- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-269-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30241-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui R. Š., nuteistajam S. K., jo gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio bauda, BK 262 straipsnyje ir jam skirta 50 MGL, t. y. 1 883 eurų dydžio bauda. Skirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, S. K. skirta subendrinta 70 MGL, t. y. 2 636,20 eurų dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas S. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros, kas atitinka 4 MGL, t. y. 150,64 eurų dydžio baudai, ir S. K. skirta galutinė 66 MGL, t. y. 2 485,56 eurų dydžio baudą, kurią jis įpareigotas sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 210 eurų.
S. K. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. K. nuteistas už tai, kad jis baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 14 d., baudžiamojo proceso metu nenustatytoje vietoje neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 5,246 gramo narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalies), kurią supakuotą į tris paketus laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rašomojo stalo stalčiuje. Taip pat S. K. 2015 metais, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), spintoje įrengtoje narkotinių medžiagų – kanapių auginimo laboratorijoje vazone pasodino kanapių sėklas ir šias augino. Iš pasodintų sėklų išaugus kanapei S. K. pastarąją sudžiovino (masė 135,750 gramo) ir laikė. 2015 m. lapkričio 14 d. nuo 16.20 val. iki 20.50 val. policijos pareigūnai kratos S. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas, kurių bendras kiekis yra 140,996 gramų.
Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. Jis gi nuteistas už tai, kad 2015 metais, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), spintoje neteisėtai gamino ir laikė narkotinės medžiagos – kanapių auginimo aparatus ir įrenginius – auginimo tentą, oro ventiliatorius, oro filtrus, elektrinį šildytuvą, mobilų oro kondicionierių, būtiną kanapių auginimui, ventiliacinius vamzdžius, apšvietimo ir šildymo lempas, elektroninį termometrą, skirtą temperatūrai ir oro drėgnumui nustatyti. 2015 m. lapkričio 14 d. nuo 16.20 val. iki 20.50 val. policijos pareigūnai kratos S. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rado ir paėmė minėtus narkotinės medžiagos – kanapių auginimo aparatus ir įrenginius.
Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 262 straipsnyje.
3. S. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens neteisėtai įgijo pramoninės gamybos „APPRENTICE 2“ modelio skriemulinį lanką, kuris yra B kategorijos ginklams priskiriamas templinis nešaunamasis ginklas (templės įtempimo jėga viršija 200 N), kurį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 14 d., kol minėtą ginklą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais S. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 262 straipsnyje.
4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslą ir šio įstatymo paskirtį bei šio įstatymo 3 dalies 5 punktą, kuris reglamentuoja, jog šio įstatymo nuostatos netaikomos sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms, teismo balistikos eksperto paaiškinimus, kuris, teismo vertinimu, negalėjo kategoriškai paneigti, kad S. K. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas lankas gali būti skirtas sportui ir kuris nurodė, kad kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar lankas yra skirtas sportui, nėra, Lietuvos lankininkų federacijos atstovo paaiškinimus, kuris taip pat laikėsi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir balistikos ekspertas, darė išvadą, kad S. K. veikoje disponuojant pramoninės gamybos (gamintojas „BEAR ARCHERY“, JAV) „APPRENTICE 2“ modelio skriemuliniu lanku nėra kaltės. Pažymėjo, kad esant neaiškiam teisiniam reguliavimui nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. K. minėtu lanku disponavo neteisėtai, kadangi sportui skirtų lankų ir jų strėlių civilinei apyvartai jokio leidimo nereikia, taigi S. K. veikoje disponuojant minėtu lanku nėra būtinojo BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio - disponavimo „neteisėtumo“. Taip pat darė išvadą, kad esant neaiškiam teisiniam reguliavimui nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad lankas, kurio neteisėtu disponavimu yra kaltinamas S. K., priskiriamas nešaunamiesiems ginklams, taigi, vertino, jog S. K. veikoje disponuojant minėtu lanku nėra ir būtinojo BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio - objekto. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog S. K. veikoje disponuojant minėtu lanku nesant būtinųjų BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties elementų – kaltės, objekto bei „neteisėtumo“ požymio, S. K. išteisino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu – jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu prokurorė prašė Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendį dalyje dėl S. K. išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
5.1. Prokurorė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabejojo specialisto išvada, kurioje S. K. gyvenamojoje vietoje rastas lankas buvo priskirtas „B“ kategorijos ginklams ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kategoriškai teigti, jog minėtas lankas gali būti priskiriamas nešaunamiesiems ginklams, negalima. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – Įstatymas) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 200 niutonų iki 1 200 niutonų, yra priskiriami „B“ kategorijos ginklams (Įstatymo 4 straipsnio 8 punktas). Remiantis minėta nuostata, vienintelis kriterijus, pagal kurį templiniai ginklai gali būti priskiriami „B“ kategorijos ginklams, yra jų visos įtempimo jėgos dydis, kuris nagrinėjamu atveju pateko į minėto įstatymo straipsnio nustatytas ribas, dėl to pas S. K. rastas lankas pagrįstai buvo pripažintas „B“ kategorijos ginklu, kuriam reikalingas leidimas.
