Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės, Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant pareiškėjui A. C. (A. C.), atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, trečiųjų suinteresuotų asmenų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Neringai Launikonytei, UAB ,,Edvima“ atstovui Rimantui Sukackui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. (A. C.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos antstolių rūmams, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB ,,Edvima“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad 2008-10-11 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-434 ,,Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui A. C.“ pareiškėjui iškelta drausmės byla, kadangi pareiškėjo neveikimas, vykdant Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-10-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, įvertintas kaip antstolio pareigų nevykdymas, Civilinio proceso kodekso 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. nuostatų pažeidimas (b.l. 9-10).

Pareiškėjas 2008-12-15 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-11-10 įsakymą Nr. 1R-434 dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui ir įpareigoti atsakovą jo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai paskelbti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje www.tm.lt, antstolio kontoros buvimo vietos laikraštyje ,,Druskonis“ ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių apie priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą pagal šį skundą (b.l. 3-8).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, taikė ir aiškino Civilinio proceso įstatymo teisės normų (CPK 634 str. 2 d.) bei poįstatyminio teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634, kuriuo patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – ir Taisyklės) normų taikymo aspektus vykdymo procese, o tai yra priskirta bendrosios praktikos teismų kompetencijai, o ne atsakovui. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas savo turiniu ir atlikto vertinimo pobūdžiu atitinka teismo nutartį civilinėje byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų, kuria butų išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir nustatytas antstolio neveikimo neteisėtumas. Nurodė, kad šiuo metu nėra įsiteisėjusios teismo nutarties, kurioje teismas būtų nustatęs pareiškėjo neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0046/02/00718 kaip neteisėtą, ir kuri būtų pagrindas iškelti antstoliui drausmės bylą, t.y. patraukti antstolį drausminėn atsakomybėn. Pažymėjo, kad Antstolių įstatymo 27 straipsnyje įtvirtintos teisės normos atriboja antstolio procesinių veiksmų teisėtumo kontrolę nuo antstolių darbo organizavimo tikrinimo, nurodant, kad antstolių procesinių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismai, o antstolių darbo organizavimą tikrina Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Nurodė, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimo tvarkos nesilaikymas atima iš antstolio, kaip iš suinteresuoto asmens, teisę apginti savo poziciją teisme, tinkamai pasiruošti bylai, prašyti teismo, kad būtų ištirtos byloje visos aplinkybės ir įrodymai ir pan. Nesutikus su teismo sprendimu, antstolis, kaip ir kiti suinteresuoti byloje asmenys, turi teisę siekti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) būtų peržiūrėtas apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, tačiau, pareiškėjo teigimu, atsakovo skundžiamu įsakymu išspręstas ginčas tarp suinteresuotų šalių neleistinais administraciniais metodais, civilinio proceso teisės antstoliui nepagrįstai apribotos ir net nebepasiekiamos bendros kompetencijos teismuose. Nurodė, kad pats parieškėjas tam, kad įrodytų savo veiksmų teisėtumą, negali kreiptis į teismą su skundu dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad skundžiamas įsakymas turi ir neigiamas pasekmės pareiškėjui, nes valstybinėse įstaigose, pvz. Varėnos r. apylinkės prokuratūroje, Varėnos valstybinėje mokesčių inspekcijoje, susidaro nepagrįsta ir klaidingą nuomonę apie antstolių pareigas, iškreipiama antstolio procesinę padėtis, sukuriamos prieštaraujančios teisės normoms naujos sąvokos, jų interpretacijos, bei neegzistuojančios antstolio pareigos. Pareiškėjo nuomone, vykdomieji dokumentai dėl valstybei perduotino turto konfiskavimo, kuris iki teismo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo areštuotas ir yra saugomas, kai nėra išduoti ir pateikti vykdymui vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš to pačio asmens (CPK 755 str.), neteikiami antstoliams vykdyti priverstinai, nes priverstiniam vykdymui nėra jokių objektyvių priežasčių, nebent konfiskuotiną turtą saugotojas neperduoda arba atsisako perduoti šį turtą valstybinei mokesčių inspekcijai Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, todėl reikalingi antstolio veiksmai ir poveikio priemonių taikymas. Tačiau įsigaliojus 2004-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui, kuriuo patvirtintos Taisyklės, pasikeitė turto konfiskavimo tvarka, todėl vykdomųjų dokumentų dėl turto konfiskavimo skaičius ženkliai sumažėjo. Nurodė, kad skundžiamas įsakymas paskelbtas žiniasklaidos priemonėse, o tai neigiamai paveikė pareiškėjo emocinę būklę, jį sukrėtė, pakenkė pareiškėjo reputacijai. Paaiškino, kad, priimant skundžiamą įsakymą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 20-22).

