Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamieji U. V., S. B. ir L. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie, veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2010 metų spalio 31 d. 14 val. iki 2010 metų lapkričio 14 d. 12 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), L. G. nukirpus ūkinio pastato sandėliuko pakabinamą spyną, įsibrovė į sandėliuką, iš kurio pagrobė J. G. priklausantį motorolerį „QINGOI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 metų laidos, 3 400 litų vertės, benzininį pjūklą „Jonseret“, 450 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. G. 3850 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis Ž. B., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:

jis, 2010 metų lapkričio 26 d., apie 23 val. (duomenys neskelbtini), iš kieme buvusio metalinio garažo pasikėsino pagrobti J. R. priklausantį keturratį, 1500 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi su metalui kirpti skirtomis žirklėmis nenukirpo garažo durų pakabinamos spynos ąselės, tokiu būdu pasikėsino padaryti nukentėjusiajam J. R. 1500 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis V. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:

jis, 2010 m. lapkričio 27 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), nukirpęs kieme buvusio metalinio garažo pakabinamą spyną, pagrobė keturratį, 1 500 litų vertės, benzininę savaeigę žoliapjovę, 400 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. R. 1 900 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis U. V., palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, pagrobė svetimą turtą:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje, iš anksto palenkęs V. L. pagrobti dviratį, 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Kulautuvos vidurinės mokyklos kieme, V. L. nukirpus kodinio užrakto vielą, pagrobė dviratį „Cube“ 1 500 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. D. 1 500 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis V. L., palenkus jį daryti nusikalstamą veiką, pagrobė svetimą turtą:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje, U. V. iš anksto palenkus jį pagrobti dviratį, 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Kulautuvos vidurinės mokyklos kieme, nukirpęs kodinio užrakto vielą pagrobė dviratį „Cube“ 1 500 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. D. 1500 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. L. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą:

jis, 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Kulautuvos vidurinės mokyklos kieme grobdamas dviratį, tyčia nukirpo dviračio „Cube“ kodinio užrakto vielą, 150 litų vertės ir tuo padarė nukentėjusiajai D. D. 150 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji S. B. ir Ž. Š. pagrobė automobilį:

jie, veikdami kartu, 2011 metų vasario 9 d., apie 4 val. (duomenys neskelbtini), iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė G. V. priklausantį automobilį „VW VENTO“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 500 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam G. V. 1500 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji S. B. ir Ž. Š. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą:

jie, veikdami kartu, 2011 metų vasario 9 d.. apie 4 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti automobilį „VW VENTO“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuplėšė elektros laidus nuo automobilio signalizacijos ir tokiu būdu ją sugadino, tuo nukentėjusiajam G. V. padarydami 300 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji S. B. ir V. L., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie, veikdami kartu, 2011 metų liepos 2 d., 5 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), išlaužę duris įsibrovė į J. P. priklausantį ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė elektrinį trifazį kompresorių su 10 metrų ilgio gumine žarna ir dažymui skirtu purkštuvu, bendros 3 400 litų vertės, dujų balioną, 165 litų vertės, 40 litrų talpos bidoną, 10 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. P. 3 575 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis V. L. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą:

jis, 2011 metų liepos 2 d., 5 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), tyčia laužtuvu prasukant, sugadino metalinio garažo pakabinamą spyną, 12 litų vertės ir malkinės pakabinamą spyną, 10 litų vertės, sulaužė malkinės duris, 150 litų vertės, sugadino ūkinio pastato pakabinamos spynos lankelį, 15 litų vertės, sulaužė ūkinio pastato duris, 150 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. P. 337 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji S. B., V. L. ir R. Š., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugomą teritoriją:

jie, veikdami kartu, 2011 metų liepos 3 d., apie 13 valandą, (duomenys neskelbtini), įsibrovę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertą teritoriją, iš jos pagrobė pripučiamą valtį, pilkos spalvos, „Larus HSD-360“ Nr. CN-(duomenys neskelbtini), 3 500 litų vertės, su benzininiu varikliu „Honda“, 1 500 litų vertės, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam E. K. 5 000 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji S. B. ir Ž. Š. pagrobė svetimą turtą:

jie, veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2012 metų sausio 19 d., 17 val. iki 2012 metų sausio 20 d., 12 val., (duomenys neskelbtini), iš nerakintos gyvenamojo namo bendro naudojimo rūsio patalpos, pagrobė nukentėjusiajam J. N. priklausantį kalnų dviratį „Shimano Rasazi“, 900 litų vertės, tuo padarydami J. N. 900 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji Ž. B. ir V. L., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie, veikdami kartu, 2011 metų pavasarį, galimai gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įsibrovė į A. P. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė 11 vienetų akumuliatorių, bendros 1 000 litų vertės, raktų rinkinį „Rojal king“, 200 litų vertės, raktų rinkinį be pavadinimo, 180 litų vertės, automobilinį šveitiklį „Black decker“, 80 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. P. 1 460 litų turtinę žalą.

Įrodymai ir teismo išvados dėl svetimo – nukentėjusiajam J. G. priklausančio turto pagrobimo, įsibrovus į patalpą.

Kaltinamasis U. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2010 m., tikslios dienos neprisimena, jis, S. B. ir L. G., (duomenys neskelbtini), nukirpę ūkinio pastato pakabinamą spyną, iš jo paėmė motorolerį ir benzininį pjūklą. Šiuos pavogtus daiktus jie pardavė, pinigus pasidalino. Žalą nukentėjusiajam atlygino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiklios datos neprisimena, rudenį, jie trise: jis, L. G. ir U. V. sugalvojo pavogti motorolerį iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini). L. G. nukirpo žirklėmis pastato spyną ir jie iš pastato vidaus paėmė motorolerį ir benzopjūklą. Pavogtus daiktus jie pardavė, pinigus pasidalino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gerai įvykio aplinkybių neprisimena dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laiko. Prisimena, kad įvykio metu jis buvo kartu su S. B. ir U. V., jis nukirpo spyną, jie kartu ištraukė motorolerį ir išsivežė jį į seną pastatą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. G. parodė, jog tikslios datos neprisimena, jis su S. B. ir U. V., sugalvojo pavogti J. G., gyvenančiam Bubių kaime, Šiltnamių g., priklausantį motorolerį raudonos spalvos. Nakties metu jie visi trys susitiko Bubių kaime, daugiabučio namo, kuriame jis registruotas, trečiame aukšte ir nuėjo iki ūkinio pastato, kuriame Jonas laikydavo motorolerį. Dar prieš einant vogti, Kaune, „Senukų“ prekybos centre visi trys nusipirko žirkles metalui kirpti, kuriomis nukirpo ūkinio pastato spyną ir visi trys įėjo į pastato vidų. Visi trys išstūmė motorolerį iš ūkinio pastato, o S. B. dar apsižiūrėjęs paėmė benzininį pjūklą. Visus šiuos daiktus jie nunešė į apleistas dirbtuves, kuriomis niekas nesinaudoja ir grįžo namo. Pagrobus daiktus jie po kelių dienų pardavė, pinigus pasidalino (3 t. 123 b.l.). Pagarsinus šiuos parodymus, jis juos patvirtino ir teismui paaiškino, kad vogė dėl to, jog reikėjo pinigų pragyvenimui. Žalą nukentėjusiajam atlygino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2010 metais, tikslios datos neprisimena, atėjęs į ūkinio pastato sandėliuką žiemai išimti motorolerio akumuliatorių, pamatė, kad yra nupjauta durų spyna ir yra įsibrauta į jo sandėliuką. Taip pat pamatė, kad iš sandėliuko yra pavogtas jo motoroleris „QINGOI“, 3 400 litų vertės ir benzininis pjūklas „Jonsered“, 450 litų vertės. Žalą kaltinamieji jam atlygino.

