- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- T-67-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00506-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Media“
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmams
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Media“ skundą atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos antstolių rūmų 2013 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-10845-13278 įformintą sprendimą atsisakyti pradėti drausmės bylą antstolės D. M. atžvilgiu; 2) įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus iš naujo svarstyti klausimą pagal pareiškėjo skundą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei D. M. dėl jos netinkamų pareigų vykdymo.
Nurodė, kad dėl neteisėtų antstolės veiksmų, dėl kurių nesant pagrindo buvo areštuotos pareiškėjo lėšos, kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl drausmės bylos antstolei D. M. iškėlimo. 2013 m. sausio 22 d. gavo 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos antstolių rūmų raštą Nr. S-10845-13278, informuojantį, jog išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas nenustatė antstolio drausminės atsakomybės pagrindų. Pažymėjo, kad pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui gali būti taikoma šiame įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Teigė, kad nepaisant akivaizdaus teisės aktų pažeidimo, pripažinto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria buvo nutraukta vykdomoji byla Nr. 0012/00930 ir panaikinti vykdymo veiksmai, Lietuvos antstolių rūmai netenkino pareiškėjo skundo dėl netinkamo antstolės pareigų vykdymo. Ginčijamame 2013 m. sausio 17 d. rašte Lietuvos antstolių rūmai nepagrindė atsisakymo iškelti drausmės bylą. Pasak pareiškėjo, Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo, veikiantis kaip profesinė asociacija ir byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Lietuvos antstolių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis antstolius ir įgyvendinantis antstolių profesinę savivaldą (Antstolių įstatymo 45 str.), o pagal savo teisinę formą – asociacija (Lietuvos antstolių rūmų įstatų 2.1 punktas). Lietuvos antstolių rūmų veikla grindžiama savivaldos principais (Lietuvos antstolių rūmų įstatų 1.2 punktas). Pagal Antstolių įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, Lietuvos antstolių rūmai koordinuoja antstolių veiklą (1 p.); šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių veiklą (4 p.). Pagal Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo antstoliui (antstolio padėjėjui) dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Teismo vertinimu, Lietuvos antstolių rūmai, nors ir vykdo tam tikras viešojo administravimo pobūdį turinčias funkcijas, pavyzdžiui tikrina antstolių darbo organizavimą, tačiau nėra viešojo administravimo subjektas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme. Lietuvos antstolių rūmų veikla, susijusi su antstolių veiklos kontrole ir drausminės atsakomybės taikymu nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Antstolių įstatymo 45 straipsnyje numatyta, kad antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai (1 d.). Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo (4 d.). Lietuvos antstolių rūmų įstatų 2 straipsnio 1 punktas numato, kad Lietuvos antstolių rūmai veikia kaip profesinė asociacija.
Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos antstolių rūmų 2013 m. sausio 17 d. raštą Nr. S-10845-13278, priimtą Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo. Lietuvos antstolių rūmų 2013 m. sausio 17 d. rašte Nr. S-10845-13278, kurį skundžia pareiškėjas, nurodoma, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas nenustatė Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų antstolio drausminės atsakomybės taikymo pagrindų. Taigi ginčijimas raštas yra ne bendro, bet individualaus pobūdžio aktas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Todėl keliamas ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą ginčų kategoriją.
Be to, remiantis Antstolių įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi ir 14 straipsnio 4 dalimi, antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas, kurio sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Taigi pagal minėtas Antstolių įstatymo nuostatas, ginčai, susiję su antstolių drausminės atsakomybės taikymu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi aptariamu atveju pareiškėjas į Lietuvos antstolių rūmus kreipėsi būtent dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei, pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Media“ skundą atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasSigita RudėnaitėIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys