pristatymo ir pasirodymo veiksmą. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo (b.l. 75) matyti, kad UAB „P“ (duomenys pakeisti) 2011 m. gegužės 7 ir 8 d. 12-17 val. buvo leista organizuoti prekybos ir pramogų centro „O“ (duomenys pakeisti) reklaminę akciją, demonstruojant reklaminį plakatą netoli prekybos ir pramogų centro „A“ (duomenys pakeisti). Iš G. O. atstovo R. R. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme (b.l. 96) matyti, kad šiai akcijai vykdyti buvo pasirinkti jauni asmenys, kurie tokiuose renginiuose vykdo atlikėjo veiklą, plakatai reklamavo prekybos centrą ir jo veiklą, kviečiama į jį užeiti. Anot jo, šioje vietoje susitarimas buvo civilinių sutarčių pagrindu, minėtose sutartyse aiškiai nustatyta, kad tarp šalių darbo santykiai nėra sukuriami. Reklaminė akcija tai kelių valandų renginys, kuris vertintinas kaip tam tikros užduoties atlikimas, neturintis nieko bendro su darbo sutartimi. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta J. S. paaiškino, kad asistentai nėra įdarbinti įmonėje, įmonė nėra jų darbdavys, darbas yra fiksuojamas pagal atlikėjo sutartį. Pirmiausia su atlikėjais buvo sudarytos žodinės sutartys, buvo išsiųsti laiškai elektronine forma, o tuomet, kai ji atvyko, atvežė sutartis, asmenys jas pasirašė, ji surinko sutartis ir vežė pasirašyti direktorei, tuomet viskas perduodama buhalterijai ir 15 dieną yra išmokamas atlyginimas. Patikrinimo metu sutartys nebuvo pasirašytos, tačiau ji tam ir atvažiavo, kad atvežtų sutartis. Atlikėjai nėra jų darbuotojai, įsipareigojimų jiems neturi, niekas jų nekontroliuoja, jie daro tai, ką sugeba pagal savo sugebėjimus laisvu laiku. Asistentai turėjo laikyti stendus, vaikščioti ir stengtis, kad vairuotojai juos pastebėtų. Su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, su jais buvo sudarytos atlikėjų sutartys.

VDI atstovai pateikė priešingą situacijos vertinimą. VDI atstovas D. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad darbuotojai atliko renginio organizavimo paslaugas, tačiau jokio renginio nebuvo, yra pateikiama melaginga informacija, darbuotojai tiesiog laikė plakatus. Iš visų darbuotojų, kurie buvo rasti prie prekybos centro „O“ (duomenys pakeisti), buvo paimti raštiški paaiškinimai, kuriuose darbuotojai teigė, kad su jais nėra sudarytos jokios sutartys. Įmonės projektų koordinatorė J. S. pateikė paaiškinimą, kad jokios sutarys nėra sudarytos, ir pasakė, kad sutartys bus sudarytos birželio 15 dieną, po mėnesio laiko praėjus patikrinimui, todėl, jo manymu, pateiktos sutartys buvo pasirašytos atbuline data, norint nuslėpti pažeidimą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teisme liudytoju apklaustas V. D. paaiškino, kad 2011 m. gegužės 7 d. kartu su darbo inspektoriumi M. I. atlikinėjo patikrinimą. Buvo jaunuoliai, kurie su reklaminiais stendais reklamavo „O“ (duomenys pakeisti) prekybos centrą. Mano, kad tai yra nelegalus darbas, nes jaunuoliai, neturėdami nei darbo sutarties, nei verslo liudijimo, nei kitokių sutarčių, atstovavo tam tikrą įmonę, dirbo, laikė plakatus, atliko tam tikras darbines funkcijas. Darbas nėra susijęs su jokia kūryba ir pan.

Kaip matyti, šiuo atveju kyla ginčas, ar tarp asmenų susiklostė darbiniai ar civiliniai teisiniai santykiai, ir tai lemia, ar G. O. veiksmuose yra nelegalaus darbo sudėtis. Iš šių bylos duomenų matyti, kad asmenis siejo ne darbiniai, o civiliniai teisiniai santykiai. Kaip minėta anksčiau, vienas iš būtinųjų nelegalaus darbo sudėties objektyviųjų požymių yra tas, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius. LVAT Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose išaiškinta, kad šia konstrukcija įstatymų leidėjas visų pirma siekė atriboti asmenų susitarimus darbo teisės reguliavimo srityje nuo susitarimų, reguliuojamų civilinės teisės ir kitų teisės šakų. Šis požymis reiškia tai, kad darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties požymius. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis. Dėl to, DK 93 str. įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos, ir taip tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Vienas iš esminių DK 93 str. nustatytų darbo sutarties požymių, reikšmingų asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str., yra tas, kad asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą turi išsiaiškinti, koks yra atliekamo darbo pobūdis, nes tai, kad darbuotojas atlieka ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo, gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria G. O. apeliacinio skundo argumentui, kad atlikėjai nevykdė tam tikros rūšiniais požymiais apibrėžtos pastovaus pobūdžio darbo funkcijos, šiuo atveju jie pagal numatytą scenarijų, užmanymą ir numatomą išraišką vedė renginį (prekybos ir pramogų centro „O“ (duomenys pakeisti) reklaminę akciją, demonstruojant reklaminį plakatą netoli prekybos ir pramogų centro „A“ (duomenys pakeisti)), dėl kurio pravedimo buvo susitarta Atlikėjo sutarties pagrindu, t. y. pagal užsakovo žodžiu pateiktą užduotį/užsakymą. Atlikėjams buvo keliamas aiškus tikslas ir numatomas vienkartinis rezultatas – tinkamai pagal numatytą scenarijų pravesti renginį, trukusį kelias valandas. Pastebėtina, kad darbo sutarties atveju darbuotojas neprisiima pareigos atlikti konkrečią užduotį, pasiekti konkretų rezultatą, o įsipareigoja, vykdyti darbo funkcijas, t. y. darbo sutartyje darbo funkcijų vykdymas teisiškai siejamas su procesu, o ne su rezultatu. Šiuo požymiu darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, paslaugų teikimo, autorinių. Šių ir kitų civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo t. y. rezultato. Darbo sutartis iš karto neapibrėžia darbuotojo darbo, užduoties, o nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu. Esamos situacijos analizė leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju asmenims buvo pavesta atlikti konkrečią užduotį – pravesti prekybos centro „O“ (duomenys pakeisti) reklaminę akciją. Čia svarbiausias buvo rezultatas – sėkminga reklaminė akcija, o ne pats procesas. Todėl negalima teigti, kad asmenis siejo darbiniai teisiniai santykiai, nes tai neatitinka darbo sutarties požymių. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. O. veiksmuose nėra nelegalaus darbo (ATPK 41³ str. 1 d.) sudėties, nes, kaip išaiškinta, nėra visų būtinųjų objektyvių sudėties požymių.

Nustačius, kad G. O. veiksmuose nėra nelegalaus darbo (ATPK 41³ str. 1 d.) sudėties, teismas nepasisako dėl kitų G. O. skundo argumentų, taip pat dėl VDI apeliacinio skundo, kuriuo ginčijama G. O. paskirta nuobauda.

ATPK 250 str. 1 p. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. O. atžvilgiu turi būti nutraukta, nes, kaip minėta anksčiau, jo veiksmuose nėra nelegalaus darbo (ATPK 41³ str. 1 d.) sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo.

Tenkinti G. O. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. O. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.