Iš 2010 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad minėtu adresu yra ūkinis pastatas su sandėliukais, prie aštunto nuo pradžios sandėliuko durų matyti medinės durys, kurios uždaromos ir fiksuojamos su metaline uždedama ant kilpos velke, ant kurios nėra pakabinamos spynos (1 t. 132-134).

Taigi šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji U. V., S. B. ir L. G. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, neteisėtai, tai yra L. G. nukirpus specialiomis žirklėmis ūkinio pastato sandėliuko pakabinamą spyną, jie be leidimo pateko į nukentėjusiajam J. G. priklausantį sandėliuką, į kurį neteisėtas patekimas pagal teismų praktiką vertintinas kaip įsibrovimas į patalpą ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą - motorolerį „QINGOI“ 3 400 litų vertės ir benzininį pjūklą „Jonseret“ 450 litų vertės ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. G. 3 850 litų turtinę žalą.

Kaltinamųjų nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad vienas kitam padėdami jie grobia svetimą jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą turto savininkui ir to visi norėjo. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai), kadangi jie kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiajam J. G. priklausantį turtą, bendrais veiksmais išnešė pagrobtą svetimą turtą, kurį pardavę, gautus pinigus pasidalino tarpusavyje.

Įrodymai ir teismo išvados dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą nukentėjusiajam J. R. priklausantį turtą ir dėl svetimo – nukentėjusiajam J. R. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą.

Kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 metų lapkričio 26 dieną, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), jis, pasiskolinęs iš V. L. žirkles, bandė nukirpti J. R. priklausančio garažo durų spyną ir iš jo pavogti šiam priklausantį keturratį, tačiau jam nepavyko. Taip elgėsi, nes reikėjo pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2010 m. lapkričio 27 d., apie 1 val., iš (duomenys neskelbtini), stovinčio garažo, nukirpęs pakabinamą spyną, pavogė keturratį ir žoliapjovę. Taip pasielgė, nes reikėjo pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis U. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nei keturračio, nei žoliapjovės iš nukentėjusiojo nevogė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo U. V. teisme duotiems parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 116 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad apie keturračio vagystę iš J. R. garažo jis nieko nežino, kadangi joje nedalyvavo (3 t. 8 b.l.).

Kaltinamasis S. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nieko iš nukentėjusiojo J. R. nevogė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo S. B. teisme duotiems parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 117 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kas pavogė iš J. R. keturratį ir žoliapjovę jis nežino, nes šioje vagystėje nedalyvavo ( 3 t. 76-77 b.l.).

Nukentėjusysis J. R. parodė, kad jis turėjo keturratį, kurį laikė kaime, (duomenys neskelbtini), garaže. Maždaug prieš du metus, rudenį, laiko tiksliai neprisimena, jis atvažiavęs į kaimą nuėjo į garažą paimti žoliapjovę. Atėjęs prie garažo pamatė, kad per sprindį pradarytos garažo durys. Jas atidarė ir garaže neberado keturračio, kurio vertė apie 1 500 litų, bei žoliapjovės, kurios vertė apie 400 litų. Šie daiktai buvo užrakinti.

Iš 2010 m. lapkričio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prie šiuo adresu esančio namo stovi metalinis garažas (1 t. 151-152 b.l.).

Kaltinamasis V. L. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, jog įsibraudamas į garažą grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, kad dėl jo neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo.

Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutaris Nr. 2K-372/2012).

Kaltinamieji U. V. ir S. B. buvo kaltinami tuo, kad kartu su V. L. pagrobė J. R. priklausantį 1 500 litų vertės keturratį ir 400 litų vertės žoliapjovę. Kaltinamieji U. V. ir S. B. duodami parodymus teisme savo kaltę dėl minėtos veikos padarymo neigė, abu parodė, kad jie šioje veikoje nedalyvavo (8 t. 116-117 b.l.). Dėl šios veikos padarymo jie neprisipažino ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t. 8, 76-77 b.l.). Kaltinamasis V. L. teismui parodė, kad šį nusikaltimą jis padarė vienas (8 t. 118 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamieji U. V. ir S. B. dalyvavo kartu su V. L. grobiant J. R. priklausančius keturratį ir žoliapjovę, kaltinamieji U. V. ir S. B. dėl nukentėjusiajam J. R. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą, tai yra pagal BK 178 str. 2 d., išteisintini neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.).

Įrodymai ir teismo išvados dėl svetimo – nukentėjusiajai D. D. priklausančio turto pagrobimo ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo.

Kaltinamasis U. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vogti dviratį nieko nekurstė. Važiavo su V. L. į mokyklą, šis išlipo Kulautuvoje, o jis važiavo į mokyklą. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo U. V. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 116 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011 metų galimai rugsėjo mėnesio 23 dieną, kartu su klasioku A. L. ir V. L. važiavo iki Kulautuvos vidurinės mokyklos. A. L. apie planuojamą dviračio vagystę nieko nežinojo, kadangi jam nieko nesakė. V. L. iki pat mokyklos nevažiavo. Jį paleido miške. A. L. apie V. L. nesidomėjo ir jam nieko neaiškino. Jis su A. L. nuėjo į pamokas, o V. L., galimai pamokų metu, pavogė dviratį. Kaip jis pavogė dviratį, nematė. Jam grįžus iš mokyklos, matė kaip prie jų namų jau stovėjo policijos pareigūnai ir klausinėjo, kur yra V. L.. Jis V. L. neliepė jo pavogti. Tai buvo V. L. sprendimas. Apie dviratį užsiminė nesusimąstydamas, kad jis jį tikrai pavogs. V. L. nekurstė pavogti dviratį (3 t. 8 b.l.). Pagarsinus šiuos parodymus jis juos papildė, paaiškindamas, kad tik pasakė V. L. apie gerą dviratį ir kur jis stovi. Kodėl šis važiavo ryte kartu su jais į mokyklą, nežino.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis buvo skolingas U. V. pinigų, šis jam pasakė, kur yra geras dviratis. Jie nuvažiavo į Kulautuvos vidurinę mokyklą, kur minėtas dviratis stovėjo. Jis specialiomis žirklėmis, kurias turėjo kuprinėje, nukirpo dviračio spyną ir pasiėmė dviratį. U. V. sakė jam, kad jis yra jam skolingas, be to nurodė dviratį ir jis šiuos žodžius suprato, kaip užuominą, jog reikia tokiu būdu grąžinti pinigus. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo V. L. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 118 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 8 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), iš Kulautuvos vidurinės mokyklos kiemo, jis kartu su U. V. pavogė dviratį „Cube“. Kad iš tenai galima pavogti dviratį jam pasakė U. V.. Sutarė, kad su juo nuvažiuos kartu į mokyklą, nes U. V. mokosi Kulautuvos vidurinėje mokykloje. Ryte į Kulautuvą jį ir U. V. nuvežė A. L., kuris apie dviračio vagystę tikrai nieko nežinojo. Jis išlipo prie Kulautuvos kapinių ir pėsčias atėjo iki Kulautuvos mokyklos, su savimi buvo pasiėmęs žirkles metalui kirpti, nes U. V. buvo sakęs, kad dviratis būna prirakintas, reikės nukirpti užraktą. Žirkles buvo įsidėjęs į juodos spalvos su žaliais užrašais kuprinę. Kur eiti prie mokyklos, kur stovi dviračiai, nupasakojo U. V.. Atėjęs prie mokyklos jis palaukė kol nuskambėjo skambutis į pamoką, tada atėjo prie dviračių, jų buvo daugiau, jie stovėjo prie įėjimo į mokyklą. Atėjęs prie dviračių, matė, kad palei langą mokyklos koridoriumi eina U. V., suprato, kad viskas gerai, nieko aplinkui daugiau nebuvo, tai jis iš atsineštos kuprinės išsitraukė žirkles ir nukirpo dviračio „Cube“, kurį buvo jam nurodęs pavogti U. V., kodinį užraktą. Žirkles įsidėjo atgal į kuprinę, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo link pagrindinio kelio. U. V. parašė žinutę, kad važiuoja namo. Pavogtą dviratį pasistatė savo namuose, iš kur ir atidavė policijos pareigūnams (5 t. 116-117 b.l.). Pagarsinus šiuos parodymus, jis juos papildė, paaiškindamas, jog ikiteisminio tyrimo metu papasakojo tik dalį tiesos, nes buvo išsigandęs. U. V. jam tik pasakė, kad yra dviratis. Dviratį nukentėjusiajai grąžino. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad prieš du metus ji Aleksoto turguje už 1 500 litų buvo nupirkusi sūnui kalnų dviratį „Cube“, su kuriuo jis važiuodavo į mokyklą. Vieną dieną jis išvažiavo dviračiu į mokyklą, ir po kurio laiko pastebėjo, kad dviračio nebėra. Dviratis buvo pavogtas iš Kulautuvos vidurinės mokyklos kiemo. Jo mokytoja ir vaikai pradėjo ieškoti dviračio, mokyklos administracija apie dviračio vagystę informavo policiją. Po kurio laiko jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad dviratis yra surastas ir ji galinti jį pasiimti. Nuvykus į policiją pasiimti dviračio, jai pareigūnai parodė, kaip buvo nukirpta spyna. Spyną, kuri buvo sugadinta įvykio metu, ji buvo pirkusi „Senukų“ parduotuvėje už 150 litų.

