Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-52-508/2013

Teisėja: L. Lesinskienė Teisminio proceso Nr.20-2-00622-2009-6

2013 m. sausio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistojo L. M. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir nuteistas 10 MGL (1300 litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, UAB ,,X“ 2009-09-01 darbo sutartyje Nr. 3 techninių priemonių pagalba panaikindamas 3 grafos ,,Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 1 MMA“, įrašą ,,1 MMA“ ir jo vietoje padarydamas ranka įrašą ,,1500 lt“, uždėdamas UAB ,,X“ herbinį antspaudą, suklastojo tikrą dokumentą, šį suklastotą dokumentą 2009-12-10 kartu su skundu pateikė LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnams Kaune, Aušros g. 44, laikė šį suklastotą dokumentą savo namuose (duomenys neskelbtini), iki 2010-03-15, 09.30 val., kol atliekant kratą, policijos pareigūnams geranoriškai pateikė šį suklastotą dokumentą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai L. M. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. .

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. numatyta, kad byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo L. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai apkaltinamajame nuosprendyje, išdėstyti taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Baudžiamoji byla gali būti nutraukta, tik nustačius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnyje numatytus pagrindus, tai yra, esant šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių procesas negalimas, arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 - 40 ir 93 straipsniuose numatytiems pagrindams atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju baudžiamąją bylą nutraukti ikiteisminio tyrimo metu ar teisme nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tikrina tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumo nepasisako, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas numato kitą ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų apskundimo tvarką. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ,priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu L. M. buvo apklausiamas įtariamuoju, tačiau su jam pareikštu įtarimu nesutiko, apie įtarimo esmę parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 13, 25), 2011-11-16 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (2 t., b. l. 24), pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą pasirašyti atsisakė, tačiau šis procesinis dokumentas jam buvo paskelbtas (2 t., b. l. 114). Taigi, teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga L. M. buvo išaiškinta įstatymų nustatyta tvarka, šis ja nepasinaudojo dėl subjektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kaltinamojo procesinių teisių pažeidimu, teismo šališkumu, atsisakymu priimti kaltinamojo prašymus bei pateikiamus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kaltinamojo procesinių teisių nepažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, atmesdamas kiekvieną iš kaltinamojo prašymų, protokolinėse nutartyse pagrįstai nurodė tokių prašymų atmetimo motyvus arba priėmė atskirus motyvuotus procesinius sprendimus (nutartis). Ta aplinkybė, kad teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė kaltinamąjį suformuluoti konkretų prašymą (2 t., b. l. 165), taip pat nelaikytina kaltinamojo procesinių teisių pažeidimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas du kartus reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, nurodydamas, kad teisėja yra šališka. Teisėja 2012-07-24 nutartimis kaltinamojo L. M. nušalinimų teisėjai netenkino, atitinkamai konstatavusi, kad nėra nei objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, keliančių abejonių teisėjos nešališkumu, ir kad pareikšdamas antrą nušalinimą kaltinamasis nenurodė nei vieno iš BK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, o taip pat apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad teisėja viso teismo proceso metu buvo šališka, neslėpė, kad gerai pažįsta nukentėjusiąją A. S., nes šiai pavėlavus į teismo posėdį netikrino jos asmens dokumentų, konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl skundžiamą nuosprendį priėmusios teisėjos šališkumo, savo teiginių nepagrįsdamas jokiais objektyviais duomenimis. Būtent, kaip matyti iš 2012-07-24 teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 166) teisėja prieš nukentėjusiosios A. S. apklausą teisme nustatė jos tapatybę. Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo nešališkas pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, kad teismas pagal BPK 270 str. nuostatas gali, tačiau neprivalo tenkinti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus šaukti naujus liudytojus, todėl šiuo atveju teismui atsisakius šaukti liudytojais kaltinamojo prašomus H. K., UAB „X“ savininką „G.“, nenurodžius pastarojo asmens pavardės, BPK 270 str. nuostatos pažeistos nebuvo. Kadangi šiuo atveju kaltinamasis nepateikė prašymų teisme apžiūrėti kokius nors daiktinius įrodymus, BPK 289 str., reglamentuojančio daiktinių rodymų apžiūrą, nuostatos netaikytos pagrįstai. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad teisminio nagrinėjimo metu iš baudžiamosios bylos dingo daugiau kaip 160 lapų rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nekaltumą, vertina kaip nuteistojo gynybinę versiją ir atmeta kaip nepagrįstą, prokuroro prerogatyva pateikti teismui tik reikšmingą bylos medžiagą.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo atveju buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, kadangi, kaip matyti iš 2012-07-24 teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 160-161), kaltinamasis L. M. BK 52 str. 2 d. pagrindu atsisakė gynėjo, prokuroras, nukentėjusioji bei kaltinamojo gynėja advokatė Angelė Fominienė šiam kaltinamojo atsisakymui gynėjo neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas 2012-07-24 nutartimi (2 t., b. l. 180) kaltinamojo L. M. atsisakymą nuo gynėjo tenkino. Kadangi kaltinamasis pats įstatymų nustatyta tvarka atsisakė gynėjo, teisėja jam išaiškino, jog atsisakius gynėjo, toliau jis ginsis pats, nedalyvaujant gynėjai, ir kaltinamasis tam neprieštaravo (2 t., b. l. 165), nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, juolab, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis savo teises gynė aktyviai, reiškė nušalinimus teisėjai, teikė prašymus, suprato priimamus procesinius sprendimus, jų apskundimo tvarką ir terminus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio motyvus, kelia teorinius klausimus ir reikalauja išsamių atsakymų, tuo tarpu teismų sprendimai negali būti teorinių diskusijų priemonėmis.