5.2. Teismas, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku kokiai kategorijai – sporto ar kitokiai gali būti priskirtas S. K. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas lankas, taip pat nėra aiškus teisinis reglamentavimas dėl sportui skirtų lankų nustatymo, nes Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos sportui skirtiems lankams ir jų strėlėms, rėmėsi teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausto specialisto, teismo balistikos eksperto, J. B. parodymais bei Lankininkų klubo ir asociacijos atstovo M. B. parodymais. Tačiau, pasak prokurorės, aplinkybė, kad minėtas lankas gali būti naudojamas ir sportui, nereiškia, kad būtent dėl jo universalumo negalima kategoriškai teigti, kad jis gali būti priskiriamas nešaunamiesiems ginklams.
5.3. Prokurorė vertino, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad sportui skirtų lankų ir jų strėlių civilinei apyvartai jokio leidimo nereikia. Remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 3 punktu, sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai - šaudymo sporto organizacijų nariai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto organizacijų nariai ir turi rašytinį tėvų ar rūpintojų sutikimą. Aiškinant minėtą normą, manytina, kad sportui skirtų lankų ir jų strėlių civilinei apyvartai jokio leidimo nereikia tik tuo atveju, kai jų visa įtempimo jėga neviršija 200 niutonų, kitu atveju, leidimas yra reikalingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. K. veikos, nenustatant būtinųjų BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementų – objekto bei „neteisėtumo“ požymio, yra nepagrįstos ir neatitinkančios nustatyto teisinio reglamentavimo, nes pas S. K. kratos metu rastam lankui, kurio visa įtempimo jėga viršija 200 niutonų, įsigyti buvo reikalingas leidimas, todėl jo veikoje yra visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalies požymiai.
5.4. Apeliaciniame skunde buvo pabrėžiama ir tai, kad pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 punktą leidimas dėl „B“ kategorijai priskirto ginklo įsigijimo ir laikymo gali būti suteikiamas tik tiems fiziniams asmenims, kurie yra šaudymo sporto organizacijų nariai, o S. K. tokiu nebuvo, kas tik dar kartą patvirtina, kad minėtą lanką jis įgijo neteisėtai. Atkreipiamas dėmesys, kad S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėtą lanką įgijo kaip sportinį dėl to, kad jo dukra ketino mokytis šaudyti iš lanko, tačiau nei jis, nei dukra iš lanko nė karto neiššovė, kadangi nei vienam iš jų lanko įtempti nepavyko. Pasak prokurorės, S. K. parodymai yra vertintini išimtinai kaip gynybinė versija, S. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima spręsti, kad jo dukra, kuriai, S. K. nurodytu lanko įgijimo metu, buvo 13 metų, užsėmė ar rimtai ketino užsiimti šaudymo lankais sportu. Priešingai, tolimesni S. K. parodymai patvirtina, kad tai nebuvo daroma, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. K. minėtą lanką įsigijo būtent sportui. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis be specialiųjų žinių ir priemonių lanko padaryti galingesniu nebūtų galėjęs, šiuos jo parodymus iš esmės paneigia specialisto J. B. parodymai, kad būtent pas S. K. rasto lanko reguliavimas nereikalauja kažkokių specialių žinių ar priemonių, o jo templės įtempimo jėgą nesunkiai galima nureguliuoti iki 267 niutonų, kas buvo padaryta ir specialisto tyrimo metu ir išmatavus buvo gauta 250 niutonų tempimo jėga. Liudytoju apklaustas M. B. taip pat patvirtino, kad skriemulinio lanko tempimo jėgos reguliavimas nėra sudėtingas.
