Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-317-367/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
1-317-367/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52443-2019-3-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-317-367/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52443-2019-3-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 18 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,dalyvaujant prokurorei Romai Kiselevičienei,nukentėjusiajam D. M.,kaltinamajam R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, pilietybė Lietuvos, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R., 2019 m. rugsėjo mėn. 7 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušė D. M., t. y. rankomis ir kojomis sudavė D. M. ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė sekančius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiajame žaste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiajame šone -klube, nugaroje, kairio smilkinio spenio srityje, dešiniajame žaste, kairiajame dilbyje su odos nubrozdinimais, gilus odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, dėl ko D. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. vakare, savo namuose su draugu D. Š. gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose dar buvo jo žmona K. R. ir jų mažametis sūnus, kuris jau miegojo. Apie 23 val. į kiemą atvažiavo automobilis, kurio atvyko D. M., G. G., T. P. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo ir kaip suprato, tai buvo vairuotojas. Visi vaikinai atėjo į namus. Matėsi vizualiai, kad D. M., T. P. ir G. G. yra išgėrę alkoholio, M. buvo vairuotojas, jis stovėjo tarpduryje ir niekur nesikišo. Jis su D. Š. jau buvo išgėrę puse butelio brendžio. Atvažiavę vaikinai norėjo įsigyti alkoholio. T. P. norėjo sėstis prie stalo. D. M. pasakė, kad reikia butelio. Jis atsakęs, kad neturi, nors namuose turėjo 3 ar 4 butelius alkoholio ir alaus, tačiau alkoholinius gėrimus buvo įsigijęs savo reikmėm. Tada D. M. užpyko ir nuėjęs prie jo žmonos bandė priekabiauti. Jis bandė pagriebti už krūtinės, bet žmona atsitraukė. Toks M. elgesys jį supykdė, todėl jis liepė vaikinams išeiti iš jo namų. T. M. dar labiau supyko, priėjęs prie jo iš šono, ranka apkabino kaklą, ir jį spaudė. Apkabinimas nebuvo draugiškas. Kiti vaikinai stovėjo už nugaros. Jis liepęs žmonai paduoti butelį alkoholio, kad jie išeitų. Žmona padavė butelį. Tada T. padavė pinigus. Žmona paėmė 10 eurų ir atmetė jam grąžą. Kai gavo degtinę, T. P. norėjo prisėsti prie stalo, bet jis nesutiko ir pasakė, jog nenori, kad čia būtų geriama, kad su jais negers, nes jam rytoj vėl reikės dirbti. Mano, kad ir dėl to vaikinai galėjo užpykti. Tuo metu D. Š. pakilo nuo stalo ir išskėtęs rankas pasakė: „ Jums vyrai šeimininkas pasakė išeiti ir kodėl jus neklausot?“. Tada vaikinai iš karto sureagavo ir G. G. pasakė, kad jį – Š., reikia užmušti. Tada D. M. paleido jo kaklą ir visi puolė mušti D. Š. Jis matė, kad G. G. ir D. M. mušė D. Š. Jo žmona sakė, kad matė, kad ir T. P. mušė Š., bet jis to nematė. Jis skyrė besimušančius vaikinus. Jis išstūmė G. G. pro duris ir jas uždarė, tada puolė gelbėti Š. nuo D. M. Per duris vėl grįžo G. G. ir trenkė jam į galvą ir į nugarą. Tada jis G. G. vėl išstūmė laukan ir užrakino duris. Tada vėl norėjo išskirti D. M. ir D. Š.. Jis matė Š. gulintį ant grindų. Kai išgirdo dūžtantį lango stiklą, prabudo ir pradėjo verkti vaikas. Tuomet jis, norėdamas pagąsdinti M., pasakė, kad paims peilį ir perdurs M. koją. Paėmė peiliuką, skirtą papjaustyti maistui. Jis norėjęs, kad D. M. sureaguotų ir atstotų nuo Š. To niekada nebūtų daręs. Į tokius jo žodžius D. M. sureagavo ir puolė laukan, o jis, numetęs peiliuką, iš paskos. Kadangi durys buvo užrakintos, todėl D. spardė duris. Priėjęs atrakino duris. Lauke D. jį dar vijosi, grasino, kad padegs, užmuš, papjaus. Kai žmona pasakė, kad iškvies policiją, vaikinai sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nurodė, kad jis D. M. nesudavė nei vieno smūgio. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes D. M. atžvilgiu smurto nenaudojo, jo nesužalojo. Mano, kad D. M. galėjo iš keršto pasakyti, kad jis jį sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. R. kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d.vakare, jis, T. P., G. G., M. N. sugalvojo atsigerti alaus. Visi keturi buvo blaivūs. Parduotuvės jau nedirbo, todėl žinodami, kad R. R. nelegaliai pardavinėjo alkoholį, jo automobiliu, kurį vairavo M. N., atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena R. R. Su R. R. anksčiau nėra buvę jokių piktumų. Pasibeldę į duris visi suėjo į namo vidų. T. P. nuėjo prie stalo ir kalbėjosi su R. R. R. buvo kažko nepatenkintas ir su T. susiginčijo. T. P., M. N., G. G. išėjo į laiką parūkyti. Jis liko namo viduje laukti degtinės, nes padavė R. žmonai K. 10 eurų. Ji atidavė grąžą. Kai draugai išėjo parūkyti, R. praėjo pro jo nugarą ir tik vėliau jis suprato, kad R. ėjo užrakinti duris, nes turėjo tikslą jį sumušti. Jis laukė, kol atneš butelį degtinės. R. buvo nepatenkintas, dėl to, kad kažkada jis jo žmonai meilų žodį pasakęs. Dėl to ir prasidėjo konfliktas. R. iš karto jam trenkė į galvą ir jo draugas D., pakilęs nuo stalo sudavė jam 2-3 smūgius į galvą. R. pirmas davė, jis užsiėmė galvą ir D. davė į galvą. Nuo smūgių jis užsidengė galvą ir nugriuvo ant žemės. Vienu metu juto smūgius į galvą ir į nugarą. Jį mušė ir spardė abu, tai R. R. ir D. Š.. Girdėjo, kad šaukė „užmušim“. Jo draugai buvo lauke ir nematė kas vyksta. Jis šaukė. Kuriam laikui buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo išgirdo R. žmonos žodžius: „R., padėk peilį“. Tuo metu kažkas išdaužė lango stiklą. Tuomet jis bandęs bėgti, bet durys buvo užrakintos. Tada duris atrakino ir jis išbėgęs į lauką. Jam svaigo galva. Dar R. vijosi ir norėjo jam dar trenkti, bet draugai neleido. Nurodo, kad jis niekada nepriekabiaudavau prie R. žmonos, tik kai ateidavo pasakydavo jai gražų žodį. Nuėjęs atsisėdo į mašiną, tuoj atėjo visi draugai ir tada pasigedo butelio degtinės. Tada M. N. nuėjo į vidų ir jam padavė butelį. Nurodė, kad muštynės tarp visų vaikinų tikrai nevyko, kaltinamasis kalba netiesą. Jis vienas buvau sumuštas ir nežino dėl ko jį sumušė. Pats peilio nematė, tik girdėjo R. žmonos žodžius. Dėl sumušimo jam svaigo galva. Po 2 d. kreipėsi į medikus, nes galvojo kad savaime praeis, bet svaigo galva, pykino, todėl teko kreiptis į medikus. Dėl sužalojimo jis buvo paguldytas į ligoninę, kur jam buvo suteiktos gydymo paslaugos. Po to važiavo pas teismo med. ekspertą. Nurodo, kad dėl sumušimo prarado darbą užsienyje, nes jam svaigo galva ir negalėjo dirbti statybose. Muštynės vyko rugsėjo mėn., o pareiškimą policijai parašė gruodžio mėn., nes turėjo vykti į užsienį. Nurodo, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį, nes pirko vaistus, virš 100 eurų sumokėjo už paslaugas ligoninėje, nes nebuvo apsidraudęs PSD, mokėjo už ekspertizę 39,90 Eur., turėjo kelionės išlaidų. Už vaistus mokėjo 30-40 eurų, visų kvitų neišsaugojo, todėl negali pateikti. Vaistai buvo nuo skausmo, tepalai nugarai. Turtinės žalos prašo priteisti 340 eurų. Neturtinės žalos prašo priteisti 500 eurų.