Liudytojas E. D. parodė, kad prieš du metus, tikslios datos nebeprisimena, jis atvažiavęs su dviračiu „Cube“, kurį jam buvo nupirkę tėvai, į Kulautuvos vidurinę mokyklą, pastarąjį pasistatė prie mokyklos, prirakino su spyna ir nuėjo į pamokas. Per pertrauką tarp pamokų, po valandos išėjęs į lauką dviračio neberado.

Liudytojas A. L. parodė, jog pažįsta U. V. ir V. L., kadangi jie yra iš vieno kaimo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir teisme neturi ką daugiau pasakyti, nes neprisimena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011 metų rugsėjo 23 dienos ryte, apie 8 val., jis automobiliu važiavo į mokyklą Kulautuvoje. Pakeliui paėmė R. A., U. V. su V. L.. Važiuojant jis girdėjo, kad V. L. turi su savimi pasiėmęs kažkokias žirkles, nes U. V. jo klausė, kaip nukirpsi, ar su kuo nukirpsi, tai V. L. jam atsakė, kad žirklėmis. Tačiau konkrečiai jis nieko nesuprato. Nuo Bubių iki Kulautuvos kartu važiavo gal 10 minučių, tik įvažiavus į Kulautuvą, prie Kulautuvos kapinių V. L. paprašė jį išleisti. Mokykloje pirmos pamokos nebuvo, tai mokyklos pirmame aukšte žaidė tenisą. Kartu buvo ir U. V., kuris gal porą kartų bendravo telefonu, bet paeidavo nuo jų, nes buvo ir daugiau mokinių, toliau, todėl ką jis kalbėjo telefonu, jis negirdėjo. Paskui buvo pamokos, o po pamokų sužinojo, kad V. L. nuo Kulautuvos mokyklos pavogė dviratį, kad buvo nukirptas dviračio kodinis užraktas ir pavogtas dviratis. Tada suprato, kad dviračio vogti į Kulautuvą jis vežė V. L. ir suprato apie kokias žirkles ir kokį nukirpimą tomis žirklėmis jis, važiuojant jo automobilyje, kalbėjosi su U. V.. Taip pat suprato, kad pirmos pamokos metu, kai žaidė tenisą, tai U. V. koridoriumi paeidavo du ar tris kartus iki koridoriaus lango, pro kurį buvo matyti mokyklos kieme stovintys dviračiai (2 t. 179 b. l.). Pagarsinus teisme šiuos parodymus, liudytojas A. L. juos patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, teismas gali jais vadovautis (7 t. 162 b.l.).

Iš 2011 m. rugsėjo 26 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu, parodė vietą prie Kulautuvos vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje stovėjo prirakintas dviratis su kodine spyna ir kurią jis su atsineštomis žirklėmis nukirpo ir pavogė dviratį (5 t. 81-88 b.l. ).

Iš 2011 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo adresu yra Kulautuvos vidurinė mokykla. Prie mokyklos pastato yra įrengti dviračių laikikliai ( 2 t. 159-162 b.l.).

Iš 2011 m. rugsėjo 23 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis V. L. savo iniciatyva pateikė tyrimui kalnų dviratį, 27 bėgių su užrašu „Cube“ ir metalines reples metalui kirpti (2 t. 166 b.l.)

Iš 2011 m. rugsėjo 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti kaltinamojo V. L. pateikti daiktai: dviratis ir replės. Apžiūros metu nustatyta, kad dviratis yra kalnų, 27 bėgių, baltos ir pilkos spalvos rėmu su ant pagrindinio rėmo esančiu užrašu „Cube“. Pateiktos metalinės replės yra ant rankenų galų su raudonos spalvos plastmasinėmis apdailos detalėmis, jos skirtos metalui kirpti (2 t. 167-169 b.l.).

Vertinant įrodymus pažymėtina, kad kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, parodydamas, kad būtent jis pagrobė vidurinės mokyklos kieme buvusį dviratį „Cube“, kurį jam nurodė U. V., kad pavogęs pastarajam sugrąžintų skolą. Jo kaltę dėl minimos vagytės be jo paties prisipažinimo taip pat patvirtina teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirti ir kiti įrodymai: nukentėjusiosios D. D., liudytojų E. D. ir A. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Nors kaltinamasis U. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, teismui paaiškino, kad vogti dviratį nieko nekurstė, apie jį buvo tik užsiminęs V. L., tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir juos atmeta. Šie kaltinamojo V. L. duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtiems įrodymams. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. teismui parodė, kad jis buvo skolingas U. V., šis jam apie skolą priminė ir nurodė jam dviratį, kurį jis galėtų pavogti, ir jis šiuo žodžius suprato, kaip užuominą, jog reikia tokiu būdu grąžinti pinigus ( 8 t. 119 b.l.). Šie kaltinamojo V. L. parodymai sutampa su teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, patikrintais jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis taip pat nurodė, kad U. V. jam papasakojo apie tai, jog galima pavogti dviratį, nurodė konkrečią vietą, kur jis stovėjo, paaiškino, kad dviratis būna prirakintas, be to kartu jie nuvyko įvykio dieną į mokyklą (5 t. 117 b.l.). Todėl šios kaltinamojo V. L. nurodytos ir teisme patikrintos faktinės aplinkybės teismui abejonių nekelia. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo A. L. teismui duoti parodymai apie tai, kad įvykio dieną, veždamas automobiliu U. V. ir V. L., jis girdėjo juos tarpusavyje kalbant, kad V. L. turi su savimi pasiėmęs žirkles, nes U. V. jo klausė, „kaip nukirpsi, ar su kuo nukirpsi“, o V. L. jam atsakė, kad žirklėmis. Šio liudytojo parodymai teismui abejonių teismui taip pat nekelia, kadangi jie neprieštaringi, duoti teismui prisiekus dėl melagingų parodymų davimo ir jais teismui netikėti nėra pagrindo.

Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Asmuo gali būti pripažįstamas kurstytoju tik tada, jeigu jis neatlieka veiksmų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, tačiau palenkia ir sukelia norą kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis U. V. tiesiogiai neatliko jokių BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytų veiksmų, tačiau tiek iš kaltinamojo V. L., tiek ir iš liudytojo A. L. parodymų matyti, kad būtent kaltinamasis U. V. savo veiksmais palenkė V. L. pagrobti dviratį, nes būtent jis V. L. nurodė, kokį dviratį reikia pagrobti, kad jam šis sugrąžintų skolą, taip pat nurodė vietą, kur dviratis pastatytas - prie Kulautuvos vidurinės mokyklos, važiuojant link įvykio vietos automobiliu, pastarojo paklausė, ar šis pasiėmė įrankį dviračio apsaugai nukirpti. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad U. V. sukurstė V. L., kad šis kaltinime nurodytu laiku iš Kulautuvos vidurinės mokyklos kiemo pagrobtų dviratį „Cube“. Tai, kad kaltinamasis U. V. turėjo tikslą, kad V. L. pagrobtų minimą dviratį, patvirtina byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog V. L. buvo skolingas U. V., dėl to šis jam ir nurodė pagrobti dviratį, kad grąžintų jam skolą.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis U. V. ir V. L., veikdami bendrai, tai yra U. V. iš anksto palenkus V. L. pagrobti dviratį, šis būdamas pastarojo sukurstytas 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 8 val. 30 min., atvykęs į (duomenys neskelbtini), Kulautuvos vidurinės mokyklos kiemą, nukirpo dviračio kodinio užrakto vielą ir pagrobė dviratį „Cube“ 1500 litų vertės. Ir tokiu būdu jie abu padarė nukentėjusiajai D. D. 1 500 litų turtinę žalą.

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas. Jų neteisėti veiksmai pasireiškė vieninga tiesiogine tyčia, tai yra kaltinamasis U. V. suvokė, kad kursto V. L. grobti svetimą turtą – dviratį, o V. L. suvokė, kad būdamas sukurstytas, grobia svetimą turtą, numatė, kad šiais neteisėtais veiksmais daro materialinę žalą turto savininkui ir abu to siekė.

Kaltinamasis V. L. veikė kaip vykdytojas, o U. V. veikė kaip kurstytojas.

Be to, šioje byloje įrodymų visuma taip pat nustatyta, jog aukščiau paminėtos vagystės metu, tai yra 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 8 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. L., būdamas Kulautuvos vidurinės mokyklos kieme, turėdamas tikslą pagrobti dviratį „Cube“, su savimi turėtomis specialiomis žirklėmis nukirpo dviračio kodinio užrakto vielą ir šiais neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. D. 150 litų turtinę žalą.

Pažymėtina, jog BK 187 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Paprastąjį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą padarytą tyčia įstatymų leidėjas laiko nusikaltimu tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio, tai yra 390 litų sumą. Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra laikomas baudžiamuoju nusižengimu. Nedidelės vertės turtu yra laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 1 MGL (130 litų), bet neviršija 3 MGL dydžio (390 litų) sumos. Tokia padaryta veika yra kvalifikuojama pagal BK 187 str. 3 d.

Taigi, nustačius, jog būtent kaltinamasis V. L. tyčia sugadino svetimą D. D. priklausantį turtą, atsižvelgiant į sugadinto turto vertę (150 litų), darytina išvada, jog ši jo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Kadangi kaltinamasis V. L. turtą sugadino svetimo turto grobimo metu, ši jo veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 3 d. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis kartu su jau aukščiau minėta BK 178 str. 1 d.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiajam G. V. priklausančio automobilio pagrobimo ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo.

Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu pasiūlius jam duoti parodymus kaltu neprisipažino ir parodė, kad Ž. Š. iš kažkur buvo gavęs automobilį ir paprašė jo pagalbos šį partempti, sakė, kad automobilis neužsikuria. Jis pats jokio automobilio nevogė ir jo negadino. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo S. B. teisme duotiems parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 117 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011 m. vasario 9 d., nakties metu, jis buvo kartu su R. Š. Kaune. Apie 3 val. nakties R. paskambino Ž. Š. ir pasakė ar gali padėti ir reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes jam sugedo automobilis. Jis kartu su R. Š. jo automobiliu atvažiavo į Kauno r. Bubių kaimą. Čia sutiko Ž., kuris buvo prie automobilio „VW Vento“ mėlynos spalvos, automobilis stovėjo išvažiavęs už Bubių kaimo ženklo. Jis paklausė, kam priklauso tas automobilis. Ž. pasakė, kad jo ir bevažiuojant sugedo, paprašė, kad mašiną patrauktume iki Kauno. Už vairo atsisėdo Ž. ir pradėjus traukti automobilį jis vos neatsitrenkė į Š. vairuojamą mašiną. R. Š. sustojo ir pasakė, kad jis sėstų už vairo, nes Ž. nemoka vairuoti traukiamo automobilio. Jis atsisėdo už vairo, o Ž. atsisėdo šalia jo. Ž. pasakė, kad automobilį reikia partemti iki jo kiemo Kauno mieste, Vienožinskio gatvės. Jis atsisėdo už automobilio vairo. Mašinos spynelėje buvo automobilio užvedimo rakteliai, veikė degimas, bet automobilis neužsivedė, ar buvo sugadinta automobilio signalizacija, jis nematė. R. Š. automobilį tempė iki Kauno miesto, tačiau netoli Ž. namų sustabdė policija ir surašė protokolą, kad vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. R. policija paleido, o Ž. nusivežė iki policijos komisariato. Kad automobilis buvo pavogtas iš jo kaimyno, jis nežinojo, apie tai sužinojo tik sekančią dieną iš savo mamos. Jis automobilio nevogė, jį pavogė Ž., jis tik padėjo parvairuoti mašiną į Kauną, kaip paprašė Ž.. Į Bubių kaimą kartu su Ž. Š. nevažiavo, jis ten atvažiavo su R. Š.. Jis minėto automobilio užvedimo raktelių neturėjo, iš kur atsirado mašinos rakteliai mašinoje, jis nežino (3 t. 76-77 b.l.). Teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir papildomai parodė, kad automobilį pavogė kartu su Ž. Š., žalą nukentėjusiajam atlygino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (8 t. 117 b.l., 9 t. 14 b.l.).

Kaltinamasis Ž. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kartu su S. B. sugalvojo pavogti automobilį „VW Vento“, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), prie namo, kurio numerio neprisimena laiptinės. Prieš porą metų, tikslaus laiko neprisimena, nakties metu, jis paprašė R. Š., kad šis pavežtų jį ir S. B. iki kaimo, kuriame stovėjo automobilis VW Vento“, kurį jie ketino pavogti. Atvykę į vietą, jis kartu su S. B. įlindo į automobilį, su turimais automobilio rakteliais bandė jį užkurti, bet šis neužsikūrė. Pagalvoję, kad automobilis neužsikuria dėl signalizacijos, jie išdraskė ir nutraukė signalizacijos laidus. Po to jis paskambino R. Š. ir paprašė jo, kad šis partemptų automobilį į Kauną. Betempiant automobilį, prie Kauno juos sustabdė policijos pareigūnai. Žalą nukentėjusiajam atlygino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad prieš porą metų, rudenį, tikslios dienos neprisimena, apie 5 val. 30 min., ryte išėjęs į lauką pamatė, kad nėra jo automobilio „VW Vento“, mėlynos spalvos, kurį buvo pastatęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. Jis pranešė apie automobilio vagystę policijai. Policijos pareigūnai jį informavo, kad jo automobilis yra jau aikštelėje. Automobilis buvo su signalizacija. Jo vertė 1 500 litų. Automobilis jam buvo grąžintas. Jame buvo išdraskyti signalizacijos laidai. Jam buvo padaryta 300 litų turtinė žala. Kaltinamieji žalą jam atlygino.

Iš 2011 m. vasario 11 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu jam sutikus parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur stovėjo automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pagrobė kartu su S. B. (3 t. 161 b.l.).

2011 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. 5-10 b.l.).

Iš 2011 m. vasario 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas automobilis „VW Vento“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t. 21-25 b.l.).

Iš 2011 m. vasario 9 d. informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad keleivinio automobilio „VW Vento“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, savininkas yra G. V. (2 t. 17 b.l.).