Nurodė, kad, iškeliant pareiškėjui drausmės bylą, jo atlikti procesiniai veiksmai, vykdant transporto priemonės konfiskavimą, atsakovo vertinami nebuvo. Atsakovas vertino pareiškėjo neveikimą Antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų ribose. Nurodė, kad pagrindas iškelti pareiškėjui drausmės bylą buvo antstolio pareigų neatlikimas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio nuostatų, įpareigojančių antstolį sąžiningai atlikti profesines pareigas, vadovaujantis antstolių veiklos teisėtumo principu bei Antstolio profesinės etikos kodekso 4 punkto nuostatų, nustatančių, kad antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, pažeidimas. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, pareiškėjas nevykdė šios pareigos. Todėl atsakovas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir nustatęs pakankamą pagrindą pareiškėjo drausminei atsakomybei, priėmė skundžiamą įsakymą. Pažymėjo, kad tai, jog antstolių procesinių veiksmų teisėtumo kontrolę vykdo bendrosios kompetencijos teismai, neapriboja atsakovo teisės vertinti, ar antstolio atliktas arba neatliktas veiksmas yra etiškas, drausmės bylos iškėlimo aspektu. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Taisyklių, 4 punktas, 4.4 papunktis įpareigoja tik mokesčių inspekciją ir konfiskuotiną automobilį turintį asmenį (UAB „Edvima) Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais perduoti ir perimti konfiskuotą turtą, surašant turto apskaitos ir perdavimo aktą. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktu, įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo konfiskuojamas turtas, vykdo antstolis. Pagal CPK 692 straipsnį teismo konfiskuotą turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodeksas nenumato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija gali atlikti bausmę vykdančios institucijos funkcijas. Nurodė, kad Taisyklių 4-4.6 punktuose aiškiai sureglamentuota tvarka, kurios turi laikytis mokesčių inspekcija ir konfiskuotą turtą valstybei perduodantis asmuo, kuris pagal Bausmių vykdymo kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir Civilinio proceso kodekso 692 straipsnį, yra antstolis. Todėl antstolio pareiga vykdyti turto konfiskavimą tinkamai ir laiku perduoti tokį turtą mokesčių inspekcijai realizuoti. Pažymėjo, kad pareiškėjui yra pateiktas vykdomasis dokumentas, kuriuo iš nuteistojo asmens teismas konfiskavo turtą. Todėl Pareiškėjo pareiga, vadovaujantis Taisyklių 4.1 punkte nurodytu terminu pranešti teritorinei mokesčių inspekcijai apie valstybei perduotiną turtą ir imtis visų priemonių, kad nuosprendis būtų įvykdytas. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad atsakovo paskelbtame pranešime apie pareiškėjui iškeltą drausmės byla buvo pateikta neteisinga ir visuomenę klaidinanti informacija. Pranešime aiškiai, trumpai ir nedviprasmiškai informuojama, kad už antstolio pareigų nevykdymą pareiškėjui iškelta drausmės byla. Tai, kad pranešime nėra nurodyta apie galimybę apskųsti ministro įsakymą ir, kad šią bylą dar nagrinės Antstolių garbės teismas nėra pagrindu laikyti, jog pranešimas yra klaidingas.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus (b.l 52).

Nurodė, kad atsakovo kompetencijai nepriskirta antstolių procesinės veiklos kontrolė. 2002 -12-30 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 400 patvirtintos Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos 4 punktas aiškiai apibrėžia neeilinio antstolio darbo organizavimo patikrinimo ribas - antstolio organizacinės, finansinės veiklos, antstolio padėjėjo (padėjėjų) darbo patikrinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais, antstolio procesinių veiksmų teisėtumo klausimas priskirtas išskirtinei teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos ieisingumo ministerijos nuostatų 7.2 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių darbą, ūkinę ir finansinę veiklą, taip pat analizuoja ir apibendrina antstolių administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti. Tiek teisingumo ministerija, tiek Lietuvos antstolių rūmai, vadovaudamiesi savo veiklos nuostatais, gali vertinti antstolių darbo organizavimą ir profesinę etiką. Antstolių įstatymo 27 str. 1 dalis reglamentuoja, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Civilinio proceso kodekso 594 straipsnyje detaliau apibrėžta, koks teismas vykdo antstolių procesinių veiksmų kontrolę – apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Edvima“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b.l. 59).

Nurodė, kad 2002-09-18 Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjo priimtu nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-118/2002, buvo konfiskuotas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad minėto automobilio konfiskavimo vykdomasis raštas buvo išsiųstas vykdymui pareiškėjo kontorai. Nurodė, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas, perdavęs konfiskuotą automobilį Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per tris dienas, vykdomąjį raštą su įrašu apie tai, kad automobilis konfiskuotas, turėjo grąžinti nuosprendį priėmusiam Varėnos rajono apylinkės teismui, tačiau to nepadarė, nors ne kartą žodžiu ir raštu mokesčių inspekcijos darbuotojai ir UAB ,,Edvima“ apie tai jam priminė, taip pat prašė išspręsti problemą dėl keletą metų UAB ,,Edvima“ saugomo konfiskuoto automobilio. Telefoninių pokalbių metu pareiškėjas žadėdavo artimiausiomis dienomis išspręsti problemą, tačiau minėta problema sprendžiama nebuvo. Todėl UAB ,,Edvima“ 2008-09-19 raštu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės vyr. prokurorą, kad jis pasinaudotų savo teise, atliekant nuosprendžio vykdymo kontrolę baudžiamoje byloje Nr. 1-118/2002. Nurodė, kad 2008-10-16 gavo 2008-10-15 Varėnos rajono apylinkės prokuratūros raštą, kuriame nurodyta, kad sprendžiamas klausimas dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas ignoruoja, nepaiso Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktais, kuriais vadovaujantis antstoliai atlieka savo pareigas, ir kad pareiškėjas net neketina atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl ko UAB ,,Edvima“ daroma turtinė žala, kurios atlyginimo klausimas iki šiol nebuvo sprendžiamas. UAB ,,Edvima“ nuomone, pareiškėjui taikytina griežta drausminė nuobauda.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 64-65).

Nurodė, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai kaltina inspekciją kaip nesiėmusią jokių reikalingų veiksmų baudžiamojoje byloje priimtam nuosprendžiui įvykdyti. Nurodė, kad vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos įpareigoja antstolį. Antstolio pareiga yra priverstinai neatlygintinai paimti kaltininkui priklausantį konfiskuotą turtą. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad vykdymo procese jis yra tik pasyvus dalyvis, yra teisiškai nepagrįsti. Nurodė, kad mokesčių inspekcija šiuo atveju yra tik turto perėmėjas, kuris turi teisę (ne)perimti į savo apskaitą perduodamą konfiskuotą turtą, bet jokiu būdu ne pati savo iniciatyva inicijuoti teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo – imtis vykdymo veiksmų. Nurodė, kad 2005-04-11 gavo Varėnos r. PK pranešimą dėl konfiskuoto automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perėmimo valstybės nuosavybėn. Paaiškino, kad 2008-04-27 raštu kreipėsi į pareiškėją su paklausimu, kada konfiskuotas automobilis bus perduodamas į inspekcijos apskaitą. Tačiau iki šiol atsakymo iš pareiškėjo negavo.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-11-10 įsakymo Nr. 1R-434 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2002-10-22 teismo antstolių kontoroje prie Varėnos rajono apylinkės teismo buvo pradėta vykdomoji byla pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-10-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo iš V. L. (b.l. 29-41). 2003-01-02 minėta vykdomoji byla perduota vykdyti pareiškėjui. 2003-07-08 pareiškėjas pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui teikimą dėl V. L. atleidimo nuo konfiskavimo bausmės (b.l. 42). 2003-07-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi minėtas pareiškėjo teikimas atmestas (b.l. 43). Kaip matyti iš byloje pateikto 2008-10-16 Varėnos rajono apylinkės prokuratūros rašto Nr. SD-601.1 (b.l. 24-25), pareiškėjas apie minėtos nutarties priėmimą buvo informuotas 2003-07-24 raštu.

Nustatyta, kad automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo paėmimo dienos saugomas UAB ,,Edvima“ mokamoje automobilių aikštelėje (Medelyno g. 2, Senoji Varėna, Varėnos r.) (b.l. 25). Nustatyta, kad 2005-04-07 Varėnos rajono policijos komisariatas raštu Nr. 55-1 kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas atsiimti automobilį ir jį realizuoti (b.l. 66). 2005-04-27 Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr. (01-13)-S-55459 kreipėsi į pareiškėją, prašydama informuoti, kada minėtas automobilis bus perduotas inspekcijai (b.l. 67). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į minėta Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą atsakė.

Nustatyta, kad 2008-09-17 raštu Nr. 64 UAB ,,Edvima“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama perduoti automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žinion (b.l. 61). 2008-09-19 raštu Nr. 68 UAB ,,Edvima“ kreipėsi į Varėnos r. apylinkės vyr. prokurorą, nurodydama, kad pareiškėjas nevykdo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir prašė vyr. prokurorą pasinaudoti jam suteikta teise, atliekant nuosprendžio vykdymo kontrolę aptariamoje baudžiamojoje byloje (b.l. 60).

Nustatyta, kad 2008-10-16 Varėnos rajono apylinkės prokuratūra raštu Nr. SD-601.1 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, prašydama spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės pareiškėjui taikymo (b.l. 24-25).

2008-10-11 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-434 ,,Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui A. C.“ pareiškėjui iškelta drausmės byla, kadangi pareiškėjo neveikimas, vykdant Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-10-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, įvertintas kaip antstolio pareigų nevykdymas, Civilinio proceso kodekso 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. nuostatų pažeidimas (b.l. 9-10).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovui nesuteikta kompetencija atlikti antstolio procesinių veiksmų kontrolę ir spręsti dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, o tuo pačiu konstatuoti civilinio proceso įstatymo ir atitinkamai poįstatyminių aktų, pažeidimų. Be to, nurodė, kad atsakovas, pateikdamas pranešimą apie drausmės bylos iškėlimą pareiškėjui visuomenės informavimo priemonėms, suklaidino visuomenę, nes pranešime nenurodė visos reikalingos informacijos. Dėl paminėtų priežasčių, pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir todėl naikintinas.

Pagrindinis antstolių veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra Antstolių įstatymas. Antstolių įstatymo (2005-11-22 redakcija Nr. IX-876) 2 str. 1 d. įtvirtinta, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų.

Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Minėto straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. <...> Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės) 3 p. numatyta, kad drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti iškelta už Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, Antstolių profesinės etikos kodekse ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Teisingumo ministras antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą iškelia, priimdamas įsakymą dėl drausmės bylos iškėlimo (Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 4 p.).

Taigi sprendžiant, ar pareiškėjui atsakovo įsakymu pagrįstai buvo iškelta drausmės byla, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ar kitų norminių teisės aktų, įtvirtinančių antstolio pareigas, reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad 2003-01-02 pareiškėjui buvo pavesta vykdyti 2002-10-10 Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nustatyta, kad pareiškėjas 2003-07-08 pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui teikimą dėl V. L. atleidimo nuo konfiskavimo bausmės, tačiau 2003-07-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi minėtas pareiškėjo teikimas atmestas. Byloje nėra duomenų, kad minėta teismo nutartis buvo apskųsta, nustatyta, kad apie jos priėmimą pareiškėjas informuotas 2003-07-24 Varėnos rajono apylinkės teismo raštu.

Antstolių įstatymo 21 str. 1 d. numatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Minėta įstatymo nuostata įtvirtina antstolio vieną iš antstolio pareigų – vykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl, konstatuotina, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2003-07-23 nutartimi atmetus pareiškėjo teikimą atleisti V. L. nuo konfiskavimo bausmės, jam kilo pareiga vykdyti 2002-10-10 Varėnos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, t.y. atlikti tolimesnius įstatyme numatytus antstolio kompetencijai priklausančius veiksmus.

Baudžiamojo proceso kodekso (2008-04-15 redakcija Nr. IX-785) 357 str. 1 d. numatyta, kad jei nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus bei vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Minėto straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad antstolis, perdavęs konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per tris dienas grąžina nuosprendį priėmusiam teismui vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas.

Civilinio proceso kodekso (2008-04-15 redakcija Nr. IX-743) 692 str. įtvirtinta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 p. numatyta, kad asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą, privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu pranešti apie jį mokesčių inspekcijai. Taisyklių 4.4 p. įtvirtinta, kad mokesčių inspekcija, gavusi raštišką pranešimą apie valstybei perduotiną turtą, per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi perimti turtą iš perduodančiojo asmens, jį įvertinti, prireikus atlikti ekspertizę ir surašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VA-123 patvirtintos formos turto apskaitos ir perdavimo aktą.

Paminėtos teisės aktų nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina antstoliui privalomus atlikti veiksmus, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl konfiskuoto turto. Minėti teisės aktai įpareigoja pareiškėją perduoti konfiskuotą turtą atitinkamai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir per tris dienas grąžinti vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas, jį padavusiam teismui. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas minėtų vykdymo veiksmų nesiėmė ir delsė juos atlikti.

Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jau 2005-04-27 raštu prašė pareiškėjo ją informuoti, kada minėtas automobilis bus inspekcijai perduotas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į minėtą raštą atsakė. Nustatyta, kad UAB ,,Edvima“, kurios teritorijoje esančioje mokamoje automobilių saugojimo aikštelėje laikomas konfiskuotas automobilis, 2008-09-17 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama perduoti automobilį Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žinion, tačiau į minėtą raštą pareiškėjas taip pat neatsakė. Iš UAB ,,Edvima“ pateikto atsiliepimo ir jos atstovo paaiškinimų per teismo posėdį nustatyta, kad UAB ,,Edvima“ ne kartą mėgino su pareiškėju susisiekti telefonu, prašant priimti atitinkamus sprendimus dėl saugomo automobilio, tačiau į prašymus pareiškėjas nereagavo. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai būtų trukdžiusios pareiškėjui atlikti nustatytus vykdymo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo vykdomojo rašto išdavimo (2002-10-10) jau praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau iki šiol būtini vykdymo veiksmai nėra atlikti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė vieną iš Antstolių įstatymo 21 str. 1 d. įtvirtintų antstolių pareigų – vykdyti vykdomuosius dokumentus, nes, gavęs nustatyta tvarka išduotą vykdomąjį raštą, delsė atlikti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus vykdymo veiksmus.

Taip pat konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo 3 str., kuriame numatyta antstolio pareiga sąžiningai atlikti profesines pareigas ir Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p., kuriame įtvirtinta, kad antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam nustatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Iš byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė kuo greičiau ir efektyviau įvykdyti teismo sprendimo, be pateisinamos priežasties ilgą laikotarpį delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ignoravo kompetentingų institucijų ir privačių asmenų prašymus ir tuo pažeidė minėtus teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjo skunde pagrįstai nurodo, kad atsakovui nėra suteikta kompetencija konstatuoti antstolio atliktų procesinių veiksmų pažeidimą. Civilinio proceso kodekso 594 str. 1 d. numatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Tačiau konstatuotina, kad atsakovas, nustatydamas, ar pareiškėjas pažeidė Antstolių įstatymo ar kitų teisės aktų, kurie įtvirtina antstolių pareigas, nuostatas, gali remtis visais teisės aktais, reglamentuojančiais antstolių kompetenciją ir nustatančiais antstoliams privalomus atlikti vykdymo veiksmus. Kitu atveju susiklostytų nelogiška situacija, nes Antstolių įstatymo ar kito teisės akto, kuris įtvirtina antstolio pareigas, pažeidimas turėtų būti konstatuojamas, neišanalizavus, kokie privalomi vykdymo veiksmai sudaro antstolio pareigą, kurią jis pažeidė. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas, iškeldamas pareiškėjui drausminę bylą ir motyvuojamoje dalyje remdamasis civilinio proceso įstatymais ir poįstatyminiais aktais, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė. Tačiau įsakymo nuostata, kurioje tvirtintina, kad pareiškėjas pažeidė Civilinio proceso kodekso 634 str. 2 d. nuostatas, įtvirtinančias, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, yra nepagrįsta, nes, kaip jau minėta, atsakovui nėra suteikiama kompetencija konstatuoti pareiškėjo vykdytų procesinių veiksmų pažeidimą, minėto straipsnio pažeidimas gali būti tik vienas iš motyvų, sprendžiant dėl vienos iš antstolio pareigų, numatytų Antstolių įstatyme ir kituose teisės aktuose tinkamo arba netinkamo vykdymo.

Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, išsprendė tik drausmės bylos iškėlimo antstoliui klausimą, atsakovas neišsprendė antstolio procesinių teisių ir pareigų klausimo. Antstolio procesinių teisių ir pareigų klausimas gali būti išspręstas tik bendros kompetencijos teismui išnagrinėjus bylą CPK 510-513 str. nustatyta tvarka pagal išieškotojo, skolininko ar kitų suinteresuotų asmenų skundą dėl antstolio procesinio veiksmo ar atsisakymo procesinį veiksmą atlikti, teismui priėmus nutartį dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmą. Nurodyta tvarka yra užbaigiamas apylinkės teismo antstolio veiklos kontrolės procesas. Teisingumo ministras sprendžia analogiškus klausimus, tačiau gali taikyti skirtingas priemones – drausminę atsakomybę, kuria pritaikius nėra sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių ir pareigų nustatymo, bet yra skiriama nuobauda.

Drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 6 p. numatyta, kad subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją iškeldamas, privalo antstoliui (antstolio padėjėjui) pasiūlyti per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Nustatyta, kad pareiškėjas nustatyta tvarka apie svarstymą iškeli drausmės bylą informuotas ir pateikė savo paaiškinimą (b.l. 27-28). Nustatyta, kad skundžiamas įsakymas priimtas, nepažeidžiant nustatytų terminų (3 mėnesiai) ir laikantis Drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 7.1-7.6 reikalavimų. Apie priimtą įsakymą pareiškėjas nustatyta tvarka informuotas (b.l. 11). Šiuo atveju netaikytinas terminas dėl drausmės bylos iškėlimo, nes antstoliui nevykdant pareigos, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsėsi tiek drausmės bylos iškėlimo metu, tiek šiuo metu. Todėl teismas konstatuoja, kad jokių procesinių pažeidimų, iškeliant pareiškėjui drausmės bylą, nenustatyta.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2008-10-11 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-434 ,,Dėl drausminės bylos iškėlimo antstoliui A. C.“, kuriuo pareiškėjui iškelta drausmės byla iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tam įgaliotos institucijos, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Nepatenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymą, nėra faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą skelbti apie priimtą teismo sprendimą. Atsakovas nepagrįstai prašo įpareigoti atsakovą paskelbti spaudoje apie priimtą sprendimą. Teisės aktai nenumato tokios pareigos atsakovo institucijai, todėl negali būti sprendžiamas tokio įpareigojimo teismo sprendimu klausimas.

Byloje nustatyta, kad apie iškeltą drausmės bylą pareiškėjui atsakovas visuomenei pranešė savo 2008-11-13 pranešime, kurį pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Kaip matyti iš byloje pateikto minėto pranešimo (b.l. 12), jame konstatuojama, kad pareiškėjui iškelta drausmės byla, nurodoma, kas inicijavo jos iškėlimą ir kokius teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Be to, informacija buvo skelbiama spaudoje. Pareiškėjui manydamas, kad turi teisę ginti garbę ir orumą, turi teisę inicijuoti civilinį ginčą bendra tvarka, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas skundžiamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne jo paskelbimo visuomenei forma ir tvarka. Asmens teisė reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra numatyta Civilinio kodekso 2.24 str. Pareiškėjas gali ginti savo civilines teises bendros kompetencijos teisme, nes šis ginčas atsiranda iš civilinių teisinių santykių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. ,127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. C. (A. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.