Liudytojas D. Š. parodė, kad R. R. pažįstamas tapo tik prieš kelias dienas prieš tą įvykį. D. M. nepažinojo. 2019 m. rugsėjo 07 d. dirbo pas R. R. Dieną jis dirbo ir gėrė alų, o vakare su R. R. virtuvėje gėrė degtinę. R. žmona buvo kitame kambaryje. Tuo metu pas R. atvyko 3-4 vaikinai. Jis nepažinojo nei vieno vaikino. Jie norėjo butelio degtinės. Iš pradžių lyg ir normaliai viskas buvo, kelias minutes pašnekėjo, paskiau norėjo prisėsti išgerti, bet R. nesutiko ir paprašė išeiti. R. kelis kartus pakartojo, kad jie išeitų. Nurodo, kad jis buvo išgėręs, atvykę vyrai galėjo būti irgi išgėrę, tačiau negali vertinti kiek jie buvo išgėrę. Jis sėdėjo prie stalo galvą nuleidęs, nenorėjo su jais kontaktuoti ir kištis į jų reikalus. Kai R. pakartojo, kad vyrai išeitų, vienas vyras apsikabino R. kaklą ir pradėjo jam kažką sakyti. R. dar kartą pakartojo, kad išeitų. Tada jis atsistojęs ir pasakęs, kad jie išeitų, tada gavo smūgį, jam buvo praskelta lūpa, paplėšta ausis. Kadangi kambaryje buvo prieblanda, be to jis buvo išgėręs, tai kas jam sudavė neįsidėmėjo. Jam buvo suduotas ne vienas smūgis, pirmiausia į smakrą, o po to ir į galvą. Negali pasakyti kas su kuo mušėsi. Vienas ant vieno mušėsi. Jį taipogi smaugė, R. jį ištraukė. R. juos stūmė laukų po vieną ir duris užrakino. Viduje nei vieno nebuvo pasilikę. Kai visus išstūmė ir užrakino duris, po kelių minučių dužo langas. Jis liko virtuvėje, o R. išėjo laukan. Kad grasintų, su peiliu negirdėjo arba tokio dalyko neprisimenu. Jis nieko nespardė. Jei jam sudavė smūgį, jis sudavė atgal. Girtumas turėjo įtakos, kad ne viską prisimena.

Liudytoja K. R. parodė, kad 2019-09-07 apie 22-23 val. jos sutuoktinis R. R. su D. Š. po darbų gėrė butelį brendžio. Ji taip tik sėdėjo kartu ir visi kalbėjosi apie dienos įvykius. Tuo momentu į kiemą įvažiavo automobilis ir į namus atėjo 4 vaikinai. D. M. priėjo prie jos vyro ir paklausė, gal turit paskolinti buteliuką? T. P. pasakė, kad nereikia skolinti, kad jis turi pinigų, todėl gali ir sumokėti. Vyras pasakė, kad neduosim buteliuko, nes mums patiems reikia. Tada D. M. priėjo prie jos ir bandė paimti už krūtinės ir užpakalio, bet nepaėmė ir sakė „davai duok man tą butelį“. Vyras pamatė ir pasakė, jis pagarbiau elgtųsi su jo žmona. Tada D. priėjo prie vyro ir ranka apkabinęs vyro kaklą pradėjo ji smaugti. Jai atrodė, kad tai buvo smaugimas, o ne juokai. Tada vyras jai parodė, kad atneštų butelį. Ji atnešė butelį ir padėjo ant stalo. T. pametė ant stalo 10 eurų. Ji padavusi grąžą. Tada liepusi pasiimti butelį ir išeiti laukan arba iškvies policiją. Nenorėjo, kad namuose vyktų konfliktas, nes namuose miegojo mažas vaikas. Ji mačiusi, kad gali geruoju nesibaigti. Nukentėjusįjį yra mačiusi du - tris kartus, T. P. dar pažinojo. T. P. norėjo prisėsti ir išgerti kartu. Tada pakilo D. Š. ir išskėtęs rankas pasakė : „Vyrai, jums šeimininkas liepė išeiti“. Tada D. M. su T. atsisuko į Š. ir pradėjo jį mušti. T. ir M. pirmieji sudavė smūgius. Jos vyrui buvo suduoti smūgiai, bet kas sudavė negali pasakyti. Viduje būnant buvo suduoti smūgiai. Ar G. ar M. tikrai sudavė jos vyrui, nes tarp rankų nesuprato kuris. Buvo išsigandusi. Kadangi buvo daug žmonių, tai negalėjo suprasti kas kam sudavė. To 4 vaikino nematė, gal jis nelindo. Nei vienas vaikinas nebuvo išėjęs. Nuo triukšmo pabudo sūnus, todėl ji nuėjo pas sūnų. Kai grįžo su vaiku, vyras turėjo peilį rankoje, gąsdino M., kad jis išeitų, D. M. mušė D. Š., o šis gynėsi. Tuo metu dužo lango stiklas. Ji su vaiku nubėgo apsirengti, o kai grįžo viduje nieko nebebuvo. Išėjusi į lauką matė, kad D. M. bėgo paskui jos vyrą ir šaukė, kad padegs ir papjaus. Ji liepusi dingti iš kiemo, nes iškvies policiją, todėl visi sėdo į mašiną ir išvažiavo. Kas sumušė D. M. negali pasakyti, mano, kad gal jis kitur susimušė, gal kažkiek smūgių ir gavo nuo D. Š.. Ji nemačiusi, kad jis būtų spardomas jų namuose, nebent tuo momentu, kai buvau vaiko nuėjusi pasiimti.

Liudytojas G. G. parodė, kad D. M. yra giminaitis, R. R. pažįstamas iš matymo. Jis su savo draugais D. M., T. P. ir M. N. susitiko namuose ir nusprendė įsigyti alkoholio. Kadangi jau buvo po darbo valandų, tai sugalvojo nuvažiuoti pas R. R. nusipirkti alkoholio. Žinojo, kad jis pardavinėjo alkoholį. Nesimatė, kad iš jų būtų kas išgėręs. Jis pats tą dieną gėrė alaus. Atvažiavus pas R. R. T. per langą pamatė, kad ten geriama ir pasakė: „chebra geria ir gal kartu atsigersime“. Kai užėjo į vidų, T. P. prisėdo prie stalo. Nežino kas padavė pinigus. D. pradžioje apsikabino R. per kaklą draugiškai, dėl to ir kilo konfliktas. T. pasakė, kad nereikia mums nemalonumų ir einam parūkyti. Dar nebuvo butelis paduotas. Tada jis, T. P. ir M. N. išėjo į lauką parūkyti. Namo viduje buvo triukšmas, tarpusavyje šūkavo, bet niekas dar nesimušė. Kai jie išėjo lauką, iš karto durys buvo užrakintos. Jis beldėsi, spardė ir daužė, nes visi suprato, kad D. M. bus sumuštas. Viduje girdėjosi triukšmas. Negali pasakyti kas šaukė, bet girdėjosi, kad ten konfliktinė situacija. Kažkuris išdaužė lango stiklą ir tik tada mergina atrakino duris. Viduje buvo R. R. su D. Š. ir D. M.. Atidarė duris D. M. gulėjo ant grindų. Tada jam sukilo emocijos, todėl jis iš karto bėgo ir sudavė keletą smūgių D. Š.. Jis arčiausiai buvo. R. iškarto išbėgo į lauką, po to D. atsikėlė ir į lauką išėjo. D. M. buvo sumuštas. Per duris jis nematė, ar vienas arba abu mušė D. M.. Kai sėdėjo automobilyje M. pasakė, kad abudu jį sumušė. Jis nedetalizavo kaip ir kas mušė. Ausys buvo mėlynos ir daugiau mėlynių buvo ant jo kūno. Kai grįžo į mašiną neturėjo butelio. M. N. nuėjo ir parnešė butelį. D. Š. suduotų smūgių teismas jį nuteisė 1 metų laisvės apribojimo bausme.

