Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. D. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir VSDFV) Utenos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo K. D. (toliau – ir Sprendimas), panaikinti VSDFV 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir 2019-11-29 sprendimas); įpareigoti VSDFV Utenos skyrių įskaityti laikotarpį nuo 1993 m. gegužės 10 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti bei perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 1993 m. gegužės 10 d. darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono ugniagesių tarnyboje vairuotoju, 1997-12-03 buvo paskirtas į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies pamainos vado ugniagesio (pareigūno) pareigas, o 2019-08-01 dėl sveikatos būklės buvo atleistas iš tarnybos. Nurodė, kad atsakovas Sprendimu pareiškėjui paskyrė valstybinę pareigūnų pensiją, tačiau į tarnybos stažą pareigūno pensijai neįskaitė 1993-05-10 – 1997-12-02 laikotarpio (toliau- ir ginčo laikotarpis). VSDFV 2019-11-29 sprendimu atsakovo Sprendimą paliko nepakeistą. Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą, asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų <...> sistemose, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.- darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Nors pareiškėjo pareigybė buvo įvardinta kaip vairuotojas, tačiau realiai jis vykdė gaisrininko vairuotojo funkcijas: paduodavo vandenį, žarnas, laikydavo vandens švirkštus, ardydavo pastatus, stogo konstrukcijas ir pan. Taip pat kartu su komandos nariais gelbėdavo gaisruose ir kitose nelaimės vietose esančius žmones, jų turtą, gesindavo gaisrus, vykdydavo pirminius gelbėjimo darbus, kilus avarijoms, katastrofoms bei stichinėms nelaimėms, likviduodavo ekstremalių įvykių ir situacijų bei incidentų pasekmes, teikdavo kitą neatidėliotiną pagalbą. (duomenys neskelbtini) rajono ugniagesių tarnyboje laikotarpiu nuo 1993 m. iki 1998 m. į darbą nebuvo priimtas nė vienas gaisrininkas, visi darbuotojai buvo įdarbinti vairuotojais arba vyr. vairuotojais. Nuo 1997 m. gruodžio 3 d. pareiškėją paskyrus į (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies pamainos vado (pareigūno) pareigas, jo įgaliojimai ir darbo pobūdis nepasikeitė, pasikeitė tik pareigų pavadinimas. Teigė, kad ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) rajono ugniagesių tarnyba buvo struktūrinis vidaus reikalų sistemos padalinys, asmenys, dirbę šiame padalinyje dirbo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei, kokią ir vykdė pareiškėjas.

Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime teismui su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.128 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau- ir Nuostatai) 6 punkte įvardinti dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, tarp kurių- įstaigos, tarnybos, kurioje asmuo tarnavo paskiausiai, personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas, kuriame nurodomi visi buvusio pareigūno tarnybos laikotarpiai, įstatytini į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys iš šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos bendros taisyklės (kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas pareigūno tarnybos laikas), tarp jų- iki 1995-01-01 darbo laikas išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais darbo sutarties pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, prilyginamas tarnybos laikui (3 punktas). Nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau- ir Departamentas) Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2019-10-03 raštu persiuntė pareiškėjo dokumentus pareigūnų pensijai skirti. Remiantis pareiškėjo pensijos bylos dokumentais, pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti- 23 metai 8 mėnesiai 22 dienos – apskaičiuotas teisingai, remiantis Departamento Teisės ir personalo skyriaus parengtu 2019-09-30 tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Apskaitos lapas). Ginčo laikotarpis Apskaitos lape nėra nurodytas. Atsakovas, remdamasis pateiktais dokumentais, Sprendimu pareiškėjui paskyrė pareigūnų pensiją už tarnybą 255,24 Eur per mėnesį nuo 2019-08-02 neterminuotai. Apskaitos lape bei Departamento Teisės ir personalo skyriaus papildomai pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą darbą, šiame Įstatymo punkte nurodytas pareigų sąrašas yra baigtinis. Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensiją, į ją įtraukiant ginčo laikotarpį. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, kuriuo Konstitucinis Teismas pripažino, jog Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti buvo įskaityti visi laikotarpiai, nurodyti Apskaitos lape, kuris buvo pateiktas kartu su pareiškėjo prašymu skirti pareigūnų pensiją. Nei Apskaitos lape, nei papildomai pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytose pareigose, todėl nėra pagrindo šį laikotarpį įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, tuo pačiu įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jam paskirtą valstybinę pensiją. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes VSDFV 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog nėra pagrindo keisti atsakovo priimto Sprendimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu teismui su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) ugniagesių komandos vairuotoju Darbo sutarties pagrindais, todėl jo darbas neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte įvardintų pareigų. Pažymėjo, kad tiek iki Įstatymo įsigaliojimo, tiek jam įsigaliojus, buvo ir yra nustatytas ypatingas vidaus reikalų sistemos pareigūnų teisinis statusas: skirtingai nei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, pareigūnams keliami specialūs reikalavimai, jie turi prisiekti Lietuvos valstybei, laikytis tam tikrų apribojimų, jiems taikoma specifinė atsakomybė, jie turi įgaliojimus duoti privalomus nurodymus jiems nepavaldiems asmenims, tik pareigūnams nustatytos tam tikros specialios garantijos. Remiantis Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gruodžio 18 iki 1996 m. sausio 1 d.) (toliau - ir Laikinasis įstatymas) 1 straipsniu, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) ugniagesių komanda nebuvo vidaus tarnybos sistemos padalinys, todėl priešgaisrinė apsauga šioje komandoje negalėjo būti organizuota profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos pagrindais, nes priešgaisrinė apsauga profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos pagrindais buvo organizuojama tik vidaus reikalų sistemos padaliniuose. Teigė, jog pareiškėjas statutiniu valstybės tarnautoju tapo tik 1997 m. gruodžio 3 d. , todėl nėra pagrindo ginčo laikotarpio įskaityti į stažą pareigūno pensijai gauti.

Skundas tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad K. D. nuo 1993-05-10 darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos vairuotojo pareigas. 1997-12-03 iš minėtų pareigų atleistas ir paskirtas į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies pamainos vado ugniagesio (pareigūno) pareigas, kuriose dirbo iki 2019-08-01 (atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės).

Pareiškėjas 2019-10-17 pateikė prašymą valstybinei pareigūno pensijai skirti. VSDFV Utenos skyrius 2019-10-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskyrė valstybinę pareigūnų ir karių pensiją nuo 2019-08-02. Sprendimu nustatytas K. D. ištarnautas laikas 23 m. 8 mėn. 25 d. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV, kuri 2019-11-29 sprendimu VSDFV Utenos skyriaus Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Nagrinėjamojoje byloje kyla ginčas dėl laikotarpio 1993-05-10 – 1997-12-02, kuris Sprendimu nebuvo įskaitytas į tarnybos laiką pareigūno valstybinei pensijai skirti. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos vairuotoju.

1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo 1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693 (2007-01-18 įstatymu Nr.X-1027 įstatymo pavadinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnų ir karių pensiniam aprūpinimui buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas laikinasis teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 281 patvirtino Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarką. Šios tvarkos 1.1 punkte buvo nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, pareigūnams ir kariams pensijos skiriamos už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. priimto nutarimo Nr.490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.1 ir 1.1.7 punktais buvo nustatyta, kad iki įsigalios pensijų įstatymas, vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir kariams į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už ištarnautus metus skirti, įskaitomas ir laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais samdos pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 1 straipsnyje, galiojusiame iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. ir 1993-05-10 – 1997-12-02 laikotarpiu, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma ir ją sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė, tai pat finansų ir kontrolės, materialinio-techninio aprūpinimo, ryšių, medicinos tarnybos, Informacinis statistikos centras bei kiti vidaus reikalų sistemą aptarnaujantys padaliniai.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose įtvirtinta, kokie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais. Prie tokių laikotarpių priskirtas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo priskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Iš Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teismui pateikto 2020 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“ duomenų bei su šiuo raštu pateiktų dokumentų matyti, kad iki 1990-03-11 Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinę apsaugą sudarė Vidaus reikalų ministerijos sukarinta ir profesionali priešgaisrinė apsauga. Profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių reformavimas (sukarinimas) buvo pradėtas dar sovietiniais metais – LTSR VRM 1985 metais buvo įsteigtos Sukarintos priešgaisrinės dalys Utenos ir Klaipėdos miestų bei Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos apsaugai. Po 1990-03-11 profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių reformavimas (sukarinimas) vyko palaipsniui: 1994 m. reformuota (sukarinta) Tauragės rajono priešgaisrinė tarnyba prie policijos komisariato, 1995 m. Šilutės ir Rokiškio rajonų priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato, vėliau profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių reformavimas (sukarinimas) vyko pagal Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus – vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado generolo A. S. 1995-12-19 patvirtintą Etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą (toliau- ir Etapinė programa), numatančią rajoninių priešgaisrinių tarnybų sukarinimo etapus 1996-1998 metais. Etapinėje programoje (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato buvo planuojama sukarinti tik 1998 metais. Etapinės programos priede Nr.3 nurodoma, kad vietoje esamų pajėgų – (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato ir (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies numatoma steigti pajėgas- (duomenys neskelbtini) miesto sukarintą priešgaisrinę dalį, papildomai įvedant 21 etatą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997-09-10 įsakymu Nr.456, įsigaliojusiu nuo 1997-10-01, buvo likviduotos (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinė tarnyba prie PK ir (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie PK (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinė dalis bei patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM padalinių (tarp jų- ir (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie PK bei (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinės dalies) etatų pakeitimų sąrašas. Tos pačios dienos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997-09-10 įsakymu Nr.457, įsigaliojusiu nuo 1997-10-01, buvo patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM naujai steigiamų padalinių (tarp jų – ir (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies) etatai. Šie aukščiau paminėti Vidaus reikalų ministerijos priimti aktai vienareikšmiškai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinė tarnyba prie policijos komisariato ir (duomenys neskelbtini) miesto priešgaisrinė dalis 1997-10-01 buvo reformuotos į (duomenys neskelbtini) miesto sukarintą priešgaisrinę dalį.

Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje laikotarpius, buvusius iki Įstatymo įsigaliojimo ir prilyginamus tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti, vartojama sąvoka „profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniai“. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios sąvokos išaiškinimo nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nepateikia. Sistemiškai vertinant Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 1 straipsnio, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, laikytina, kad profesionalioji priešgaisrinė apsauga turi būti suprantama kaip vidaus reikalų sistemos struktūrinių padalinių, visuma. Atmestinas trečiojo suinteresuoto asmens Departamento argumentas, kad (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės tarnybos (duomenys neskelbtini) ugniagesių komanda niekada nebuvo Priešgaisrinės apsaugos departamento, o vėliau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padalinys, joje priešgaisrinė apsauga negalėjo būti organizuota profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos pagrindais. Pareiškėjo K. D. 1993-05-10 rašytas pareiškimas priimti jį darbą, tuometinės (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato viršininko J. S. 1993-05-10 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo priėmimo į darbą, to paties asmens 1997-12-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas atleistas iš darbo, įrašas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime patvirtina, kad K. D. ginčo laikotarpiu buvo priimtas dirbti būtent į (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato, joje dirbo iki reorganizavimo, o šią tarnybą reorganizavus, iš jos buvo atleistas. Aukščiau paminėti Vidaus reikalų ministerijos įsakymai dėl priešgaisrinės apsaugos padalinių reformavimo neabejotinai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinė tarnyba prie policijos komisariato buvo vidaus reikalų sistemos struktūrinis padalinys, t,y. profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinys. Aplinkybė, jog pareiškėjo darbo vieta buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato struktūriniame padalinyje nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei išvardintais teisės aktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje.

Minėta, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą į asmenų, priimtų tarnauti į vidaus reikalų sistemą, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamus laikotarpius, buvusius iki 1995 m. sausio 1 d., įtrauktas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose Darbo sutarties įstatymo pagrindais šioje įstatymo normoje nurodytose pareigose (padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais), jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais). Bylos medžiaga patvirtina, ir nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas po įvykdytos (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato reformos buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) miesto sukarintos priešgaisrinės dalies ugniagesio (pareigūno) pareigas. Atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys savo nesutikimą su skundu grindžia ir tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte neįvardintą darbą (vairuotoju). Nors pareigos, kuriose ginčo laikotarpiu dirbo pareiškėjas, formaliai įvardintos kaip vairuotojo pareigos, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, kokias funkcijas (vairuotojo, ar vairuotojo ugniagesio) pareiškėjas atliko de facto profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje iki 1997-12-03 dirbdamas darbo sutarties pagrindu. Pareiškėjas savo skunde bei papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad eidamas vairuotojo pareigas, jis atlikdavo ne tik automobilio eksploatavimo funkcijas vykstant į gaisro vietą, bet gaisro vietoje atlikdavo ir ugniagesio funkcijas : paduodavo vandenį, žarnas, laikydavo vandens švirkštus, ardydavo pastatus, stogo konstrukcijas ir t.t. Tokius jo paaiškinimus patvirtina ir ginčo laikotarpiu pareiškėjo tiesioginiu viršininku buvusio J. S. teismui pateikti parodymai, kurie nagrinėjamojoje byloje vertinami kaip rašytiniai įrodymai. J. S. teismui parodė, kad ginčo laikotarpiu K. D. dalyvavo gaisrų gesinime ir dirbo vairuotojo bei ugniagesio darbą, gesindavo gaisrus, gelbėdavo gaisro ir kitose nelaimės vietose esančius žmones. Savo parodymus J. S. pagrindė konkrečiais pavyzdžiais: 1993 m. pavasarį užsiliepsnojus ir atvira liepsna degant didžiuliam čerpių cechui, K. D. buvo vienas iš aktyviausių ir pirmiausiai į gaisro vietą atvykusių ugniagesių; 1994 m. rudenį užsidegus šieno stirtai, ne tik gaisrą užgesino vienas, bet ir užrašė šeimininkų parodymus, apie įvykį pranešė GPM tarnybai bei jam, kaip tiesioginiam vadovui; pareiškėjas už ugniagesio pareigų vykdymą buvo paskatintas ir piniginėmis premijomis, taip dalyvavo gaisrų, kurie truko keletą parų, gesinime. Be to, J. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) komandos pamainoje ginčo laikotarpiu dirbo tik po vieną darbuotoją, todėl į visų gaisrų, vykusių 5 km spinduliu gesinimo darbus K. D. savo pamainos metu privalėjo atvykti pirmas: atlikti žvalgybą, pranešti rajono dispečerinei gaisro pobūdį, esant reikalui iškviesti papildomas pajėgas ir pradėti bei vykdyti gaisrų gesinimą. Teismas neturi pagrindo abejoti parodymais, pateiktais asmens, kuris notarų biure yra prisiekęs sakyti tiesą ir yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu organizavo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio, kuriame dirbo pareiškėjas, veiklą, priėmė pareiškėją į darbą, vadovavo šiam padaliniui, todėl gerai žino, kokias funkcijas vykdė pareiškėjas de facto. Paties pareiškėjo paaiškinimai bei liudytojo J. S. parodymai jokia byloje pateikta medžiaga nėra paneigti, jie patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu de facto vykdė vairuotojo gaisrininko funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog konkrečiu atveju pagal bylos aplinkybes nustačius, jog pareiškėjas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinyje iki 1995 m. sausio 1 d. de facto vykdė vairuotojo gaisrininko funkcijas, turi būti paisoma konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo, taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nes asmens pensinis aprūpinimas negali nukentėti formaliu pagrindu (dėl netikslaus pareigų pavadinimo) ypač, kai tai susiję su rizikingu darbu (tokiam priskirtinas dirbtas vairuotojo ugniagesio darbas) už kurio atlikimą valstybė dar iki Įstatymo priėmimo įsipareigojo kompensuoti atitinkamomis socialinėmis garantijomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-158-146/2017). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1993-05-10 iki 1995-01-01 atitiko visas Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygas, todėl sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai šio laikotarpio neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.

Nors Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas laikotarpio, per kurį dirbtas darbas įskaitomas į tarnybos stažą pensijai skirti, pabaigą sieja su konkrečia data- 1995-01-01, tačiau, kaip minėta, profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma iki šios datos nebuvo baigta, ji vyko ir 1996-1998 metais, o konkrečiai (duomenys neskelbtini) rajone buvo baigta 1997 m. pabaigoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, konstatavo, kad valstybėje vykusi profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė dėl finansinių lėšų trūkumo, ji vyko palaipsniui ir ta aplinkybė, kad priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, nulėmė skirtinguose padaliniuose dirbusių, tačiau iš esmės tapačias funkcijas atlikusių asmenų skirtingą padėtį; taip pat nustatė, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo šioje sistemoje dirbusių asmenų valios, o iš esmės dėl sunkios valstybės finansinės padėties.

Paties pareiškėjo paaiškinimai bei liudytojo J. S. parodymai patvirtina, ir to iš esmės šalys neginčija, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1997-12-03 dirbo tą patį darbą ir vykdė tas pačias funkcijas kaip ir laikotarpiu nuo 1993-05-10 iki 1995-01-01, kuriuo, kaip konstatuota, pareiškėjas de facto vykdė vairuotojo gaisrininko funkcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, konstatavo, kad situacija, kai asmens darbas priešgaisriniame padalinyje iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai toks pat darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka Įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi 2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinis Teismas nutarimo išvadomis apie Įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtį, susijusią su atlyginimu už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą bei pavojingą asmens tarnybą valstybei; apie tai, kad valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas; apie tai, kad šių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu - tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas.

Atsižvelgdama į tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, o dėl valstybėje buvusios finansinės padėties bei esant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjo faktinis darbo pobūdis (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinėje tarnyboje prie policijos komisariato laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. niekuo nesiskyrė nuo 1993 m. gegužės 10 d. - 1995 m. sausio 1 d. laikotarpiu vykdytų tapačių pareigų, kai pareiškėjas faktiškai dirbo vairuotojo ugniagesio darbą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti neįskaičiavo ir laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. gruodžio 3 d

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais teisės taikymo išaiškinimais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. VSDFV Utenos skyrius įpareigotinas pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1993 m. gegužės 10 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. bei perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Pareiškėjas prašo priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėją nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatė G. G. pagal 2019-12-17 Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai Serija LAT 2019-12-17 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-06-03 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas už atstovavimą advokatei sumokėjo 1380 Eur. Prašyme nurodyta, kad atstovavimo išlaidas sudaro: 650 Eur už pareiškimo parengimą, 350 Eur už susipažinimą su pateiktais atsiliepimais, teisės aktais, išvardintais atsiliepimuose ir naujausia teismų praktika nagrinėjant analogiškus ginčus, 350 Eur už kitą dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai/paaiškinimai, 30 Eur už pranešimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka parengimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už ieškinio (skundo) surašymą nustato 2,5 koeficientą, o 8.16 punktas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nustato 0,4 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjo prašoma už skundo surašymą priteisti suma (650 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Pareiškėjo atstovės 2020-06-04 parengtas dokumentas laikytinas Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytu dokumentu, už jo parengimą prašoma priteisti suma (350 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš atsakovo. Kitos nurodytos atstovavimo išlaidos (už susipažinimą su pateiktais atsiliepimais, teisės aktais, išvardintais atsiliepimuose ir naujausia teismų praktika nagrinėjant analogiškus ginčus) laikytinos sudėtine skundo parengimo bei Rekomendacijų 8.16 punkte numatyto kito dokumento parengimo sudėtine dalimi, todėl nepriteistinos. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymą priteisti išlaidas (30 Eur) už 2020-03-20 prašymo bylos nenagrinėti rašytinio proceso tvarka parengimą, sprendžia, jog šis dokumentas yra itin trumpo turinio, nereikalaujantis didesnių darbo sąnaudų, tai tik trumpas atsakymas į teismo paklausimą, todėl nurodytos išlaidos šio dokumento parengimui nepriteistinos. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinos atstovimo išlaidos (1000 Eur) nagrinėjamos bylos kontekste nėra nepagrįstai per didelės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo K. D.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių įskaityti laikotarpį nuo 1993 m. gegužės 10 d. iki 1997 m. gruodžio 3 d. į K. D. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti bei perskaičiuoti K. D. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Priteisti K. D. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.