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog kaltinamieji S. B. ir Ž. Š. kaltinime nurodytu laiku ir iš jame nurodytos vietos, pagrobė nukentėjusiajam G. V. priklausantį automobilį „VW Vento“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė pastarajam 1 500 litų turtinę žalą. Šioje byloje taip pat nustatyta, jog grobdami aukščiau minėtą automobilį, kaltinamieji S. B. ir Ž. Š. nuplėšė elektros laidus nuo automobilio signalizacijos ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą bei padarė minimo turto savininkui - nukentėjusiajam G. V. -300 litų turtinę žalą. Sugadinto turto vertė – 300 litų. Ši suma viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl laikytina nedidelės vertės (BK 190 str.).

Kaltinamųjų ketinimą grobti automobilį bei sugadinti svetimą turtą - automobilio signalizaciją, vienijo vieninga tyčia, jie iš anksto abu buvo susitarę pavogti minimą automobilį, abu kartu į jį įlindo ir bandė jį užvesti, manydami, kad automobilis neužsiveda dėl jame įmontuotos signalizacijos, nutraukė jos laidus, ją sugadindami, o nepavykus automobilio užvesti - kartu organizavo pastarojo partempimą. Taigi jie abu suprato, kad bendrai, vienas kitam padėdami, grobia ir gadina svetimą turtą, daro materialinę žalą to turto savininkui ir to norėjo. Šie kaltinamųjų veiksmai atitinka bendrininkavimo sampratą, o jie patys laikytini padarytų nusikaltimų vykdytojais (bendravykdytojais). Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Įrodymai ir teismo išvados dėl svetimo - nukentėjusiajam J. P. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo.

Kaltinamasis S. B. kaltu dėl vagystės prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Jis grobiant J. P. priklausantį turtą dalyvavo kartu su V. L.. Kokius daiktus pagrobė ir kokiu būdu pateko į malkinę, neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo S. B. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 117 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad datos tikslios neatsimena, jam su V. L. vartojant alkoholinius gėrimus Bubių pagrindinės mokyklos stadione, šis jam pasiūlė, ar paklausė, ar gali jam padėti ir paimti kažkokius daiktus. Jis nesigilindamas sutiko padėti. Taigi dviese nuėjo iki sodo namelio, esančio Bubių kaime. Ėjo tamsoje. Kelinta valanda buvo, negali pasakyti. Galimai dėl to, kad buvo neblaivus, jis nelabai atsimena, kaip viskas buvo. Atsimena tai, kad jis nieko nelaužė, o atsidarius durims V. L. iš patalpos išnešė metalinį bidoną, dujų balioną, kuriuos parodė nešti keliuku ir paslėpti šalikelėje. Vietos parodyti negali, kadangi buvo tamsu, daug medžių ir jos neįsidėmėjo. Daugiau jokių daiktų jis nenešė. Kiek atsimena, dujų balionas buvo tuščias, nes jis vienas panešė jį ir bidoną. V. L. taip pat nešėsi kažkokių daiktų, galimai daugiau nei jis, tačiau ką tiksliai jis pavogė, nepastebėjo. Daiktus padėję šalikelėje nuėjo namo. Šiuos daiktus V. L. pardavė, o už gautus pinigus nupirko alkoholinių gėrimų ir abu juos kartu išgėrė (3 t. 76-77 b.l.).

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad begeriant Bubių k. su S. B. jie sugalvojo nueiti pažiūrėti, kas yra geresnio J. P. ūkiniame pastate. Jis pats pasiėmė metalinį strypą - laužtuvą, juo įsilaužė į ūkinį pastatą, kuriame buvo sudėti daiktai. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, ką pavogė, neprisimena. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo V. L. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 119 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011 m. liepos 2 d. apie 5 val. (duomenys neskelbtini), jis kartu su S. B. iš sode esančio ūkinio pastato, jam su laužtuvu atplėšus durų spyną, iš vidaus pavogė elektrinį trifazį kompresorių, dujų balioną, 40 l talpos bidoną. Pavogtus daiktus pardavė. Dujų balioną už 30 litų pardavė Algiui, kuris gyvena Parko g. 5-7, jis jo kaimynas, 40 l talpos bidoną išmetė, nes jis buvo ne aliuminis, o pavogtą kompresorių už 40 ar 20 litų pardavė iš matymo pažįstamam vyrui (5 t. 116-117 b.l.).

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad prieš du metus, liepos 1 d. atėjęs ryte, prie ūkinio pastato, esančio Bubių kaime, Batniavos seniūnijoje, pamatė, kad išardytos jo malkinės durys, sugadinta jos spyna, sugadinta garažo spyna, įėjęs į ūkinio pastato vidų pamatė, kad nėra kompresoriaus su purkštuvu, nupjauta prie jo buvusi žarna, taip pat nėra buitinio dujų baliono 40 litrų talpos bidono. Apie vagystę jis pranešė policijai. Kompresoriaus su gumine žarna ir purkštuvu bendra vertė 3 200 litų, dujų baliono vertė 165 litai, bidono, kuris buvo senas, apie 10 litų. Dėl malkinės ir ūkinio pastato sugadintų durų jis patyrė 300 litų žalą, tai yra po 150 litų už kiekvieną, dėl sugadintos malkinės spynos jis patyrė 10 litų turtinę žalą, dėl sugadintos metalinio garažo pakabinamos spynos jis patyrė 12 litų turtinę žalą, o dėl sugadintos ūkinio pastato spynos jis patyrė 15 litų turtinę žalą. Dėl sugadinto turto jis patyrė viso 337 litų turtinę žalą.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis gyvena Batniavoje, Bubių km. V. L. yra jo kaimynas. Vieną kartą V. L. jam buvo pasiūlęs pirkti dujų balioną, kurį jis iš jo nupirko už 30 litų. Iš kur jis jį gavo, jis neklausė. Vėliau jį perpardavė už 40 litų.

Liudytojas E. J. parodė, kad tikslios datos neprisimena, vasaros pabaigoje, sekmadienį, automobiliu pas jį buvo atvažiavę U. V., A. L., S. B. ir V. L., kurie jam pasiūlė pirkti kompresorių. Dėl kainos jis derybas vedė su V. L. ir S. B.. Jie jam sakė, kad kompresorių gavo iš dieduko. Įtarimų, kad kompresorius yra vogtas, jam nekilo. Jis jiems pasakė, kad jau kompresorių turi. Tuomet jie jo paklausė, ar jie gali kompresorių palikti pas jį. Jis sutiko. Vėliau atvažiavę jie klausė, ar jis nežino, kam reikia kompresoriaus. Jis pasiūlęs pirkti kompresorių pas jį dirbusiam K. V. išėjo pietauti, tuo viskas ir baigėsi, daugiau nieko nežino.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo K. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8t. 119 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. parodė, kad Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, Bubių kaime, gyvena jo močiutė. Datos tikslios neatsimena, galimai 2011 metų rudenį, jo pažįstamas E. J. paklausė jo, ar nereikalingas kompresorius. Jam pasiūlė dėl to, kad ankščiau dirbo prie automobilių remonto darbų. Kiek atsimena, E. J. pasakė, kad jam kompresorių kažkas atnešė ir pasiūlė, tačiau kas atnešė ir iš kur tas kompresorius yra, jis neklausinėjo ir nesakė. Jis atvykęs prie E. J. garažo, kompresorių apžiūrėjo ir jis jam tiko. Už kompresorių mokėjo nedaugiau kaip 50 litų. Kompresorius buvo metaliniu pilkos spalvos korpusu. Prie kompresoriaus buvo maždaug 2 metrų guminė žarna ir trifazis maždaug dviejų metrų laidas. Kad kompresorius yra vogtas jis nepagalvojo (2 t. 123 b.l.).

Iš 2011 m. rugsėjo 26 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą, sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) ir parodė sandėliuko duris, nuo kurių jis su metaliniu strypu nulaužė pakabinamą spyną ir iš sandėliuko pagrobė daiktus (5 t. 81-88 b.l. ).

2011 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo adresu yra metalinis garažas, kurio gale yra malkinė, ūkinis pastatas. Taip pat nustatyta, kad garažo durys nesirakina, medinės malkinės duryse kabo pakabinama spyna, kuri yra išlaužta, nuo durų atplėštos medinės lentos, ūkinio pastato durys yra su laužimo žymėmis (2 t. 82-101 b.l.).

2012 m. spalio 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas K. V. savanoriškai tyrimui pateikė pilkos spalvos kompresorių su mėlynos spalvos laidu bei juodos spalvos žarna (2 t. 124 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo K. V. pateiktas tyrimui reikšmingas daiktas - pilkos spalvos kompresorius su mėlynos spalvos laidu ir juodos spalvos žarna (2 t. 125 b.l.).

2012 m. spalio 31 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis J. P. atpažino savo savadarbį kompresorių pagal guminės žarnos tvirtinimą prie kompresoriaus korpuso ( 2 t. 130-132 b.l.).

Taigi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji S. B. ir V. L. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, V. L. laužtuvu nuplėšus ūkiniame pastate esančios malkinės ir pačio ūkinio pastato (garažo) spynas, sugadinus duris, neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiajam J. P. priklausantį ūkinį pastatą, į kurį neteisėtas patekimas pagal teismų praktiką vertintinas kaip įsibrovimas į patalpą, ir iš jo pagrobė svetimą J. P. priklausantį turtą - elektrinį trifazį kompresorių su 10 metrų ilgio gumine žarna ir dažymui skirtu purkštuvu, bendros 3 400 litų vertės, dujų balioną, 165 litų vertės, 40 litrų talpos bidoną, 10 litų vertės ir šiais savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. P. 3 575 litų turtinę žalą.

Kaltinamųjų nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad vienas kitam padėdami jie grobia svetimą jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą turto savininkui ir to abu norėjo. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai).

Kaltinamųjų S. B. ir V. L. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Be to, šioje byloje įrodymų visuma taip pat nustatyta, jog aukščiau paminėtos vagystės metu kaltinamasis V. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą J. P. priklausantį turtą, iš jo ūkinio pastato pasiėmė su savimi laužtuvą, kuriuo pasinaudodamas, tai yra juo prasukdamas, sugadino metalinio garažo ir malkinės pakabinamas spynas, sulaužė malkinės duris, sugadino ūkinio pastato pakabinamos spynos lankelį, sulaužė ūkinio pastato duris ir šiais neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. P. 337 litų turtinę žalą.

Pažymėtina, jog BK 187 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Paprastąjį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą padarytą tyčia įstatymų leidėjas laiko nusikaltimu tada, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio, tai yra 390 litų sumą. Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra laikomas baudžiamuoju nusižengimu. Nedidelės vertės turtu yra laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 1 MGL (130 litų), bet neviršija 3 MGL dydžio (390 litų) sumos. Tokia padaryta veika yra kvalifikuojama pagal BK 187 str. 3 d.

Taigi, nustačius, jog būtent kaltinamasis V. L. tyčia sugadino svetimą J. P. priklausantį turtą, atsižvelgiant į sugadinto turto vertę (337 litų) darytina išvada, jog ši jo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Kadangi kaltinamasis V. L. turtą sugadino svetimo turto grobimo įsibrovus į patalpą metu, ši jo veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 3 d. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis kartu su jau aukščiau minėta BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis S. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad kartu su V. L., įsibraudami į J. P. priklausantį ūkinį pastatą, sugadino pastarajam priklausantį nedidelės vertės turtą. Kaltinamasis S. B., duodamas parodymus teisme, parodė, kad jis neprisimena, kaip pateko į ūkinį pastatą (8 t. 116-117 b.l.). Dėl šios veikos padarymo jis neprisipažino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad jis nieko nelaužė (3 t. 76-77 b.l.). Kaltinamasis V. L. teismui parodė, kad būtent jis turėjo su savimi pasiėmęs laužtuvą ir jis atplėšinėjo duris (8 t. 118- 119 b.l.).

Įrodymai ir teismo išvados dėl svetimo – nukentėjusiajam E. K. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į saugomą teritoriją.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gerai įvykio aplinkybių neprisimena, prisimena, kad įvykio dieną jis susitiko su V. L. ir R. Š.. Kadangi jie neturėjo pinigų, sugalvojo ką nors pavogti. Kažkuris iš jų žinojo apie valtį, kurią jie ir nutarė pavogti. Valtis buvo padėta kažkokios firmos saugomoje teritorijoje. V. L. įlindo per tarpą į teritorijos vidų. Valtį jie pardavė. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo S. B. teisme duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 117 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011 metų galimai birželio mėn. pabaigoje, jis su draugu R. Š. buvo susitikęs Kauno mieste, kažkaip užsikalbėjo apie pinigus, kad reikia iš kur nors gauti pinigų. Tuomet R. Š. pasakė, jog žino vieną tokį gerą variantą, tai yra pas jį darbo vietoje yra pripučiama valtis, kuri yra pakankamai vertinga, gera, už ją galima gauti pinigų. Vieną dieną prieš įvykdant valties vagystę, jis kalbėjo susitikęs su V. L. Bubių kaime ir pasiūlė jam pagrobti valtį ir kad už ją gali gauti net 1000 litų. V. L. su jo pasiūlymu sutiko. Įvykio dieną R. Š. buvo atvažiavęs su krovininiu automobiliu, raudonos spalvos. Kiek minėjo, pasiskolino iš savo draugo. Jie abu su V. L. įsėdo į automobilį ir R. Š. juos nuvežė iki valties, kuri buvo Domeikavoje, tikslaus adreso nežino, kažkokios įmonės teritorijoje. Atvažiavus prie įmonės, teritorija buvo aptverta skardine aukšta tvora. Privažiavus prie teritorijos, R. Š. automobilį sustabdė aikštelėje ir paaiškino, jog teritorija yra filmuojama, tačiau parodė teritorijoje kampą, kurio kamera nesiekia ir kad reikia eiti per ten. Taip pat, R. Š. V. L. padavė juodos spalvos kepurę su iškirptomis akimis - kaukę. R. Š. su automobiliu pavažiavo tolėliau ir apsisukęs sustojo, o jis su V. L. nuėjo prie teritoriją juosiančios tvoros, kur nurodė Š. ir priėję prie tvoros sujungimo, kur buvo likęs tarpas ant jo V. L. pasilipo ir peršokęs tvorą pateko į teritorijos vidų. Pats pasiliko teritorijos išorėje, už tvoros, į vidų nėjo. Maždaug po 10 minučių pasirodė V. L. ir padavė jam valties variklį. Jis variklį nunešė iki automobilio ir įdėjo į puspriekabę. Po kurio laiko jam paskambino V. L. ir paprašė ateiti prie vartų padėti nunešti valtį. Jis nuėjo prie teritorijos vartų ir tenai pamatė jį su valtimi. Jis ją jau buvo išsitempęs iš teritorijos. Jis valtį padėjo nutempti iki automobilio ir ją įdėję į puspriekabę jie visi trys išvažiavo. Valtį su varikliu pardavė (3 t. 76-77 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. liepos 3 d. jis kartu su S. B. ir R. Š. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, aptvertos aukšta skardine tvora, pralindęs pro tvoros tarpą ir tokiu būdu ištempęs valtį, pavogė valtį su varikliu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš įvykį jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), operatoriumi. Jis matė kaip įmonės direktorius atvežė ir pastatė įmonės teritorijoje, prie metalinio angaro, valtį. Kadangi direktorius nesiskaitydavo su žodžiais, jis nusprendė jį pamokyti. Jis papasakojo S. B. apie valtį, apie ją pakalbėjo ir su V. L.. Jie sutarė ją pavogti. Įvykio dieną, 2011 m. liepos 3 d., jie susiskambino ir jis juos mašina nuvežė prie įmonės teritorijos. V. L. ir S. B. išlipo iš mašinos, o jis pavažiavo su mašina toliau, kad jo nesimatytų, nes teritorijoje yra kameros. Kuris ką tiksliai darė, jis nematė. Po kurio laiko V. L. ir S. B. atitempė valtį su varikliu, kurią jie įkėlė į mašiną. Valtį ir variklį jie pardavė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2011 metais vasarą, Eigirgalos kaime esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos teritorijoje jis laikė guminę jūrinę valtį „Larus“ sidabrinės spalvos su „Honda“ varikliu 2,5 kW arklio jėgų. Vieną dieną, 2011 m. vasaros viduryje, jis pastebėjo, kad nebėra valties. Kadangi gamyklos teritorija filmuojama, jis peržiūrėjo filmavimo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą ir pamatė, kaip jaunuoliai sekmadienį po pietų išleidę orą, pakėlę šiek tiek vartus, ištempė iš teritorijos valtį su varikliu. Valties vertė 3 500 litų, o kartu su valtimi pagrobto variklio vertė apie 1 500 litų.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo I. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (8t. 119 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. B. parodė, kad pažįsta R. Š., jam skolindavo automobilį Citroen, C25, raudonos spalvos (1 t. 72 b.l.).

Iš 2011 m. rugsėjo 26 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą, aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir vietą tvoroje, pro kurios tarpą pralindo į teritorijos vidų ir iš teritorijos per vartų apačią ištempė pripučiamą valtį (5 t. 101-102 b.l.).

Iš 2011 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo adresu yra įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios teritorija yra aptverta tvora ir joje yra filmuojama (1 t. 34-41 b.l.).

Iš 2011 m. liepos 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusys E. K. savo iniciatyva pateikė tyrimui valties „Larus HSD-360“, korpuso Nr. CN-HFM07196A707 dokumento kopiją ( 1 t. 54-55 b.l.).

Iš 2011 m. liepos 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. K. savo iniciatyva pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nufilmuotu įvykio dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (1 t. 59 -60 b.l.).

Iš 2011 m. liepos 26 d. filmuotos vaizdo medžiagos apžiūros protokolo ir peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kaip įmonės teritorijoje pasirodo jaunuolis, apsirengęs tamsios spalvos rūbais, ant galvos užsidėjęs gobtuvą ir apsiavęs trumpomis kelnėmis. Jis tempia šviesios spalvos pripučiamą valtį iki metalinių vartų. Pritempęs prie vartų jis pats palenda po vartų apačią ir išsitempia valtį į kitą teritorijos pusę. Po kurio laiko matyti kaip greta įmonės teritorijos keliu pravažiuoja keliu krovininis automobilis (1 t. 60-65 b.l.).

Taigi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji S. B., V. L. ir R. Š. kaltinime nurodytu laiku, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertos teritorijos, esančios, (duomenys neskelbtini), kuri pagal teismų praktiką laikytina saugoma teritorija, bendrais veiksmais pagrobė svetimą - nukentėjusiajam E. K. priklausantį turtą: pripučiamą valtį 3 500 litų vertės ir benzininį variklį 1 500 litų vertės ir padarė nukentėjusiajam E. K. 5 000 litų turtinę žalą.

Kaltinamųjų nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad vienas kitam padėdami grobia svetimą jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą turto savininkui ir to visi trys norėjo. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai), kadangi jie visi trys kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiajam E. K. priklausančią pripučiamą valtį su varikliu, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo turtą, tai yra R. Š. atvežė automobiliu S. B. ir V. L. prie įmonės teritorijos ir laukė automobilyje, V. L. įlindo į įmonės teritoriją ir išvilko iš jos valtį su varikliu, o S. B. laukė pastarojo prie įmonės teritorijos ir šiam pasirodžius jie kartu parvilko minimus daiktus iki automobilio, visi trys kaltinamieji įkėlė valtį su varikliu į automobilį ir išvažiavo, pavogtus daiktus pardavė, pinigus pasidalino.

Kaltinamųjų S. B., V. L. ir R. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Įrodymai ir teismo išvados dėl svetimo – nukentėjusiajam J. N. priklausančio turto pagrobimo.

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam reikėjo pinigų ir jis su Ž. Š. būdami kieme sugalvojo pavogti dviratį. Dviratį, kurį ketino vogti, buvo nusižiūrėjęs, žinojo kur jis yra padėtas. Dviratis buvo padėtas gyvenamojo namo laiptinėje. Jis su Ž. Š. kartu nuvažiavo prie namo, kuriame buvo dviratis, Ž. Š. paėmė jį iš namo laiptinės ir atsivežė iki automobilio, jie jį įsidėjo į automobilį ir nusivežė. Dviratį jie pardavė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis Ž. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su draugais bevartojant alkoholį S. B. pasakė jam, kad žino, kur stovi nerakinamas dviratis ir pasiūlė jį pavogti, jis sutiko. Įvykio dienos neprisimena, buvo žiema, jis paprašė dėdės, kad šis jį ir S. B. pavežtų iki Bubių kaimo, pastarajam pasakė, kad reikia draugui dviratį pasiimti. Nuvažiavus iki Bubių kaimo, jis su S. B. nuėjo iki namo laiptinės, kur stovėjo dviratis, jis paėmė dviratį, o S. B. nuėjo pas dėdę. Jis pasivedė dviratį keliuku, privažiavo dėdė su S. B., jie įdėjo dviratį į automobilį ir išvažiavo. Dviratis, kurį jie pagrobė, buvo pastatytas bendrabučio laiptinės bendro naudojimo rūsyje. Pagrobtą dviratį pardavė už 180 litų, pinigus pasidalino. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusysis J. N. parodė, kad žiemos metu, tikslaus laiko nebeprisimena, pagrobė jo vokiečių gamybos dviratį „Shimano“. Šį dviratį jis buvo palikęs daugiabučio namo bendro naudojimo rūsio patalpose, esančiose, adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos nebuvo užrakintos. Apie vagystę jis pranešė policijai. Jam buvo padaryta 900 litų turtinė žala. Dalį žalos jam atlygino S. B., jis taip pat buvo atvykęs pas jį ir jo atsiprašė.

Iš 2011 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo adresu yra gyvenamasis namas, jo viduje yra bendro naudojimo laiptinė ir rūsio patalpos (1 t. 180-187 b.l.).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku kaltinamieji S. B. ir Ž. Š. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintos bendro naudojimo rūsio patalpos, pagrobė svetimą nukentėjusiajam J. N. priklausantį turtą - kalnų dviratį „Shimano Rasazi“. Pagrobto turto vertė – 900 litų. Ši suma viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 str.). Kaltinamųjų nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad vienas kitam padėdami jie grobia svetimą jiems nepriklausantį turtą - dviratį, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą turto savininkui ir to abu norėjo. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai).

Įrodymai ir teismo išvados dėl svetimo – nukentėjusiajam A. P. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą.

Kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su V. L. sugalvojo eiti vogti. Nuėjus prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), V. L. įlindo pro vartus į vidų ir jam padavinėjo rastus daiktus, o jis juos dėjo į karutį ir vežė. Jie pagrobė du raktų rinkinius, šveitiklį, mašinų akumuliatorius. Pagrobtus daiktus jie pardavė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pavogė kartu su Ž. B. nukentėjusiajam A. P. priklausančius daiktus iš jam priklausančių ūkinių patalpų – garažo. Taip pasielgė, kadangi jis tose patalpose dirbo ir pradėjo nesutarti su vadovu, todėl pasiūlė Ž. B. iš jų pavogti. Įvykio dieną jie nuėjo prie garažo, jis pakėlė vartus, Ž. B. juos prilaikė, jis tuomet pro juos pralindo, sudėjo daiktus į karutį ir juos jie išsivežė. Jie pavogė akumuliatorius, raktų rinkinį. Dėl savo elgesio gailisi.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis turėjo garažą, (duomenys neskelbtini), kuriame laikydavo mašinų detales, įrankius, remontuodavo mašiną. Vieną dieną, pietų metu pamatė, kad iš garažo pagrobti daiktai: 11 akumuliatorių, du kombinuotų raktų rinkiniai ir šveitiklis. Už mėlynos spalvos raktų rinkinį jis buvo mokėjęs apie 200 litų, už kitą apie 180 litų. Pagrobtų akumuliatorių bendra vertė 1 000 litų, o šveitikio apie 80 litų. Dieną prieš vagystę jis buvo apsilankęs garaže, jį užrakino, o kitą dieną pasigedo minėtų daiktų.

Iš 2011 m. rugsėjo 26 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą, ūkinį pastatą, uždaromais vartais, esantį Kauno r., Bubių k., iš kurio jis kartu su Ž. B. pagrobė 11 akumuliatorių, raktų dėžę ir šveitiklį (5 t. 81-88 b.l. ).

2012 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta, yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad šiuo adresu yra mūrinis angaras su pakeliamais vartais (2 t. 143-147 b.l.).

Taigi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji Ž. B. ir V. L. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, neteisėtai įsibrovę į ūkinės paskirties patalpas (ūkinį pastatą- angarą), iš jų pagrobė svetimą turtą, tai yra jiems pakėlus ūkinio pastato- angaro vartus, Ž. B. juos laikant, o V. L. sudėjus į karutį nukentėjusiajam A. P. priklausančius daiktus: 11 akumuliatorių, bendros 1000 litų vertės, raktų rinkinį 200 litų vertės ir raktų rinkinį 180 litų vertės, automobilinį šveitiklį 80 litų vertės, juos jie išvežė ir šiais savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. P. 1 460 litų turtinę žalą.

Kaltinamųjų nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad vienas kitam padėdami jie grobia svetimą jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą turto savininkui ir to visi norėjo. Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai).

Kaltinamųjų Ž. B. ir V. L. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Skirdamas kaltinamiesiems L. G., Ž. Š., Ž. B. R. Š. ir V. L. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Kadangi kaltinamiesiems U. V. ir S. B. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, teismas skirdamas jiems bausmes, atsižvelgia ne tik į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bet ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 61, 80-81, 90-91 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir kiekį, į kaltinamojo kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo darymo metu (jis buvo bendravykdytojas, o dviračio grobimo atveju kurstytojas), taip pat į tai, kad kaltinamasis U. V. savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G., jo atsiprašė (7 t. 36, 48 b.l.), yra jauno amžiaus, dirba, nusikalto būdamas nepilnametis, jam skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės, teismo nuomone, geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį už padarytus nusikaltimus bei proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir asmenybei – laisvės apribojimai, atitinkamai parenkant jų trukmę ir nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p.).

Nusikalstamos veikos, kurias padarė S. B., padarytos bendrininkaujant, jo vaidmuo vagysčių metu buvo kaip bendravykdytojo. Nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant neteisėtu būdu gauti lėšų bei turto, kai kurios iš nusikalstamų veikų padarytos įsibraunant į svetimą patalpą ar saugomą teritoriją, kas rodo didesnį veikų pavojingumą.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, o taip pat gera valia atlygino beveik visiems nukentėjusiesiems (išskyrus nukentėjusįjį J. P.) padarytas turtines žalas, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis S. B. yra jauno amžiaus, teisiamas antrą kartą, nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepilnametis, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atlygino beveik visiems nukentėjusiems padarytas turtines žalas, jų atsiprašė (7 t. 31, 32, 33, 48, 49, 71 b.l.), kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, o taip pat į humanizmo, teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. B. atidedant 2 metams ir 9 mėnesiams bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: turtinės žalos atlyginimą ir elgesio apribojimą, kurios turėtų padėti jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, padėti pašalinti kaltinamojo nusikalstamo elgesio priežastis (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 2, 5 p., 84 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p.).

Kaltinamasis L. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Padaryta nusikalstama veika baigta. Jis buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už sukčiavimą, ( 8 t. 27 b.l.), laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (3 t. 142 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str.). Jis nedirba (3 t. 143 b.l.), nesimoko. Iš Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro rašto matyti, jog kaltinamasis L. G. charakterizuojamas teigiamai, kaip gerai lankantis pamokas, neblogai besimokantis, pamokų metu dėmesingas mokinys, užduotis atlieka laiku, mokytojai juo nusiskundimų neturi, L. G. draugiškas, paslaugus, bendraujantis, mėgiamas klasės draugų (3 t. 141 b.l.). Kaltinamasis L. G. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t. 137 b.l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t. 139 b.l.).

Nusikalstama veika, kurią padarė L. G., padaryta bendrininkaujant, jo vaidmuo vagystės metu buvo kaip bendravykdytojo. Nusikalstama veika buvo daroma siekiant neteisėtu būdu gauti lėšų bei turto, nusikalstama veika padaryta įsibraunant į svetimą patalpą, kas rodo didesnį veikos pavojingumą.

Kaltinamasis Ž. Š. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), vienas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.). Padarytos nusikalstamos veikos baigtos. Jis teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (3 t. 187-190 b.l.), iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-1525-667/2014 pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (3 t. 217-220 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str.). Jis dirba (7 t. 38-39 b.l.), darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, pavestus darbus atliekantis puikiai ir laiku, darbe rodo iniciatyvą, drausminių nuobaudų neturėjo, dėl puikiai atliekamų darbų buvo komandiruotas į Klaipėdą (7 t. 40 b.l.). Iš Kauno statybininkų rengimo centro rašto matyti, jog kaltinamasis Ž. Š. charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus, draugiškas, kruopštus ir ramaus charakterio vaikinas, nekonfliktuojantis su grupės draugais ir mokytojais, neigiamų mokinio charakterio savybių nepastebėta (3 t. 216 b.l.). Kaltinamasis Ž. Š. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (3 t. 210 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t. 212 b.l.), Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatriniame kabinete ir priklausomybės ligų kabinete neužregistruotas (3 t. 214 b.l.).

Nusikalstamos veikos, kurias padarė Ž. Š., padarytos bendrininkaujant, jo vaidmuo vagysčių metu buvo kaip bendravykdytojo. Nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant neteisėtu būdu gauti lėšų bei turto, kai kurios iš nusikalstamų veikų padarytos įsibraunant, kas rodo didesnį veikų pavojingumą.

Kaltinamasis R. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstama veika baigta. Jis praeityje teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d., 4 t. 37-40 b.l.), laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (4 t. 81-87 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str.). Jis dirba (4 t. 80 b.l.), VšĮ Kauno psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. lapkričio 13 d., diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichotropines medžiagas, iš 2012 m. vasario 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. 93TPK-86 matyti, kad R. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga, jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (4 t. 77 b.l.).

Nusikalstama veika, kurią padarė R. Š., padaryta bendrininkaujant, jo vaidmuo vagystės metu buvo kaip bendravykdytojo. Nusikalstama veika buvo daroma siekiant neteisėtu būdu gauti lėšų bei turto, nusikalstama veika padaryta įsibraunant į saugomą teritoriją, kas rodo didesnį veikų pavojingumą.

Dauguma nusikalstamų veikų, kurias padarė V. L., padarytos bendrininkaujant, jo vaidmuo vagysčių metu buvo kaip bendravykdytojo. Nusikalstamos veikos buvo daromos siekiant neteisėtu būdu gauti lėšų bei turto, dalis nusikalstamų veikų padarytos įsibraunant į svetimą patalpą ar saugomą teritoriją, kas rodo didesnį veikų pavojingumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir kiekį, į kaltinamojo kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo darymo metu (jis buvo bendravykdytojas), o tai pat į tai, kad jis mokosi, teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dvi nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, gera valia atlygino dalį turtinių žalų, jam skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės - laisvės apribojimai, atitinkamai paskirtų bausmių trukmę nustatant mažesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p.).