Liudytojas T. P. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Tą dieną atvažiavo pas D. M. į svečius, kalbėjosi, vėliau nusprendė išgerti. Nuvažiavo pas R. R. nusipirkti alkoholinių gėrimų. Pabeldė į duris. K. atidarė duris. Jie užėjo į vidų ir paprašė parduoti butelį degtinės. R. su dar D. Š. gėrė alkoholį. Jis prie jų prisėdo. Pradėjo kalbėtis. R., pamatęs D., labai suagresyvėjo. Jis pradėjo pulti D.. Nesuprato dėl ko kilo konfliktas. Nebuvo tokių dalykų, kad D. M. priekabiautų prie R. žmonos. Gal ir jis davė pinigus, dabar neprisimena. K. nuėjo atnešti butelį. Kai jis, G. G. ir M. N. išėjo parūkyti, D. pasiliko laukti butelio, bet jo jau nebeišleido. Iš vidaus girdėjosi, kad viduje mušasi. Bandė eiti į vidų, bet durys buvo užrakintos. Suprato, kad D. jie dviese muša, viduje girdėjosi triukšmas. Kada buvo atrakintos ir atidarytos durys, pamatė, kad D. guli ant žemės prie slenksčio, D. Š. stovėjo šalia, o R. R. išbėgo laukan. Jis iš karto pribėgęs prie D. M., jis atsikėlė ir išėjo laukan. Prie mašinos R. vėl buvo D. užpuolęs, todėl jis bėgo išskirti. Kai susėdo visi važiuoti, pasigedo butelio degtinės. M. nuėjo ir parnešė butelį. Kur butelis buvo padėtas, tai nežinau. Pakankamai gerai prisimenu įvykius. Nebuvo tokio momento, kad butų kažkas apkabinęs R. kaklą. Kai grįžo namo, tai matėsi, kad M. ausis prabrėžta, galvoje gumbas. M. sakė, kad tie du jį sumušė, kuris konkrečiai jis neįvardino. Ryte D. sakė, kad skauda nugarą, galvą. Vėliau skambino ir pasakė, kad ligoninėje yra.

Iš liudytojo M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. rudenį, tikslesnės datos neprisimena, nuėjo pas draugą D. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir jo sūnėnas G. G. Kai nuėjo buvo vakaras, gal kokia 23 val., tačiau tikslaus laiko neprisimena. Pas juos dar buvo T. P., jį pažįsta, jis jo pažįstamas. Vyrai norėjo išgerti alkoholio, tačiau neturėjo. Jam jie atrodė blaivūs. Tuo metu parduotuvės nedirbo, todėl G. G. pasiūlė važiuoti į "tašką", t. y. pas R. R., kuris nelegaliai prekiavo alkoholiu. Jis buvo arčiausiai nuo (duomenys neskelbtini). Jis sėdo už D. M. automobilio Volvo vairo, D. jo paprašė vairuoti, nežino, dėl ko nevairavo pats. Pas R. R. nuvažiavo keturiese. Jis R. R. nepažįsta, žino tik iš matymo, nėra niekada pas jį buvęs, tada nuvažiavo pirmą kartą. Nuvažiavę pas R. R. automobilį paliko netoli kiemo. Į namo vidų nuėjo visi keturi. Duris atidarė R. R. žmona K., ją žino iš matymo. Lygtai D. pasakė, kad atvykę pas R. nusipirkti degtinės. Sakė, kad degtinės turi. Vieni liko stovėti koridoriuje, o kažkuris iš jų, dabar neprisimena kuris, nuėjo į virtuvę ir atsisėdo prie stalo sėdėjusio R. R. ir dar vieno jam nepažįstamo vyriškio. Kaip suprato, R. su tuo vyriškiu vartojo alkoholį, nes ant stalo buvo nugertas butelis bei matėsi, kad jie yra abu neblaivūs. K. buvo virtuvėje, stovėjo toliau nuo stalo. Gerai neprisimena, bet lygtai D. M. padėjo pinigus už degtinę ant stalo, o gal padavė į rankas, dabar neprisimena. Virtuvė yra sujungta su koridoriumi, buvo matyti, kas vyksta virtuvėje iš tos vietos, kur jie stovėjo. D. M. šnekėjosi su R., vėliau buvo girdėti R. R. pakeltas tonas, suprato, kad kažkas negerai. Jis nesuprato, ką jie kalbėjosi, nekreipė dėmesio ir nesiklausė. R. atsikėlęs nuo stalo prašė juos išeiti į lauką. Jis su T. P. ir G. G. išėjo į lauką, o D. liko laukti, kol paduos degtinę. Prieš jiems išeinant į lauką, K. R. buvo virtuvėje. Jis nerūko, todėl ėjo link automobilio, o T. su G. rūkė prie durų. Einant link automobilio jis išgirdo garsus, kaip kažkas atsitrenktų į lauko duris iš vidaus. Tada grįžo prie draugų. G. norėjo atidaryti duris ir pažiūrėti, kas atsitiko, tačiau durys buvo užrakintos. D. kažką šaukė, suprato, kad D. muša. Dar jam prieš nueinant link automobilio, išgirdo, kad duris užrakino iš vidaus. Apie išdaužtą langą nieko nežino, negirdėjo, kad kažkas būtų dužę. Jie beldė į duris, kad jas atrakintų. Iš garsų viduje suprato, kad vyksta muštynės, buvo girdėti keiksmažodžiai. Durys buvo užrakintos apie 3-5 minutes. Kažkas atrakino iš vidaus, kaip suprato K., kadangi atsidarius durims, ji išėjo į kiemą su vaiku. Atidarius duris D. buvo pasilenkęs, užsidengęs rankomis galvą, o R. R. su tuo vyriškiu jį mušė. R. sudavė smūgius D. į galvą, o tas vyriškis - į šoną. Jie nei vienas nėjo pro duris į vidų, stovėjo prie durų. Netrukus D. pro juos išbėgo į kiemą ir nubėgo link automobilio, paskui jį ir R. Jis nuėjo paskui juos pažiūrėti, kas vyks. D. prie automobilio pargriuvo, o R. pribėgęs sugriebė už kapišono, jį uždėjo ant galvos ir užsimojo kumščiu dar duoti į galvą, tačiau jis priėjęs R. pasakė, ką jis daro, ir R. nuėjo. Tada parėjo T. P. su G. G. ir visi susėdo į automobilį. Pastebėję, kad nepasiėmė degtinės, jis nuėjo parnešti. Grįžęs sėdo už vairo ir išvažiavo namo. Kadangi jis nuėjo paskui G. ir R., kai jie nubėgo link automobilio, jis nematė, kas vyko koridoriuje. Nematė, ar G. sudavė tam R. R. svečiui, ar ne. Jie paskui R. ir D. nėjo, truputį vėliau atėjo. Išgėrė nusipirktą butelį D. namų kieme. Prisimena, kad po muštynių buvo sumuštas D. veidas, buvo matyti kraujosruvos. D. pasakojo, kad jam pasilikus namo viduje jį mušė R. R. ir tas vyriškis, buvęs jo namuose. G. G. nesakė, kad kažkam jis būtų sudavęs, kai atrakino ir atidarė duris. Jis viduje namo nebuvo ir nematė, ar D. M. sudavė kuriam nors, ar ne. Taip pat nematė, ar G. G. sudavė R. R. svečiui (t.2,b. l. 38-39).

Iš 2019-12-11 D. M. pareiškimo matyti, kad 2019-09-07 vakare, apie 23 val. (duomenys neskelbtini), atvykus pas R. R. į namus, pastarasis dėl neaiškių priežasčių kartu su draugu, kurio jis nepažįsta, namo koridoriuje pradėjo jį daužyti rankomis, nukritus ant žemės spardė kojomis, dėl ko jis buvo praradęs sąmonę, ko pasekoje patyrė fizinį skausmą (t.1, b. l. 5-6 ).

Iš specialisto išvados (t.1, b. l. 25) nustatyta, kad D. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairiame šone - klube, nugaroje, kairio smilkinio spenio srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje su odos nubrozdinimais, gilus odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai devynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje 5-7 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t.1, b.l. 25).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiojo D. M. ir įtariamojo R. R. metu kiekvienas laikėsi savo duotų parodymų. (b. l. 149-151).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktais ir aptartais įrodymais R. R. kaltė yra pilnai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. Nustatyta, kad jis, 2019 m. rugsėjo mėn. 7 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušė D. M., t. y. rankomis ir kojomis sudavė D. M. ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymas.

