Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, 124 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2016 m. birželio 30 d., apie 11.40 val., Kaune, Panerių g. ties namu Nr. 256, vairavo transporto priemonę automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas, tačiau neįvykdytos sąlygos susigrąžinti teisę vairuoti) ir esant leistinam greičiui 50 km/h, važiavo 94 km/h, leistiną greitį viršijo 41 km/h. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje.

J. J. savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažįsta, kad viršijo greitį ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad prieš kelis metus jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau J. K. įgijo teisę vairuoti. Su angliškuoju vairuotojo pažymėjimu važinėja Lietuvoje. Jo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, tačiau Lietuvoje gyvena 3-4 mėnesius, kitą dalį gyvena Anglijoje. Dėl šių priežasčių nekeičia vairuotojo pažymėjimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), J. J. paaiškinimu (b. l. 3), kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (b. l. 4), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7-11).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. J. padarė administracinius teisės pažeidimus: pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje – vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalyje – viršijo leistiną nustatytą greitį daugiau kaip 40 km/h, bet ne daugiau kaip 50 km/h, todėl yra baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai dėl to, kad jis turi teisę vairuoti yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

Byloje nustatyta, kad 2013-06-12 J. J. prarado teisę vairuoti nuo 2013-07-03 iki 2014-01-02 (b. l. 9-10). Nustatyta aplinkybė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones negrąžinta. Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše. Šio aprašo III skyriuje nustatyta vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarka, o 18 punkte numatyta, kad vairuotojo pažymėjimai, neatsiimti praėjus vieneriems metams nuo teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos ar kurių galiojimo laikas pasibaigė, siunčiami VĮ „Regitra“ paskelbti negaliojančiais Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre; pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“ paskelbė negaliojančiu, naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. J. automobilį vairavo praėjus daugiau nei metams laiko nuo teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino pasibaigimo. Tai leidžia manyti, kad 2016-06-30 jam vairuojant automobilį jo vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu.

J. J. pripažino aplinkybę, kad jo deklaruota vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimų padarymo metu) motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Esant šiems teisiniams argumentams, konstatuotina, kad J. J. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. J. J. administracine tvarka baustas. Lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus baustinas sankcijose numatytomis administracinėmis nuobaudomis – baudomis, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam:

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje padarymą 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą;

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalyje padarymą 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16059285334.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.