5.5. Apeliaciniame skunde buvo tvirtinama, jog skundžiamame sprendime apylinkės teismas ne tik nepagrįstai nustatė, kad pas S. K. rastas lankas negali būti priskirtas „B“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams, tačiau netinkamai aiškino Įstatymo nuostatas dėl leidimo tokiems ginklams įgyti būtinybės, nesiaiškino lanko įsigijimo tikslo, bet ir pasisakydamas S. K. kaltės klausimu, visiškai neanalizavo S. K. parodymų šiuo aspektu, formaliai nurodydamas, kad esant neaiškiam teisiniam reglamentavimui S. K. negalėjo žinoti leidžiamo elgesio disponuojant lankais ribų. Nors teismas nurodė, kad S. K. negalėjo žinoti esamo teisinio reglamentavimo, susijusio su lankų priskyrimu nešaunamiesiems ginklams, iš jo parodymų turinio akivaizdu, kad jis žinojo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, lanką laikyti galima, jei jo įtempimo jėga neviršija 200 niutonų ir, nors kaltinamasis nurodė, kad jo turimo lanko jėga, jo žiniomis siekė 133 niutonus, iš jo parodymų matyti, kad jis suvokė, kad jis yra reguliuojamas ir lanko jėga gali būti padidinta.
6. Apibendrindama skundo argumentus, prokurorė manė, kad S. K. veikoje yra visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl teismas nepagrįstai S. K. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, įvertinus, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo, S. K. minėtą lanką įgijus tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-11-14, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Todėl, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prokurorė mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ne išteisinti S. K. šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o bylą šioje dalyje nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas.
7. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
8. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos 2019-09-04 teismo posėdžio metu prokuroras R. Š. prašė nenagrinėti jo apeliacinio skundo ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti. Nurodė, jog nuteistasis S. K. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu pagal nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas bylos aplinkybes, kuomet pramoninės gamybos „APPRENTICE 2“ modelio skriemulinis lankas, kuris buvo B kategorijos ginklams priskiriamas templinis nešaunamasis ginklas (templės įtempimo jėga viršijo 200 N, pagal šio ginklo charakteristikas ginklo tempiamoji jėga buvo 263 N) disponavimo neteisėtumas buvo įtvirtintas tuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas), kuris galiojo ir apeliacinio skundo padavimo metu. Įstatymų leidėjui priėmus naują Įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2019-09-01, ir pakeitus 1 straipsnio 3 dalies 5 punktą, 4 straipsnio 8 punktą, S. K. veika tapo dekriminalizuota, todėl atitinkamai asmuo negali būti baudžiamas. Nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas Sigitas Mikliušas palaikė prokuroro poziciją ir prašė apeliacinį procesą nutraukti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu ir teismo procesas nutraukiamas.
9. Apeliaciniu skundu prokuroras ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigiant, kad S. K. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, prokuroras atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2019-09-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai bei teisiniam reguliavimui (2019 06 27 įstatymu Nr. XIII-2273 (TAR, 2019, Nr. 2019-10570), S. K. kaltinant neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu – pramoninės gamybos (gamintojas „BEAR ARCHERY“, JAV) „APPRENTICE 2“ modelio skriemuliniu lanku, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinus, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos lankams ir jų strėlėms, 4 straipsnio 8 punkte nustačius, jog B kategorijos ginklams priskiriami templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 500 niutonų (N) iki 1 200 niutonų (N), prokuroras prašė nenagrinėti apeliacinio skundo ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti, kadangi S. K. veika, kaltinant jį pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, tapo dekriminalizuota.
11. Įstatymas numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti (BPK 316 straipsnio 1, 2 dalys). Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Kadangi prokuroras realizavo savo teisę atsisakyti apeliacinio skundo, toks prašymas pateiktas nepažeidus minėtų BPK nuostatų, apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl šio skundo nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti.