Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam R. K., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda ir iš dalies patenkintas nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys, priteisiant iš AAS „G. B.“ 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 600 Lt už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2008-08-06 apie 22.06 val. Kaune, Baranausko gatvėje, vairuodamas automobilį „O. O.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuodamas nuo Radvilėnų plento link Taikos prospekto, reguliuojamoje sankryžoje su Studentų gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 207 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą, kur susidūrė su sankryžą kirtusiu iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį automobiliu „O. V.", valst.. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „O. V." keleiviai V. G., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei I. V., kuri patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šį nuosprendį pagrindė tikėtinais ir keliančiais abejonių duomenimis. Nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir surašytas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą. Apelianto teigimu, nuosprendis surašytas ir ignoruojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytas rekomendacijas. Nuosprendyje nepaneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys, tame tarpe, teismas be pagrindo kritiškai įvertino liudytojų G. R., N. R., N. P. parodymus apie tai, kuris iš automobilių sankryžą kirto degant žaliam šviesoforo signalui. Teismas nemotyvuotai nepatikėjo nuosekliais šių liudytojų parodymais ir be pagrindo patikėjo nukentėjusiojo V. G. giminaičių liudytojų A. G. ir L. G. parodymais, kurie, apelianto nuomone, yra nepatikimi. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nuosprendį grindė ir liudytojo H. F. parodymais, nes šis liudytojas teismo posėdyje nebuvo apklaustas.

Apelianto nuomone, teismas nenustatė ir netyrė aplinkybių, susijusių su įvykio laiku. Jei įvykis įvyko po 22 val. , sankryžoje esantis šviesoforas turėjo veikti mirksinčiu geltonu režimu ir A. G., važiuodamas šalutiniu keliu, turėjo duoti kelią R. K. vairuojamam automobiliui.

Apeliantas daro išvadą, kad teismas, paviršutiniškai išnagrinėjęs bylą, padarė spėjimais ir prielaidomis bei kito suinteresuoto eismo įvykio dalyvio bei jo giminaičių parodymais grįstą išvadą dėl jo kaltės, išnaudojęs visas galimybes pašalinti kilusias abejones, šias abejones turėjo aiškinti kaltinamojo naudai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nepagrįstai išplėstas KET reikalavimų, kuriuos neva pažeidė apeliantas, sąrašas, nes nuosprendyje neturi būti nurodomi KET punktai, nesusiję su eismo įvykiu arba dubliuojantys specialiųjų KET reikalavimų pažeidimus.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. G. atstovė advokatė S. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo R. K. V. G. bylinėjimosi išlaidas.

Atsikirtime nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis R. K. yra pagrįstas patikimais įrodymais, teismas teisingai įvertino jų visumą, nes nuteistąjį kaltinantys įrodymai yra nuoseklūs, nuteistajam palankius parodymus davusieji asmenys šiuos parodymus keitė, jų nurodytos aplinkybės nesutapo su kitomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. K. apeliacinis skundas atmestinas, nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir objektyviai nustatyta, kad 2008-08-06 apie 22 val. Kaune, A. B. ir Studentų sankryžoje įvykus eismo įvykiui, susidūrus nuteistojo R. K. vairuojamam automobiliui „O. O.“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir A. G. vairuojamam automobiliui „O. V.“ v. n. (duomenys neskelbtini) , V. G. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o I. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės yra nustatytos objektyviai, jų neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusieji. Tokia veika, kai eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata, iššaukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jei dėl to kilo eismo įvykis su minėtomis pasekmėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. B. ir Studentų gatvių sankryža iki 22 val. yra reguliuojama šviesoforu. Tirdamas bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eismo įvykis sankryžoje įvyko tuo metu, kai eismas dar buvo reguliuojamas šviesoforo. Tokia teismo išvada yra pagrįsta, nes visi byloje apklausti asmenys- nuteistasis R. K., kitą transporto priemonę vairavęs A. G., tiek vienos, tiek kitos pusės liudytojai G. R., N. R., L. G., nukentėjusioji I. V.- vienodai nurodė, jog sankryžoje įvykio metu šviesoforas buvo veikiantis. Dėl suprantamų priežasčių skirtingos eismo įvykio dalyvių grupės skirtingai nurodė, kuris iš automobilių į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, kuo pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus ir kas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiomis pasekmėmis nukentėjusiųjų sveikatai. Vertindamas priešingus suinteresuotų asmenų grupių parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. G., L. G., nukentėjusiosios I. V. parodymais ir juos vertindamas padarė pagrįstą išvadą, kad šie parodymai visą laiką nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teismo posėdžio metu yra vienodi ir nuoseklūs. Šiuose parodymuose nurodytos aplinkybės be to patvirtintos ir duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. O būtent, tuoj po įvykio savo ranka rašytame paaiškinime A. G. nurodė, kad eismo įvykio liudininkas yra iš paskos važiavęs vairuotojas vardu Haris ir nurodė šio asmens telefono numerį. Ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo, H. F., buvo apklaustas tyrėjo R. M., apklausoje H. F. nurodė savo telefoną, tapatų tam, kurį nurodė A.. G., H. F. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes visiškai atitiko A. G. parodymus. Nors pirmosios instancijos teismui H. F. apklausti teisme nepavyko, nes jis Lietuvoje nebegyvena, teismas pagrįstai šalia kitų įrodymų vertino ir šio liudytojo parodymus, nes apie šiuos parodymus teisme buvo apklaustas liudytojas R. M.. Liudytojas R. M., Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimų skyriaus vyresnysis tyrėjas, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, apie liudytojo H. F. apklausos aplinkybes ir parodymų turinį buvo apklaustas ir atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tokiu būdu abiejų instancijų teismuose šalutiniais įrodymais buvo patvirtintas liudytojo H. F. parodymų turinys, o šiais parodymais pagrįstai paremtas teismo nuosprendis.

Vieną įrodymų grupę įvertinęs kaip patikimus įrodymus, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kitą grupę įrodymų, nes tuo pat metu negali būti teisingi vieni kitiems prieštaraujantys duomenys. Kad apylinkės teismas, darydamas išvadą apie vairuotoją, dėl kurio kaltės kilo eismo įvykis, pagrįstai nesivadovavo nuteistojo, liudytojų R., N. P. parodymais galima spręsti ir iš to, kad net savo apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškė abejonę dėl aplinkybių, susijusių su eismo įvykio laiku, nurodydamas tikimybę, kad po 22 val., šviesoforui veikiant mirksinčio geltono signalo režimu, A. G., važiuojantis šalutiniu keliu, turėjo praleisti R. K. vairuojamą automobilį.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendžio pagrįstumo nemažina tas faktas, kad jo aprašomojoje dalyje nurodyta ne tik specialioji KET norma- 207 punktas- kurios pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, bet ir bendroji norma- KET 53 punktas- reglamentuojanti bendrąsias eismo dalyvių pareigas.

Apeliacinis skundas atmestinas, nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Nukentėjusiosios I. V. ir nukentėjusiojo V. G. atstovės advokatės S. V. atsikirtimuose į apeliacinį skundą išreikšti prašymai priteisti iš R. K. bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinami, nes apeliacinės instancijos teismui nepateikti tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.