Apeliantas skunde teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, tačiau neišdėsto išsamių apeliacinio skundo argumentų, tik nurodo, kad nei viena specialisto išvada nepatvirtina darbo sutarties suklastojimo fakto, todėl apeliacinės instancijos teismui ypač detaliai atsakyti į juos nėra galimybės. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo L. M. kaltę pagrįstai grindė iš dalies paties nuteistojo L. M., nukentėjusiosios A. S., liudytojo D. G. parodymais, kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais rašytinais įrodymais, tame tarpe ir Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2010-07-13 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1379, 2011-08-25 specialisto išvada Nr. 140-(185)-IS1-4860, 2011-09-21 specialisto išvada Nr. 140-(186)-IS1-5414, 2011-09-22 specialisto išvada Nr. 140-(2989)-IS1-5428, 2012-01-19 specialisto išvada Nr. 140-(187)-IS1-427, kitais rašytiniais įrodymais ir teisingai nustatė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, UAB ,,X“ 2009-09-01 darbo sutartyje Nr. 3 techninių priemonių pagalba panaikindamas 3 grafos ,,Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 1 MMA“, įrašą ,,1 MMA“ ir jo vietoje ranka įrašydamas ,,1500 lt (vienas tūkst. penki šimtai)“, uždėdamas UAB ,,X“ herbinį antspaudą, suklastojo tikrą dokumentą, šį suklastotą dokumentą 2009-12-10 kartu su skundu pateikė LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnams Kaune, Aušros g. 44, šį suklastotą dokumentą laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2010-03-15, 09.30 val., kol atliekant kratą šį suklastotą dokumentą pateikė policijos pareigūnams. Būtent, nuteistasis L. M. teisme prisipažino ranka į 2009-09-01 darbo sutartį įrašęs darbo užmokestį „1500 lt (vienas tūkst. penki šimtai)“, o nukentėjusioji A. S. parodė, 2009-09-01 darbo sutarties pasirašymo metu UAB „X“ patalpose (duomenys neskelbtini), dalyvavo ji, L. M. ir UAB „X“ buhalteris D. G., ir šią UAB „X“ paruoštą darbo sutartį, kuri buvo su visomis užpildytomis grafomis, be jokių rankraštinių įrašų, su trečioje grafoje nurodytu 1 MMA atlygiu, paruošta dviem identiškais ir ant tapataus popieriaus egzemplioriais, vienas iš kurių buvo atiduotas L. M., o kitas liko UAB „X“, visų trijų asmenų akivaizdoje, prieš tai su ja susipažinę, pasirašė ji ir L. M.. Tapačius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas UAB „X“ buhalteris D. G.. Minėtų asmenų parodymus patvirtina ir aukščiau nurodytos 2011-08-25 bei 2012-01-19 specialistų išvados, iš kurių atitinkamai matyti, kad L. M. pateikta darbo sutartis atlikta kopijavimo būdu, nes sutarties su darbo užmokesčiu 1500 Lt averso pusės viršutiniame kairiajame kampe yra atsikopijavusios susegimo kniedės kiaurymių žymės nuo sutarties su darbo užmokesčiu 1 MMA popieriaus lapo averso pusės, ši sutartis atspausdinta ant skirtingo popieriaus nei tikroji darbo sutartis, skiriasi popieriaus cheminė kiekybinė sudėtis. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad L. M. buvo patikėtas lombarde esantis seifas, kuriame buvo bendrovės kasa ir antspaudas, šį faktą teisme patvirtino ir liudytojas D. G., ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė UAB „X“ antspaudo uždėjimo faktą patvirtinančiais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tame tarpe ir minėtas specialistų išvadas, abejoti padarytomis išvadomis, su jomis visiškai sutinka ir nuteistojo L. M. kaltės neigimą vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina nuteistojo L. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai tvirtina, kad byloje nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. nurodytas išsamus atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, be to, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, kuriuose nėra nurodyta, kokias konkrečias aplinkybes teismas turėjo pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančiomis, daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.