Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. smurtaudamas prieš B. A. sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2020 m. gegužės 10 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį į kaires pusės veido sritį ir du smūgius į dešinę ranką B. A., gim. (duomenys neskelbtini), taip smurtaudamas prieš B. A., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 10 d. apklaustas I. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. B. A., yra jo sugyventinės R. A., motina. B. A. jo nemėgsta. Tarp jų nuolatos vyksta konfliktai. 2020 m. gegužės 10 d. jis buvo namuose kartu su savo sugyventine. Namuose jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek jis išgėrė, tiksliai pasakyti negali. Apie 17.00 val. pas juos į namus atėjo jo sugyventinės dukra J. K. kartu su sugyventinės motina B. A.. Jis tuo momentu gulėjo lovoje. Joms atėjus, jos abi pradėjo priekaištauti dėl to, kad jie kartu su R. A. vartoja alkoholinius gėrimus. Visas konfliktas vyko apie valandą laiko. Jis visą laiką gulėjo lovoje. Konflikto metu B. A. mosikavo jam prie galvos savo lazda. Taip pat kelis kartus sudavė lazda per galvos sritį. Jis vienu momentu neištvėrė, atsikėlė iš lovos, priėjo prie B. A. ir ranka pastūmė ją į krūtinės sritį, norėdamas kad ji išeitų iš kambario ir neberėkautų. Ji ant jo pradėjo dar garsiau šaukti. Vėl pradėjo mosikuoti prieš jį lazda. Konfliktas niekaip nenurimo. Jis nuėjo į balkoną parūkyti, kad negirdėti konflikto. Jam būnant balkone B. A. iškvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jį į policijos komisariatą. Jis pripažįsta, kad pastūmė B. A., tačiau jos nemušė. Daugiau apie įvykį nieko negali papasakoti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis I. R. 2020-09-22 papildomai parodė, kad 2020-05-10, apie 18.30 val., buvo bute esančiame, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso jo sugyventinei R. A.. Į jų namus atvyko jo sugyventinės mama B. A., jis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas. Tarp jo ir B. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis tyčia sudavė vieną smūgį B. A. į kaires pusės veido sritį ir du smūgius į dešinę ranką. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, jis nenorėjo sukelti B. A. fizinio skausmo. Jis daug kartų bandė jos atsiprašyti, jis labai gailisi. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. A. 2020-05-10 parodė, kad 2020-05-10, apie 18.30 val., atėjo pas dukrą R. A., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atėjus į butą, ji pamatė, kad jos dukra ir jos sugyventinis I. R., vartoja alkoholį. Tarp jos ir dukros sugyventinio įvyko žodinis konfliktas. I. R. pakilo nuo sofos ir sudavė (nepamena kumščiu ar delnu) į kairę veido sritį ir du smūgius iš dešinę ranką, dėl to patyrė fizinį skausmą. Visą konfliktą matė jos anūkė J. K. ir tai gali paliudyti. Medikų pagalbos jai nereikia. Namuose mažamečių vaikų nėra (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-18 apklausta nukentėjusioji B. A. papildomai parodė, kad 2020-05-10, apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pas dukrą R. A.. Jai užėjus į vidų, pastebėjo, kad kambariai yra netvarkingi. Ant lovos gulėjo dukros sugyventinis I. R.. Ant grindų gulėjo jos dukra. Jie buvo girti. Ji paklausė jų, kas čia darosi. Dukra tuoj pašoko ir atsikėlė. O I. R., gulėdamas keikėsi, varė iš namų. Prie jo prisidėjo jos dukra, kuri keikėsi ir varė lauk. Kažkiek ją apstumdė dukra, bet fizinio skausmo nepatyrė. Pašalinių žmonių nebuvo. Su ja buvo anūkė J. K., kuri yra pilnametė. Pas dukrą atėjo, nes norėjo aplankyti, pasižiūrėti jos gyvenimo būdą. Turėjo informacijos, kad ten nuolat girtaujama. Tas butas kažkada buvo jos su vyru. Ji paliko dukrai viską. Jos vyras miręs. Atsikėlęs I. R. ją pastūmė rankomis, ji atsitrenkė į durų staktą. Pajuto momentinį skausmą nugaroje. Tada stvėrė ją už rankų, aukščiau alkūnių, suspaudė, ji pajuto fizinį skausmą. Pribėgusi anūkė ir dukra jį atstūmė. O jis visą laiką ją keikė ir grasino žodžiu, kad užmuš. Ji jau buvo paskambinusi į policiją, kuri netrukus atvažiavo. Jis šoko prieš pareigūnus, buvo nemandagus. Policijos pareigūnai jį uždarė į automobilio sulaikymo kamerą. Bendraudami su ja, pareigūnai pildė dokumentus. Ji nesikreipė į medikus ir į valstybinę teismo medicinos tarnybą, nes neatkreipė dėmesio į mėlynes, kurios buvo aukščiau alkūnių. Žymių kūno sužalojimų nepatyrė. Ji turi pretenzijų I. R., nori, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn, įstatymo numatyta tvarka. Ji jam nėra sudavusi. Jis jos neatsiprašė. I. R. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų jos atžvilgiu, siekdamas įvykdyti savo grasinimus. Nuo to karto ji su dukra ir jos sugyventiniu nebendravo. Tik skambino jo motina ir prašė viską dovanoti. Ji jam nedovanos. Neturi jokių dokumentų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-05-26 apklausta liudytoja R. A. parodė, kad 2020-05-10 jie su sugyventiniu I. R. visą dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholį, šventė jų sužadėtuves. Apie 21.00 val. jie jau ėjo miegoti, ji atsigulė ant žemės miegoti, kadangi jai skauda nugarą, ji dažnai miega ant žemės. I. R. miegojo lovoje. Gal būt jie jau snaudė, kai atsirakino durys ir atėjo jos mama B. A. ir dukra J. K., kuri turėjo raktus. Jos mama užėjo į kambarį ir pradėjo su savo ramentu daužyti lovoje gulintį I. R. ir sakyti: „Eik iš čia, čia tu niekas, jo čia nebus“. Ji dažnai kelia tokius konfliktus, jeigu kas nors būna ne pagal ją, iškart kyla skandalas. Jai labai nepatinka, kai žmonės vartoja alkoholį. I. R. gulėjo lovoje ir juokėsi, nes jam buvo juokinga, kai vyresnio amžiaus moteris jį muša, ją tai dar labiau sunervino. Ji pasiūlė I. R. apsirengti ir eiti į lauką, palaukti, kol jos išvažiuos. Jis tada atsistojo už lovos ir pradėjo rengtis, o jos mama vis tiek jį daužė lazda. I. R., norėdamas praeiti, tuo metu galėjo ją pastumti, ar patraukti. I. R. nuėjo į bendrą balkoną parūkyti. Ji tuo metu rengėsi, o mama rėkavo: „Jis čia nebus, jo čia nebus“. B. A. priekaištavo tiek jai, tiek I. R.. Dukra J. K. didžiąją dalį konflikto buvo prie jos (R. A.), ją ramino. Vėliau atvyko policija ir I. R. išsivežė. Jos dukra ir mama atvažiavo pas juos, kadangi vakare negalėjo jai prisiskambinti. Ji buvo grįžusi iš po naktinės pamainos ir miegojo. Jie su I. R. abu buvo išgėrę, bet konfliktą kėlė jos mama. I. R. ją pastūmė, bet tik norėdamas praeiti ir išeiti iš buto, kad nekiltų didesnis konfliktas. Taip pat nori paminėti, kad jos mama labai dažnai kelia konfliktus, su ja negalima normaliai bendrauti. Jeigu kas nors jai nepatinka, ji kelia skandalus, visus šokdina (b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-18 liudytoja J. K. parodė, kad 2020-05-10 važiavo iš sodybos į Vilnių, močiutė B. A. važiavo kartu su ja, kadangi negalėjo prisiskambinti mamai R. A.. Jos nuvyko pas jos mamą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadangi mama su močiute nelabai gerai sutaria, įvyko konfliktas tarp jos mamos, senelės ir mamos sugyventinio I. R.. Jie visi trys pradėjo stumdytis, rėkauti, vyko konfliktas. Dėl ko jis įvyko, patikslinti negali, kadangi situacija pasidarė nevaldoma, ji iškvietė policiją. Ji liko stovėti koridoriuje, vėliau matė tiki verkiančią ir susijaudinusią savo mamą R. A., kurią ji ramino koridoriuje. Daugiau nieko papasakoti apie įvykį negali (b. l. 29).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0133 išrašuose nurodyta, kad 2020-05-10 20.31 val. I. R. nustatytas 2,56 promilių girtumas, 2020-05-10 21.37 val. nustatytas 2,41 promilių girtumas (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo I. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis tyčia sudavė vieną smūgį B. A. į kaires pusės veido sritį ir du smūgius į dešinę ranką. Tai, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. A., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios B. A. bei liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. R., 2020 m. gegužės 10 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį į kaires pusės veido sritį ir du smūgius į dešinę ranką B. A., taip smurtaudamas prieš B. A., sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu , nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 53-54; 57). Prieštaravimų nepareiškė.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta), į I. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 50), duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – viešuosius darbus, kurios trukmė nustatytina artima šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikalstamą veiką minimumui (t. y. 3 mėnesius dirbti po 20 val. per mėnesį). Nors prokuroras pareiškime siūlo skirti 2 mėnesių viešųjų darbų trukmę, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent aukščiau paminėta bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi kaltinamasis I. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu t. y. iki 2 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 38).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. R. paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti I. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti I. R., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.