Nors kaltinamasis R. R. neigia naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir sukėlęs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau šios aplinkybės paneigtos byloje ištirtais duomenimis. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo D. M., liudytojų T. P., G. G., M. N. parodymais, bei liudytojo M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bei specialisto išvada. Nukentėjusysis D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme kategoriškai tvirtina, kad fizinį smurtą, t.y. smūgius į galvą pirmasis sudavė kaltinamasis R. R., tada nuo stalo pakilo ir D. Š., kuris sudavė jam 2-3 smūgius sudavė į galvą. Jis užsidengęs galvą, kad nedaužytų veidą, nukrito ant žemės. Nurodė, kad jautė, kad yra spardoms dviejų asmenų, nes tuo pačiu metu jautė smūgius į nugarą ir į galvą. Tvirtina, kad jį spardė ne tik kaltinamasis R. R., bet ir D. Š.. Nukentėjusysis nurodo, jog kurį laiką buvo praradęs sąmonę. Kada atsipeikėjo, girdėjo K. R. žodžius R., kad padėtų peilį. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (t.1, b.l. 120-123). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojai T. P., G. G. ir M. N.. Pastarieji nurodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą ir užėjus į R. R. namus tikslu įsigyti degtinės bei kilus konfliktui, kartu atvykę liudytojai, tai T. P., G. G. ir M. N., nenorėdami veltis į konfliktus, išėjo į lauka parūkyti. Namo viduje liko nukentėjusysis D. M., kaltinamasis R. R. ir D. Š.. Minėti liudytojai patvirtino, kad jiems išėjus į lauką, girdėjo, kaip buvo užrakinamos lauko durys, jie bandė duris atidaryti, tačiau jos buvo užrakintos. Jie beldėsi, daužė duris, tačiau niekas neatidarė. Iš viduje sklindančių garsų suprato, kad ten vyksta muštynės. Girdėjosi šauksmai, bildesiai, rėkimas. Tada kažkuris iš jų išdaužė šone nuo durų buvusį langą. Kai pasigirdo stiklo dūžio garsai, tuomet iš vidaus buvo atrakintos durys. Atsidarius durims matė gulintį D. M., šalia jo buvo R. R. ir D. Š. D. M. buvo sumuštas, buvo sužalota galva. Važiuojant namo D. M. pasakojo, kad tik jiems išėjus į lauką, R. užrakino duris ir kartu su D. Š. pradėjo jį mušti. Abu sudavė smūgius į galvą ir į kitas kūno vietas, o jam nugriuvus ant žemės abu ir spardė. Sekančią dieną D. pasijuto blogai ir kreipėsi į medikus. Kaltinamasis neigia naudojęs fizinį smurtą prieš D. M. ir teigia, kad jis fizinio smurto D. M. atžvilgiu nenaudojo, jo nemušė, o tik gelbėjo D. Š. nuo D. M. Teismas neranda pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jiems nėra jokio pagindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusiajam nebuvo jokio pragindo mušti R. arba Š., nes kaip teigia nukentėjusysis, jokių nesutarimų iš anksčiau nebuvo. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduota mažiausiai devyni smūgiai, ko pasekoje jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Kaltinamojo R. R. kaltės nepripažinimas laikytinas kaip jo gynybinė pozicija. Liudytojų D. Š. ir K. R. parodymai vertintini kritiškai. Liudytojas Š. pripažino, kad buvo neblaivus ir dėl to nelabai prisimena tos dienos įvykių, o jo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Liudytoja K. R. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl jos parodymai nėra objektyvūs, o kai kuriuose detalėse, prieštarauja pačio kaltinamojo ir liudytojo Š. duotiems parodymams.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo (t.1. b. l. 185-186), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1. b. l. 172), dirba ir išlaiko šeimą, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusysis D. M. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo R. R. 340 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų – sumušimo jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl patirtų sužalojimų jam reikėjo važinėti pas gydytojus, pirkti vaistus. Savo lėšomis teko apmokėti teismo medicinos eksperto paslaugas kai jam buvo atliktas tyrimas dėl kūno sužalojimo, teko sumokėti ir už medicinines paslaugas Tauragės ligoninėje, nes tuo metu nebuvo draustas Privalomuoju sveikatos draudimu. Iš viso dėl kuro, vaistų pirkimo bei jam suteiktų medicininių paslaugų jis patyręs 340 eurų turtinę žalą. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo ir 500.00 eurų neturtinė žalos, nes dėl padarytų sužalojimų jis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Be jokios priežasties jis buvo sumuštas ir pažemintas, iš jo buvo pasityčiota. Tai matė kartu buvę draugai. Po sumušimo ilgai jautė nugaroje skausmą, jį jaučia ir dabar. Dėl sumušimo buvo nedarbingas, prarado (duomenys neskelbtini) darbą. Dėl to jis labai pergyveno ir nervinasi. Tai jam sukėlė neigiamus išgyvenimus.

Civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo nukentėjusiajam asmeniu atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis D. M. nurodė, kad nusikalstamais kaltinamojo veiksmais jam padaryta 340 Eur turtinė žala, kurią sudaro vaistų pirkimas pagal gydytojo receptą, mokestis už teismo medicinos eksperto paslaugos, kai buvo atliktas tyrimas dėl sveikatos sužalojimo, bei išlaidos, patirtos sumokant už medicinines paslaugas Tauragės ligoninėje, nes nebuvo draustas PSD bei patirtos kelionės išlaidos, t. y. kuro pirkimui vykimui į gydymo įstaigas ir pas teismo medicinos ekspertą. Nukentėjusysis pateikė tik vieną dokumentų, patvirtinantį patirtas išlaidas 39,90 eurų sumai, kurią sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Likusios 300 eurų sumos nukentėjusysis nepagrindžia jokiais dokumentais, nurodydamas, kad jokių kvitų neišsaugojo ir negali jų pateikti. Tačiau nukentėjusiojo nurodytos patirtos išlaidos yra protingos ir tikėtina pagrįstos, nes būdamas sužalotas, nukentėjusysis vyko pas gydytojus į Tauragės ligoninę, bei į VTMT Jurbarko skyrių pas teismo medicinos ekspertą, esančią Jurbarke, todėl turėjo kelionės išlaidų, nes gyvena kaimo vietovėje Tauragės r. Nukentėjusysis nurodo, kad jis pirko vaistus ir sumokėjo 30-40 eurų, už paslaugas Tauragės ligoninėje sumokėjo virš šimto eurų, tačiau iš Klaipėdos ligonių kasos pateikto gydymo paslaugų išrašo matyti, kad 2019-09-12, kuomet Tauragės VŠĮ suteikė D. M. ambulatorines paslaugas, už kompiuterinę tomografiją ambulatorinėmis sąlygomis, stebėjimo paslaugas suaugusiems ir ortopedo traumatologo paslaugas apmokėjo Klaipėdos ligonių kasa. Nors ne visos paslaugas sveikatos apsaugos sistemoje yra apmokamos, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis turėjo pagrįstų išlaidų vaistams įsigyti ir kelionės išlaidoms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistina 240 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kt. (6.250 str.2 d.). Nukentėjusysis D. M. dėl nusikalstamų kaltinamojo R. R. veiksmų, patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, D. M. priteisiama 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis yra vienas šeimoje dirbantis asmuo, jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, išlaiko žmoną ir mažametį vaiką, siekiant išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 186,39 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo R. R. už nukentėjusiojo D. M. gydymą (1 t., b. l. 70-71, 2 t., b. l. 14-15). Šis civilinis ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad D. M. dėl sužalojimo buvo gydomas Tauragės ligoninėje. Jam buvo suteikta gydymo paslaugų už 186,39 Eur (t. 1, b. l. 72). Minėto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Dėl D. M. gydymo teritorinė ligonių kasa patyrė 186,39 eurų nuostolių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. M. sužalojimus padarė R. R., todėl iš jo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 186,39 Eur žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti. Nukentėjusiajam D. M. sužalojimus padarė R. R..

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti (Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam D. M. padarytą 240 eurų turtinę žalą, bei per šešis mėnesius (6 mėn.) neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Palikti R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš R. R. D. M. 240 eurų turtinės žalos atlyginimui ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. R. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 186,39 eurus žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti (sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė