Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., V. S. ir V. Z. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės prašymą A. S., V. S. ir V. Z. kasacinius skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti, V. S., V. Z. ir gynėjų, prašiusių kasacinius skundus nagrinėti iš esmės, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 87 straipsnį, 151 straipsnio 3 dalį, 162¹ straipsnio 1 dalį, 162² straipsnį, 162⁴ straipsnį, 162⁵ straipsnį, 207 straipsnio 1, 2 dalis, 274 straipsnio 3 dalį, 275 straipsnio 3 dalį, V. S. – pagal 1961 m. BK 151 straipsnio 3 dalį, 274 straipsnio 3 dalį, V. Z. – pagal 1961 m. BK 151 straipsnio 3 dalį, 274 straipsnio 3 dalį.

Kauno miesto apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad, nagrinėjant bylą teisme, pagal A. S., V. S., V. Z. pareikštus kaltinimus suėjo BK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, byloje nėra duomenų, kad senaties eiga būtų sustojusi ar nutrūkusi, todėl, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Baudžiamoji byla dėl kaltinimo A. S. pagal 1961 m. BK 87 straipsnį nutraukta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. kasaciniu skundu reikalauja nutraukti bylą ne dėl senaties termino, o nesant nusikaltimo sudėties. Kasatorius nurodo, kad su nutartimi nesutinka, nes visą laiką nuosekliai tvirtino, kad jokių nusikaltimų, dėl kurių buvo pareikšti kaltinimai, nepadarė.

V. S. ir V. Z. kasaciniais skundais prašo panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasatoriai nurodo su nutartimi nesutinką, nes teismas neišaiškino šios nutarties teisinių pasekmių, nebuvo išklausyta proceso dalyvių nuomonė dėl A. S. prašymo grąžinti bylą tyrimui papildyti. Skunduose nurodomos datos kada kasatoriai gavo nutarties kopiją, jos trūkstamą puslapį, parašė skundą, kada skundai buvo gauti ir teigiama, kad paskelbus nutartį nepilna apimtimi bei pradėjus skaičiuoti skundo padavimo terminą, susiaurinamos teisinės gynybos galimybės. Kasatorių nuomone, iš 2005 m. gegužės 25 d. nutarties matyti, kad teismas net nebandė aiškintis 2004 m. gruodžio 3 d. nutarties paskelbimo aplinkybių. Kitą dieną po nutarties paskelbimo jie apsilankę teismo raštinėje, tačiau nei protokolo, nei pačios nutarties nebuvę, todėl bylos jie neėmę ir registracijos knygose nėra jokio įrašo. V. S. dar nurodo, kad daiktiniai įrodymai turėjo būti grąžinti, o ne palikti byloje.

A. S., V. S. ir V. Z. kasaciniai skundai paliktini nenagrinėti ir teismo procesas nutrauktinas.

Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu tuo atveju, kai kasaciniame skunde yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

A. S., V. S. ir V. Z. kasaciniuose skunduose nenurodytas nei vienas iš minėtų pagrindų. Skunduose nenurodytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, kurios pritaikytos netinkamai, nemotyvuojamas jų pritaikymo netinkamumas, neargumentuojama, jog nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą BK straipsnį ar dalį, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Kasaciniuose skunduose taip pat nenurodyta, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, t. y. tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

A. S. kasaciniame skunde nurodo, kad jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartyje ir netvirtinama, kad A. S. padarė kokį nors nusikaltimą. Norint nustatyti, ar kaltinamasis padarė nusikaltimą, ar ne, būtina bylą išnagrinėti iš esmės. Tuo tarpu baudžiamoji byla iš esmės nenagrinėta, o nutraukta nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso nutraukimo pagrindą – suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Neišnagrinėjus bylos iš esmės, pagal A. S. skundą nėra galimybės nagrinėti bylą kasacine tvarka.

V. S. ir V. Z. kasaciniuose skunduose nenurodomas prašomas priimti sprendimas. Be to, šiuose skunduose ginčijama ne pati Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartis, o nutartys, kuriomis atmesti V. S. ir V. Z. prašymai atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pastarųjų nutarčių apskundimo kasacine tvarka galimybė BPK 314 straipsnyje nenumatyta.

V. S. kasaciniame skunde nurodo, kad iš jo paimti daiktai turėjo būti grąžinti jam, o ne palikti byloje. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartyje išspręstas tik daiktinių įrodymų – dokumentų – klausimas. Iš V. S. paimtų daiktų likimo klausimas nutartyje nespręstas, todėl jis gali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnio 2 dalyje, 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi A. S., V. S. ir V. Z. kasaciniuose skunduose nenurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, numatyti BPK 369 straipsnyje, šie skundai neatitinka BPK 368 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl paliktini nenagrinėti ir teismo procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S., V. S. ir V. Z. kasacinius skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą nutraukti.